Dolf Broekhuizen

D.BROEKHUIZENAS: „Lietuvos mokyklos nėra pasirengusios naujiems švietimo iššūkiams“

2018-01-12
PILOTAS.LT

Sausio 19 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje prasideda 22-asis Architektūros fondo architektūrinių pokalbių ciklas, kurio tema „Švietimo architektūra: bendruomenės ir inovacijos“. Šia proga mintimis apie švietimo architektūrą bei jos padėti Lietuvoje ir Olandijoje dalinasi vienas ciklo kuratorių architektūros istorikas Dolfas Broekhuizenas (Dolf Broekhuizen).

Jau 3 metus iš eilės kuravote kūrybines dirbtuves VGTU Architektūros fakultete drauge su vietiniais fakulteto dėstytojais. Jūs lankėtės ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo mokyklose ir gimnazijose, todėl manau susidarėte ganėtinai platų požiūrį į Lietuvos mokyklų edukacines erdves ir švietimo sistemą. Kaip vertintumėte esamą lietuvišką situaciją?
D.B.: Mokyklose, kuriose lankiausi Vilniuje bei jo apylinkėse, pastebėjau, kad jos yra pakankamai aprūpintos reikalinga įranga bei priemonėmis ir tenkina pagrindinius švietimo poreikius. Taigi sistema funkcionuoja, o visi vaikai turi galimybę eiti į mokyklą. Daugiausia mokyklų yra suprojektuotos tradicine maniera: su klasėmis palei koridorių. Neteko pastebėti, kad investicijos į mokyklų pastatus būtų naudojamos jų pritaikymui naujiems švietimo metodams (steigti daugiau individualių mokymosi vietų, kurti klasių grupes/klasterius). Nacionalinis vyriausybės tikslas parengti ir priimti ugdymo metodų atnaujinimo planą yra atliktas, tačiau praktiškai šis naujas siekis vis dar nėra įvykdytas visais aspektais, visose įmanomose situacijose. Pagrindinė priežastis dėl kurios investuojama į mokyklos pastatą yra jo fizinės būklės pagerinimas ir mokyklos techninės bazės tobulinimas. Mokyklos dar nėra tiek pasikeitusios ir pasirengusios, kad pilnai įvykdytų naujus švietimo iššūkius. Apmaudu, bet vaiko mokymosi laiko efektyvinimo priemonės nėra optimaliai išnaudojamas.
Galbūt yra bendrų (architektūrinių, edukacinių) problemų, kurias įžvelgėte tiek lietuviškose, tiek olandiškose mokyklose? Kaip galėtų ši situacija kisti?
D.B.:  Lietuvoje taip pat ir Nyderlanduose sudėtinga rasti papildomo finansavimo siekiant mokyklos pastato geresnio pritaikymo ugdymo reikmėms (daugiau individualių mokymosi erdvių, glaudesnio ryšio su bendruomene, didesnės popamokinės veiklos integracijos į švietimą). Nyderlandų mokyklų institutai (mokyklos taryba) individualiai bando rasti galimus fundavimo ar finansavimo būdus. Nyderlanduose mokyklos turi galimybę pinigus, skirtus techninės bazės tobulinimui, panaudoti ir gerinant architektūrinės erdvės panaudojimą.
Kita problema – kaip Lietuvoje, taip ir Nyderlanduose – yra mokyklų mažėjimas. Kai kurios mokyklos yra pastatytos užmiesčiuose, kur nėra pakankamai vaikų, kad mokykla tinkamai funkcionuotų, todėl  pastatas  lieka tuščias ir apleistas.
Architektūros [pokalbių] fondo 22-asis ciklas akcentuoja bendruomenių reikšmę. Kaip manote, kiek šis komponentas, mokyklos bendruomenė, svarbus ir turi įtakos gerinant mokyklų erdves ir aplinką?
D.B.: Jei mokykla gali turėti tam tikrų ryšių su bendruomene, tuomet atsiranda galimybė abipusiam tobulėjimui. Jei institucijos gali derinti erdvių ar įrangos naudojimą, jie gali dalytis ir finansavimu. Šis bendras turto panaudojimas bendruomenei suteikia specifinę galimybę: pavyzdžiui turėti biblioteką mažame kaime ar keliose kaimynystėse; kambario su kompiuterine įranga naudojimą dalinti dienos metu – vaikams, o vyresnio amžiaus žmonėms – vėlai vakare. Arba susirinkimų erdvę naudoti mokytojams pietų metu, o popiet – bendruomenės socializacijai. Tokiu būdu naudojantis šiomis funkcijomis, tobulinamos vaiko ir suaugusiųjų žmonių vystymosi galimybės. Bendruomenės gyvenimas gali būti turtingesnis, labiau susietas, o esamas stiprus socialinis tinklas taip pat turėtų geras prielaidas ateities problemoms spręsti. Didėjant supratimui apie bendruomenines mokyklas ir apie mokyklos pastato pokyčius, mokyklos pastatas turi būti pakeistas, kad atitiktų šiuos naujus poreikius. Kai kuriais atvejais tai reiškia, kad mokyklos pastato architektūra virstų iš monofunkcinės į daugiafunkcinę.
Galbūt turite savo viziją, kokiomis priemonėmis į projektavimo procesą reikėtų įtraukti visą mokyklos bendruomenę, ne tik vaikus ir mokytojus, bet ir mokinių tėvus, mokyklos administraciją? Taip, kad kiekvieno jų nuomonė būtų išgirsta architekto ir kaip architektas turėtų tvarkytis su turima informacija, ją reprodukuoti ir perkelti į realią situaciją?
D.B: Projektavimo proceso pradžioje gali vykti diskusijos ir kūrybinės dirbtuvės su naudotojų bendruomene. Šiam tikslui pasiekti yra naudojami keli kūrybinių dirbtuvių modeliai. Proceso metu vartotojai gali patirti ir suvokti, kad jie yra susiję, o iš dalies ir atsakingi už daromus sprendimus. Be to, dalyvaudami, jie taip pat vis labiau supranta, kad neįmanoma įgyvendinti visų skirtingų nuomonių. Galima turėti vieną mokytoją, kuris grupėje atstovautų mokyklos mokytojų bendruomenę ir šis mokytojo komandos atstovas prižiūrėtų projektavimo procesą (bendrautų su architektu, savivaldybe, projekto vystytojais). Komandai, visam kolektyvui, pateikiama informacija projektavimo metu. Jie kalba su vadovaujančia komanda apie jos pasirinkimus.
Mokykla keičiasi, keičiasi mokymo metodai, priemonės ir sistema. Ją dažnai keičia daugelis įvairiausių aplinkybių. Ar architektūrinė erdvė gali sudaryti pagrindą švietimo sistemos pokyčiams, mokymosi metodams?
D.B:
Architektūrinė erdvė gali suteikti vartotojams galimybes. Dažnai yra naudinga kurti konkretų sprendimą, tačiau jis neturi būti pernelyg specifiškas. Mokykla turi turėti ir bendrų savybių. Kadangi mokykla turi atitikti bendrus dienos poreikius, ji taip pat turi išlaikyti potencialą atitikti ir dar nežinomus ateities poreikius. Taigi, geriausias sprendimas – siekti dermės tarp bendrumų ir specifiškumų.

Dofas Broekhuizenas – architektūros istorikas, olandiškojo avangardo istorijos žinovas ir edukacijai skirtos architektūros raidos Nyderlanduose ekspertas, paskutinįjį dešimtmetį aktyviai tiria ugdymui skirtos architektūros pokyčius ir transformacijas, analizuoja kaitos priežastis ir perspektyvas. Dirba kviestiniu lektoriumi ir tyrėju Delft’o TU, rengia publikacijas, organizuoja parodas ir dalyvauja kituose projektuose. Jis jau ketvirtus metus iš eilės yra vienas VGTU Architektūros faukulteto organizuotų studentiškų kūrybinių dirbtuvių kuratorių, Jis taip pat, ir 15-ojo Architektūros fondo ciklo „Švietimo architektūra“ vienas iš kuratorių.

Parengta pagal Architektūros fondo informaciją.
Iliustracija: A.Gaižauskas.

sviet_ar_e03_xxx

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Mokyklos

NAUJOS MOKYKLOS: D.Kurtzo pokalbis apie švietimo koncepcijų ryšį su pastatais

2018 sausio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Kaip PILOTAS.LT jau skelbė apie sausį Vilniuje prasidedantį 22-ąjį Architektūros fondo ciklą „Švietimo architektūra: bendruomenės ir inovacijos“. Šį penktadienį Lietuvoje viešės šveicarų istorikas ir architektūros

Dolf Broekhuizen

D.BROEKHUIZENAS: „Lietuvos mokyklos nėra pasirengusios naujiems švietimo iššūkiams“

2018 sausio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Sausio 19 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje prasideda 22-asis Architektūros fondo architektūrinių pokalbių ciklas, kurio tema „Švietimo architektūra: bendruomenės ir inovacijos“. Šia proga mintimis apie

Eksperimentinė mokykla

PAMOKOS ANT STOGO: Danai vaikus lavins žaidimais ir maisto gamyba

2018 sausio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Vaikus galima lavinti ne vien brukant nuobodžias mokslo taisykles,  bet ir per aplinkos pažinimą, žaidimą ar net maisto kultūrą. Naujojoje Kopenhagos mokykloje bus daug žaidžiama,

JAV paviljonas Venecijos architektūros bienalėje 2018

SUGYVENIMO ATEITYJE VIZIJOS: Pokalbis su JAV paviljono Venecijoje kuratorėmis

2017 gruodžio 18Comments offPILOTAS.LT

Architektūros [pokalbių] fondas baigia 2018-ųjų Venecijos architektūros bienalei ir Lietuvos „Pelkių paviljonui“ skirtą ciklą „Hello World?“. Vos praėjus Šv. Kalėdų ir naujųjų metų sutikimo šurmuliui,

Muzikos, šokio ir dramos mokykla

ŠOKANTI MOKYKLA: Dinamiška oazė Paryžiaus pakraštyje

2017 gruodžio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Ryškiaspalviais pastatais Prancūzijoje pagarsėjęs multidisciplininis  kolektyvas „Jakob + Macfarlane“ eksperimentuoja šia linkme ir toliau. Paryžiaus priemiestyje jis suprojektavo Muzikos, šokio ir dramos mokyklą, kuri yra

Beatriz Colomina

BEATRIZ COLOMINA: Žiniasklaida sukūrė naujos rūšies miestą

2017 lapkričio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Socialinė žiniasklaida sukūrė naujos rūšies virtualų miestą, kuris perėmė daugybę tradicinio miesto funkcijų. Apie tai išsamiai Architektūros [pokalbių] fondo Nacionalinėje dailės galerijoje rengiamoje paskaitoje pakalbės

Vaizduotės materija ir forma

VAIZDUOTĖS MATERIJA IR FORMA: Filosofo K.Saboliaus paskaita Nacionalinėje dailės galerijoje

2017 lapkričio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Ar pelkės gali pasiūlyti naujas vaizduotės formas? Lietuvos reprezentacijos 16-tojoje Venecijos architektūros bienalėje – Pelkių paviljono – pristatymo ciklą pratęs filosofo Kristupo Saboliaus paskaita „Vaizduotės

Peter Swinnen

POLITINIS ŠNABŽDĖJIMAS ARCHITEKTŪROJE: P.Swinneno paskaita Vilniuje

2017 spalio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Politikos šnabždėjimas reiškia architektūrinės produkcijos aktyvavimą ateities politikos labui. Tai darbas su architektūros galimybe daryti veiksnią įtaką politinei darbotvarkei. Apie tai plačiau – Peterio Swinneno

Pelkių paviljonas

ARCHITEKTŪROS [POKALBIŲ] FONDAS: Naują ciklą pradės Pelkių paviljono pristatymas

2017 spalio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Venecijos architektūros bienalėje kitais metais pirmą kartą savarankiškai debiutuojančią Lietuvą atstovaus „Architektūros fondo“ projektas „Pelkių paviljonas“ ir kuratoriai – Nomeda ir Gediminas Urbonai. Pirmą kartą

Berggruen institutas

ŽALIOJI MOKSLO OAZĖ: Šveicarų architektai atsigręžė į vienuolynų architektūrą

2017 rugpjūčio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš 7 metus įkurtas Berggruen institutas naujam mokslo miesteliui projektuoti pasirinko Pritzkerio architektūrinės premijos laureatus šveicarų architektus „Herzog & de Meuron“. Šių ką tik paviešintas

ambra_po_170500_e01_xxx

ARCHITEKTŪRA IR JAUTRUMAS: Pokalbis su architektu Audriu Ambrasu

2017 gegužės 42 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilnietis architektas Audrius Ambrasas – neabejotinai viena ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos architektūros asmenybių. Todėl gegužės 8 dieną Vilniaus universiteto Istorijos fakultete suplanuotas jo atviras pokalbis apie

AF

NEPARAŠYTA: Pokalbis apie Latvijos modernųjį paveldą ir požiūrį į jį

2017 gegužės 21 KomentarasPILOTAS.LT

Balandžio 4 dieną pašnekesiu su Algimantu Černiausku, Vaidotu Kuliešiumi ir Alfredu Trimoniu prasidėjęs architektūros pokalbių ciklas „Post-architektūra“, baigiasi lygiai po 2 mėnesių – gegužės 4-ąją.

bazny_pl_170400_e01_xxx

7-OSIOS DIENOS ARCHITEKTŪRA: Pokalbis apie Post-architektūrą Lenkijoje

2017 balandžio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Nepaisant komunizmo priešiškumo religijai, nuo 1945 iki 1989 metų Lenkijoje buvo pastatyta daugiau nei 3.000 bažnyčių. Architektūros [pokalbių] fondo ciklo „Post-architektūra“ 3-joje paskaitoje šių bažnyčių

postm_af_170400_e02_xxx

TARP VERTĖS IR AUTENTIŠKUMO: Aktuali paskaita apie postmodernizmo architektūrą

2017 balandžio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Paradoksalu, kad daugumą postmodernistinių pastatų kažkada smerktų kaip netikusių, pigių, efemeriškų, dirbtinių, neskoningų ar net nesąžiningų – dabar jau būtina restauruoti. Ši situacija lemia ne

post_af_170300_e01_xxx

POST-ARCHITEKTŪRA LIETUVOJE: Prasideda 20-asis architektūros pokalbių ciklas

2017 kovo 281 KomentarasPILOTAS.LT

Griauti planuojamo Kelių policijos pastato Giraitės g. 3, Vilniuje (arch. K.Pempė, G.Ramunis) atvejis ir visuomenėje, ir tarp profesionalų įplieskė aistras dėl postmodernizmo architektūros. Giliau pažvelgti

leanz_po_170200_e01_xxx

DIZAINO KULTŪRA IR KINIJA: Nutrūkusių ryšių architektūra

2017 vasario 6Be komentarųPILOTAS.LT

Tyrėja ir kuratorė Beatrice Leanza Architektūros [aktualijų] fondo renginyje supažindins su Kinijos dizaino pasauliu. Pristatymas koncentruotas į projektus, kurie skatina permąstyti šiandieninio situacinio žinojimo ir

graaf_po_170100_e01_xxx

OMA PARTNERIS R. DE GRAAFAS: aktualus pokalbis apie dabartinę veiklą

Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje vieši garsios olandų architektūros kompanijos OMA partneris Reinieris de Graafas (Reinier de Graaf). Svečias skaitys paskaitą „Dabartinė veikla“. Tai yra paskutinis

maxxi_it_170100_e01_xxx

KURAVIMAS KAIP TEORIJOS FORMA: Architektūros fondo pokalbis su prof. G.Ciorra

Architektūros [aktualijų] fondas tęsia pinigams skirtą architektūrinių pokalbių ciklą. Artimiausiame  jo renginyje prof. Giuseppe (Pippo) Ciorra iš Italijos aptars kuravimą kaip teorijos formą. Bus pasakojama

stevens01

NEFORMALIOJI EKONOMIKA: Nuo Berlyno subkultūrų iki Airijos provincijos

Tęsdamas Architektūros [pokalbių] fondo ciklą „Pinigai“, Lietuvoje vieši airių architektas Dominicas Stevensas (Dominic Stevens). Gruodžio 13 dieną (antradienį) 20 val. Nacionalinėje dailės galerijoje organizuojamame pokalbyje

kacerginesmokykla

ŠIUOLAIKIŠKA MOKYKLA KAČERGINĖJE: Ieškoma lėšų pavyzdiniam projektui įgyvendinti

2016 lapkričio 30Be komentarųAdministrator

Kurortinės teritorijos siekiančioje Kačerginėje Kauno rajono savivaldybė planuoja įrengti pavyzdinę pradinę mokyklą su moderniomis lavinimo ir laisvalaikio zonomis. Daugiafunkcė šiuolaikiška ugdymo įstaiga įsikurtų atnaujinus senąjį

kurnenu_mokykla

SUSIRŪPINĘ ALYTAUS MOKSLININKAI: Tarpukarinę L.Radziukyno mokyklą būtina išsaugoti

Prie Alytaus-Simno kelio, Kurnėnų kaime pagal Amerikos lietuvio inžinieriaus Lauryno Radziukyno projektą bei jo lėšomis 1936 metais buvo pastatyta gana neįprastos architektūros mokykla. Tuo metu

images_phocagallery_4834_mvrdv_vert_1610_4834_maas_po_161000_e01_xxx

MVRDV BIURO IDEOLOGAS WINY MAAS VILNIUJE://VERTIKALI GYVENVIETĖ

Lietuvos šiuolaikiniame architektūriniame gyvenime išskirtinis įvykis – atvyksta žinomas olandų architektas Winy Maasas (Winy Maas). Jo vadovaujamas progresyvus architektūrinis kolektyvas MVRDV jau daugiau nei du

images_pulsas_foto_4825_urban_lv_161000_e01_xxx

JAUNIEJI URBANISTAI IŠ LATVIJOS://APIE AKTYVUMĄ URBANISTINIAME PROJEKTAVIME

18-ąjį Architektūros [pokalbių] fondo ciklą apie bendradarbiavimo erdves mieste užbaigs Latvijos architektė Evelina Ozola. Vytauto Didžiojo universiteto Mokslo ir studijų centre ji pakalbės apie „Aktyvų

images_pulsas_foto_4811_baltr_po_161000_e01_xxx

12 URBANISTINIŲ STRATEGIJŲ://POKALBIS SU NOVATORIUMI D.BALTRUŠAIČIU

Architektė Kristin Solhaug Naess Kauno architektūros bendruomenei prieš savaitę papasakojo apie kūrybinius procesus Trondheimo mieste. 18-ąjį Architektūros [pokalbių] fondo ciklą „Bendradarbiavimo erdvės mieste“ čia pratęs

images_pulsas_foto_4792_trodh_no_161000_e01_xxx

BENDRADARBIAVIMO ERDVĖS://POKALBIS APIE URBANISTINĖS ERDVĖS LABORATORIJĄ

Siekdami atgaivinti miesto erdves, sėkmingai bendradarbiavę Norvegijos Trondheimo miesto savivaldybė ir architektūros studentai iš „NTNU Live Studio“ platformos miesto centre kartu įgyvendino keletą laikinų viešųjų