Dolf Broekhuizen

D.BROEKHUIZENAS: „Lietuvos mokyklos nėra pasirengusios naujiems švietimo iššūkiams“

2018-01-12
PILOTAS.LT

Sausio 19 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje prasideda 22-asis Architektūros fondo architektūrinių pokalbių ciklas, kurio tema „Švietimo architektūra: bendruomenės ir inovacijos“. Šia proga mintimis apie švietimo architektūrą bei jos padėti Lietuvoje ir Olandijoje dalinasi vienas ciklo kuratorių architektūros istorikas Dolfas Broekhuizenas (Dolf Broekhuizen).

Jau 3 metus iš eilės kuravote kūrybines dirbtuves VGTU Architektūros fakultete drauge su vietiniais fakulteto dėstytojais. Jūs lankėtės ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo mokyklose ir gimnazijose, todėl manau susidarėte ganėtinai platų požiūrį į Lietuvos mokyklų edukacines erdves ir švietimo sistemą. Kaip vertintumėte esamą lietuvišką situaciją?
D.B.: Mokyklose, kuriose lankiausi Vilniuje bei jo apylinkėse, pastebėjau, kad jos yra pakankamai aprūpintos reikalinga įranga bei priemonėmis ir tenkina pagrindinius švietimo poreikius. Taigi sistema funkcionuoja, o visi vaikai turi galimybę eiti į mokyklą. Daugiausia mokyklų yra suprojektuotos tradicine maniera: su klasėmis palei koridorių. Neteko pastebėti, kad investicijos į mokyklų pastatus būtų naudojamos jų pritaikymui naujiems švietimo metodams (steigti daugiau individualių mokymosi vietų, kurti klasių grupes/klasterius). Nacionalinis vyriausybės tikslas parengti ir priimti ugdymo metodų atnaujinimo planą yra atliktas, tačiau praktiškai šis naujas siekis vis dar nėra įvykdytas visais aspektais, visose įmanomose situacijose. Pagrindinė priežastis dėl kurios investuojama į mokyklos pastatą yra jo fizinės būklės pagerinimas ir mokyklos techninės bazės tobulinimas. Mokyklos dar nėra tiek pasikeitusios ir pasirengusios, kad pilnai įvykdytų naujus švietimo iššūkius. Apmaudu, bet vaiko mokymosi laiko efektyvinimo priemonės nėra optimaliai išnaudojamas.
Galbūt yra bendrų (architektūrinių, edukacinių) problemų, kurias įžvelgėte tiek lietuviškose, tiek olandiškose mokyklose? Kaip galėtų ši situacija kisti?
D.B.:  Lietuvoje taip pat ir Nyderlanduose sudėtinga rasti papildomo finansavimo siekiant mokyklos pastato geresnio pritaikymo ugdymo reikmėms (daugiau individualių mokymosi erdvių, glaudesnio ryšio su bendruomene, didesnės popamokinės veiklos integracijos į švietimą). Nyderlandų mokyklų institutai (mokyklos taryba) individualiai bando rasti galimus fundavimo ar finansavimo būdus. Nyderlanduose mokyklos turi galimybę pinigus, skirtus techninės bazės tobulinimui, panaudoti ir gerinant architektūrinės erdvės panaudojimą.
Kita problema – kaip Lietuvoje, taip ir Nyderlanduose – yra mokyklų mažėjimas. Kai kurios mokyklos yra pastatytos užmiesčiuose, kur nėra pakankamai vaikų, kad mokykla tinkamai funkcionuotų, todėl  pastatas  lieka tuščias ir apleistas.
Architektūros [pokalbių] fondo 22-asis ciklas akcentuoja bendruomenių reikšmę. Kaip manote, kiek šis komponentas, mokyklos bendruomenė, svarbus ir turi įtakos gerinant mokyklų erdves ir aplinką?
D.B.: Jei mokykla gali turėti tam tikrų ryšių su bendruomene, tuomet atsiranda galimybė abipusiam tobulėjimui. Jei institucijos gali derinti erdvių ar įrangos naudojimą, jie gali dalytis ir finansavimu. Šis bendras turto panaudojimas bendruomenei suteikia specifinę galimybę: pavyzdžiui turėti biblioteką mažame kaime ar keliose kaimynystėse; kambario su kompiuterine įranga naudojimą dalinti dienos metu – vaikams, o vyresnio amžiaus žmonėms – vėlai vakare. Arba susirinkimų erdvę naudoti mokytojams pietų metu, o popiet – bendruomenės socializacijai. Tokiu būdu naudojantis šiomis funkcijomis, tobulinamos vaiko ir suaugusiųjų žmonių vystymosi galimybės. Bendruomenės gyvenimas gali būti turtingesnis, labiau susietas, o esamas stiprus socialinis tinklas taip pat turėtų geras prielaidas ateities problemoms spręsti. Didėjant supratimui apie bendruomenines mokyklas ir apie mokyklos pastato pokyčius, mokyklos pastatas turi būti pakeistas, kad atitiktų šiuos naujus poreikius. Kai kuriais atvejais tai reiškia, kad mokyklos pastato architektūra virstų iš monofunkcinės į daugiafunkcinę.
Galbūt turite savo viziją, kokiomis priemonėmis į projektavimo procesą reikėtų įtraukti visą mokyklos bendruomenę, ne tik vaikus ir mokytojus, bet ir mokinių tėvus, mokyklos administraciją? Taip, kad kiekvieno jų nuomonė būtų išgirsta architekto ir kaip architektas turėtų tvarkytis su turima informacija, ją reprodukuoti ir perkelti į realią situaciją?
D.B: Projektavimo proceso pradžioje gali vykti diskusijos ir kūrybinės dirbtuvės su naudotojų bendruomene. Šiam tikslui pasiekti yra naudojami keli kūrybinių dirbtuvių modeliai. Proceso metu vartotojai gali patirti ir suvokti, kad jie yra susiję, o iš dalies ir atsakingi už daromus sprendimus. Be to, dalyvaudami, jie taip pat vis labiau supranta, kad neįmanoma įgyvendinti visų skirtingų nuomonių. Galima turėti vieną mokytoją, kuris grupėje atstovautų mokyklos mokytojų bendruomenę ir šis mokytojo komandos atstovas prižiūrėtų projektavimo procesą (bendrautų su architektu, savivaldybe, projekto vystytojais). Komandai, visam kolektyvui, pateikiama informacija projektavimo metu. Jie kalba su vadovaujančia komanda apie jos pasirinkimus.
Mokykla keičiasi, keičiasi mokymo metodai, priemonės ir sistema. Ją dažnai keičia daugelis įvairiausių aplinkybių. Ar architektūrinė erdvė gali sudaryti pagrindą švietimo sistemos pokyčiams, mokymosi metodams?
D.B:
Architektūrinė erdvė gali suteikti vartotojams galimybes. Dažnai yra naudinga kurti konkretų sprendimą, tačiau jis neturi būti pernelyg specifiškas. Mokykla turi turėti ir bendrų savybių. Kadangi mokykla turi atitikti bendrus dienos poreikius, ji taip pat turi išlaikyti potencialą atitikti ir dar nežinomus ateities poreikius. Taigi, geriausias sprendimas – siekti dermės tarp bendrumų ir specifiškumų.

Dofas Broekhuizenas – architektūros istorikas, olandiškojo avangardo istorijos žinovas ir edukacijai skirtos architektūros raidos Nyderlanduose ekspertas, paskutinįjį dešimtmetį aktyviai tiria ugdymui skirtos architektūros pokyčius ir transformacijas, analizuoja kaitos priežastis ir perspektyvas. Dirba kviestiniu lektoriumi ir tyrėju Delft’o TU, rengia publikacijas, organizuoja parodas ir dalyvauja kituose projektuose. Jis jau ketvirtus metus iš eilės yra vienas VGTU Architektūros faukulteto organizuotų studentiškų kūrybinių dirbtuvių kuratorių, Jis taip pat, ir 15-ojo Architektūros fondo ciklo „Švietimo architektūra“ vienas iš kuratorių.

Parengta pagal Architektūros fondo informaciją.
Iliustracija: A.Gaižauskas.

sviet_ar_e03_xxx

Komentarai

  1. Ja, natuurlijk!

  2. tas jūsų domėjimasis švietimo architetūra – tai kažkokia meilė be atsako. ŠMM dzin tos jūsų godos ir nuolat palaikoma kovinė parengtis pulti projektuoti. O gal paprojektuokim, paieškokim naujų formų dar kur nors? Pvz. įkalinimo įstaigos nesikeičia nuo carinės imperijos laikų. Ligoninėse gulim kaip pirmojo pasaulinio karo laikais. Apie senelių namus net baisu pagalvoti, fu tfu tfu.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Karalienės Mortos mokykla

STATYS PRIVAČIĄ MOKYKLĄ: Kalnėnuose lavinsis 800 Karalienės Mortos mokinių

2018 rugsėjo 203 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniuje, Kalnėnuose bus statoma 800 vietų Karalienės Mortos mokykla bei vaikų darželis „Vaikystės sodas“. Pranešama, kad 11 mln. vertės projektą finansuos Didžiausios Baltijos šalyse privataus

Žaliojo tilto skulptūros

GARSAS IR ARCHITEKTŪRA: Pokalbis su garso menininku ir architektūros teoretiku P.Devensu

2018 rugsėjo 13Be komentarųPILOTAS.LT

Architektūros [pokalbių] fondas ir Nacionalinė dailės galerija pakvietė į antrąjį 23-iojo pokalbių ciklo „Miesto sąnariai ir raumenys: apie architektūros ir vaizduojamojo meno ryšius“ susitikimą. Šiandien

Vilnius

MIESTO SANARIAI IR RAUMENYS: Ėjimas apmąstant Vilniaus urbanistinių erdvių atvejį

2018 rugsėjo 6Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien nuo J.Mikėno skulptūros „Pirmosios kregždės“ pajudės Architektūros fondo rengiamas pasivaikščiojimas Vilniuje su menininku Vitalijumi Červiakovu ir menotyrininke Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene. Juo prasidės ir 23-asis pokalbių ciklas

Veršvų gimnazijos pradinė mokykla

NAUJA MOKYKLA KAUNE: Pušų paunksnėje mokysis 250 pradinukų

2018 rugsėjo 4Be komentarųPILOTAS.LT

Šis rugsėjis Kauno Romainių rajonui išskirtinis – ką tik atidaryta nauja Veršvų gimnazijos pradinė mokykla. Pušų paunksnėje pastatytoje mokykloje lavinsis iki 250 vaikų.Tai pirma valstybinė

Veršvų gimnazijos stadionas

SPORTAS SUGRĮŽTA: Kaunas iki 2020-ųjų sutvarkys arti 30 mokyklų stadionų

2018 gegužės 29Be komentarųPILOTAS.LT

Kaunas iš peties ėmėsi tvarkyti sovietmetį menančius miesto mokyklų stadionus. Neseniai sutvarkytas Vilijampolėje įsikūręs Veršvų gimnazijos stadionas, o iki kitų metų pabaigos sutvarkytų sporto erdvių

Postmodernizmas

POSTMODERNIZMAS – BEVEIK GERAI: Paskaita apie tarptautinės architektūros kultūros pokyčius

2018 gegužės 22Be komentarųPILOTAS.LT

Paskutiniuoju šaltojo karo dešimtmečiu spartėjantis architektūrinis mobilumas tarp Rytų Europos ir Artimųjų Rytų lėmė didesnę architektūros darbo, medžiagų, patirties, diskursų ir vaizdų apyvartą. dr. Lukaszo

Belvue vidurinė mokykla

ARČIAU GAMTOS: Britų mokykla skatina pažinti aplinką ir savarankiškumą

2018 gegužės 8Be komentarųPILOTAS.LT

Šiuolaikinės mokyklos dažniausia būna šaltos ir nejaukios, o mokiniai jose jaučiasi tarsi atlikdami savotišką „mokslo prievolę“. Britų architektūrinė firma „Studio Weawe“ vienai Anglijos mokyklai suprojektavo

Openluchtschool

EDUKACINIŲ PASTATŲ TĘSTINUMAS: Architektūros fondo pokalbis su S.Nelissenu

2018 kovo 191 KomentarasPILOTAS.LT

Architektūros biuro „Wessel de Jonge Architecten“ iš Roterdamo partneris ir vadovas Sanderis Nelissenas (Sander Nelissen) užbaigs Architektūros fondo pokalbių ciklą apie švietimo architektūrą. Žinomas architektūros

Spalva mokymo aplinkoje

SPALVŲ ĮTAKA: Pokalbis su Nathalie Denizot apie mokymosi aplinką

2018 vasario 6Be komentarųPILOTAS.LT

Aplinka bei jos spalvos neabejotinai veikia mūsų nuotaiką, būseną, nusiteikimą. Architektūros [aktualijų] fondo organizuojamame pokalbyje Nathalie Denizot supažindins su spalvų įtaką atskirų amžiaus grupių vaikų

Švietimo architektūra

MODERNIOS MOKYKLOS KŪRIMAS: C.Burke paskaita Nacionalinėje dailės galerijoje

2018 vasario 1Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Nacionalinėje Dailės Galerijoje įvyks Catherine Burke paskaita apie mažus dalykus ir demokratišką gyvenimą mokykloje. Bus nagrinėjamos kelios pagrindinės tarptautinės poveikio kryptys, dariusios įtaką kuriant

Vaikų darželis

VILNIUS PIEŠIA ATEITĮ: Nauji vaikų darželiai, mokyklos, žaidimo aikštelės

2018 sausio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Sostinės meras Remigijus Šimašius neseniai susitiko su Pilaitės seniūnijos bendruomene ir aptarė šio vieno greičiausiai augančių sostinės rajono perspektyvas. Pasidalinta planais apie mieste planuojamus 4

Architektūros fondas

VILNIUS NUSILENKĖ: Architektūros fondui įteiktas Šv. Kristoforo apdovanojimas

2018 sausio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Metų pradžioje šalies architektūros gerbėjus gana netikėtai nustebino Vilnius. Vilniaus meras Remigijus Šimašius vieną iš jubiliejinių 20-ųjų Šv. Kristoforo apdovanojimų įteikė daugiau nei 10 metų

Švietimo architektūra

ŠVIETIMO ARCHITEKTŪRA: Kur gali nuvesti geriausio kelio mokyklai paieškos?

2018 sausio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Bergeno architektūros mokyklos rektorė Cecilie Andersson tiria migrantus ir urbanizuotus kaimus Kinijoje bei nagrinėja, kaip politiniuose sprendimuose sutelpa tiek pasirinkimas, tiek atmetimas. Pagal Architektūros fondo

Mokyklos

NAUJOS MOKYKLOS: D.Kurtzo pokalbis apie švietimo koncepcijų ryšį su pastatais

2018 sausio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Kaip PILOTAS.LT jau skelbė apie sausį Vilniuje prasidedantį 22-ąjį Architektūros fondo ciklą „Švietimo architektūra: bendruomenės ir inovacijos“. Šį penktadienį Lietuvoje viešės šveicarų istorikas ir architektūros

Dolf Broekhuizen

D.BROEKHUIZENAS: „Lietuvos mokyklos nėra pasirengusios naujiems švietimo iššūkiams“

2018 sausio 122 KomentaraiPILOTAS.LT

Sausio 19 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje prasideda 22-asis Architektūros fondo architektūrinių pokalbių ciklas, kurio tema „Švietimo architektūra: bendruomenės ir inovacijos“. Šia proga mintimis apie

Eksperimentinė mokykla

PAMOKOS ANT STOGO: Danai vaikus lavins žaidimais ir maisto gamyba

2018 sausio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Vaikus galima lavinti ne vien brukant nuobodžias mokslo taisykles,  bet ir per aplinkos pažinimą, žaidimą ar net maisto kultūrą. Naujojoje Kopenhagos mokykloje bus daug žaidžiama,

JAV paviljonas Venecijos architektūros bienalėje 2018

SUGYVENIMO ATEITYJE VIZIJOS: Pokalbis su JAV paviljono Venecijoje kuratorėmis

2017 gruodžio 18Comments offPILOTAS.LT

Architektūros [pokalbių] fondas baigia 2018-ųjų Venecijos architektūros bienalei ir Lietuvos „Pelkių paviljonui“ skirtą ciklą „Hello World?“. Vos praėjus Šv. Kalėdų ir naujųjų metų sutikimo šurmuliui,

Muzikos, šokio ir dramos mokykla

ŠOKANTI MOKYKLA: Dinamiška oazė Paryžiaus pakraštyje

2017 gruodžio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Ryškiaspalviais pastatais Prancūzijoje pagarsėjęs multidisciplininis  kolektyvas „Jakob + Macfarlane“ eksperimentuoja šia linkme ir toliau. Paryžiaus priemiestyje jis suprojektavo Muzikos, šokio ir dramos mokyklą, kuri yra

Beatriz Colomina

BEATRIZ COLOMINA: Žiniasklaida sukūrė naujos rūšies miestą

2017 lapkričio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Socialinė žiniasklaida sukūrė naujos rūšies virtualų miestą, kuris perėmė daugybę tradicinio miesto funkcijų. Apie tai išsamiai Architektūros [pokalbių] fondo Nacionalinėje dailės galerijoje rengiamoje paskaitoje pakalbės

Vaizduotės materija ir forma

VAIZDUOTĖS MATERIJA IR FORMA: Filosofo K.Saboliaus paskaita Nacionalinėje dailės galerijoje

2017 lapkričio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Ar pelkės gali pasiūlyti naujas vaizduotės formas? Lietuvos reprezentacijos 16-tojoje Venecijos architektūros bienalėje – Pelkių paviljono – pristatymo ciklą pratęs filosofo Kristupo Saboliaus paskaita „Vaizduotės

Peter Swinnen

POLITINIS ŠNABŽDĖJIMAS ARCHITEKTŪROJE: P.Swinneno paskaita Vilniuje

2017 spalio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Politikos šnabždėjimas reiškia architektūrinės produkcijos aktyvavimą ateities politikos labui. Tai darbas su architektūros galimybe daryti veiksnią įtaką politinei darbotvarkei. Apie tai plačiau – Peterio Swinneno

Pelkių paviljonas

ARCHITEKTŪROS [POKALBIŲ] FONDAS: Naują ciklą pradės Pelkių paviljono pristatymas

2017 spalio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Venecijos architektūros bienalėje kitais metais pirmą kartą savarankiškai debiutuojančią Lietuvą atstovaus „Architektūros fondo“ projektas „Pelkių paviljonas“ ir kuratoriai – Nomeda ir Gediminas Urbonai. Pirmą kartą

Berggruen institutas

ŽALIOJI MOKSLO OAZĖ: Šveicarų architektai atsigręžė į vienuolynų architektūrą

2017 rugpjūčio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš 7 metus įkurtas Berggruen institutas naujam mokslo miesteliui projektuoti pasirinko Pritzkerio architektūrinės premijos laureatus šveicarų architektus „Herzog & de Meuron“. Šių ką tik paviešintas

ambra_po_170500_e01_xxx

ARCHITEKTŪRA IR JAUTRUMAS: Pokalbis su architektu Audriu Ambrasu

2017 gegužės 42 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilnietis architektas Audrius Ambrasas – neabejotinai viena ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos architektūros asmenybių. Todėl gegužės 8 dieną Vilniaus universiteto Istorijos fakultete suplanuotas jo atviras pokalbis apie

AF

NEPARAŠYTA: Pokalbis apie Latvijos modernųjį paveldą ir požiūrį į jį

2017 gegužės 21 KomentarasPILOTAS.LT

Balandžio 4 dieną pašnekesiu su Algimantu Černiausku, Vaidotu Kuliešiumi ir Alfredu Trimoniu prasidėjęs architektūros pokalbių ciklas „Post-architektūra“, baigiasi lygiai po 2 mėnesių – gegužės 4-ąją.