images_phocagallery_4041_lanau_inte_1510__tit_art deco kaunas

KAUNIETIŠKAS ART DECO://PARYŽIAUS BŪTA KIEKVIENAME STILINGAME INTERJERE

Šiandieną Kauno įgulos karininkų ramovėjeatidaroma paroda „Art Deco Kaune 1919 – 1940. Namų jausmas“. Parodos sumanytojas, prodiuseris ir mecenatas skulptorius Dainius Lanauskas sako, kad pradėjęs kolekcionuoti art deco stiliaus baldus ir interjero elementus – artdekinės gravitacijos neišvengiamai buvo atvestas į Kauną.

Pilotas.LT: Tenka prisipažinti, kad pirmas klausimas išgirdus apie parodą „Art Deco Kaune 1919 – 1940. Namų jausmas“ yra – kur jūs buvote anksčiau? Kodėl „auksinio Kauno“ interjerų paroda surengta tik dabar…?

Dainius Lanauskas: Negaliu atsakyti… Aš pats anksčiau gyvenau Vilniuje, buvau įsteigęs kelis verslus, tame tarpe dailės reikmenų parduotuvėlę „Dailu“ priešais Šv. Onos bažnyčią. Art deco stiliaus baldus ir interjero detales pradėjau kolekcionuoti gana atsitiktinai.

Lankydamas draugą Žaliakalnyje, tarpukario name, priklausiusiame jo močiutei, pamačiau man labai gražų šviestuvą  ir spontaniškai paprašiau jį parduoti. Draugas sutiko, tačiau iškėlė sąlygą – kad nupirkčiau ir miegamojo baldus. Aš juos nupirkau ir užsikrėčiau kolekcionavimo idėja. O šviestuvas – mano kolekcijos pradžia – bus eksponuojamas ir parodoje.

Pilotas.LT: Kaip pavyksta rasti art deco objektų? Ar Kaunas juos vertina?

Prasidėjo pažintys su kolekcionieriais, savarankiškos baldų paieškos. Du foteliai, kurie eksponuojami parodoje (įsigijau iš sendaikčių supirkėjo) – turi savitą istoriją. Antikvaras pasakojo, jog foteliai stovėjo „Stumbro“ gamyklos direktoriaus kabinete. Sunku pasakyti, ar tai tik legenda, tačiau logiškai pamąsčius – jie iš tiesų galėjo stovėti tokio lygio kabinete.

Beje, persikėlęs gyventi į Kauną ir pradėjęs lankytis muziejuose, kauniečių butuose, įsitikinau, kad mano kolekcija (su kolegų pagalba) – nėra nevertinga. Nutariau tai parodyti visuomenei.

Juo labiau, kad art deco baldai buvo tarsi dėmesio nuošalyje, „nepastebėti“. Jau nekalbant apie to paties stiliaus architektūrą kuriai buvo skirtas šimtus kartų didesnis dėmesys. Tiesa, M.K.Čiurlionio parodų rūmuose buvo surengta įspūdinga „Smetonos laikų“ art deco pramoninio dizaino paroda, tačiau baldai ten tikrai „negriežė pirmu smuiku“. O jie yra to verti.

Ši paroda yra pirmoji tokios tematikos – tai tik kelio pradžia. Yra minčių apie knygą, kitą tarpukario baldų meistrų atminimo sklaidą. Gali būti, kad panašios tematikos paroda galėtų įvykti ir kitais metais. Gal net taptų tradicine, cikline.

Pilotas.LT: Ar art deco kolekcijai įtakos turėjo gyvenimas žymaus tarpukario architekto Stasio Kudoko name? Ar gyvenate aplinkoje, kurioje yra daug art deco ženklų?

Kaip nebūtų keista, viskas buvo atvirkščiai. Įsigijęs pirmuosius baldus ir interjero detales kurios jau netilpo mano tuometiniame bute – pradėjau ieškoti jiems tinkamos vietos. Sąmoningai ieškojau art deco kolekcijai tinkamų namų Kaune, pirmiausia Žaliakalnyje.

Labai džiaugiuosi, kad išsiplidė svajonė įsigyti butą tarpukario  name ir dar tokiame žymiame. Nuostabu, kad jame pavyko rasti išsaugotas Kudokų šeimos istorines detales, nuotraukas. Be abejo, S.Kudoko namuose yra savotiška aura…

Dabar name gyvena trys šeimos, tačiau teko laimė susitikti su namo gyventoja, kuri į šį namą įsikraustė pokariu. Garbaus amžiaus moteris pasakojo istorijas apie savo vaikystę, kai Kudokų paliktas namas dar buvo pustuštis – vaikai jame žaisdavo teatrą, slėpynes. Sakė, kad į namą net buvo vedamos ekskursijos – parodyti, koks „buržuaziniais metais“ buvo nenormalus gyvenimas – atseit namo naudingas ir nenaudingas plotas buvo vienodi…

Tačiau netrukus Kudoko namų žavesį suprato partiniai bei nomenklatūriniai LTSR darbuotojai, ir jis buvo pradėtas perstatinėti. Pasakojama, kad iš Rusijos atvykusioms „veikėjų“ žmonoms sunkiausia buvo suprasti, kaip čia vonioje yra pastatyti du „tualetai“ – tai yra, bide. Vis dėlto džiugu, kad S.Kudoko namas buvo išsaugotas, jis net „suvaidino“ filme „Raudonmedžio rojus“.

Pilotas.LT: Kiek Kaune pavyko atrasti Jono Prapuolenio dizaino objektų? Kiek panaudojote, įdarbinote  parodoje?

Be abejo, iš tarpukario Kauno baldų meistrų žymiausi yra Jono Prapuolenio darbai. Juos pavyko rasti ne tik pas kelis privačius kolekcininkus, su kuriais bendradarbiauta rengiant parodą, bet ir Kauno muziejuose. Beje, įspūdingas baldas yra Vilniaus Dailės akademijos rektoriaus kabinete. J.Prapuolenis paskutiniais tarpukario Respublikos metais dirbo labai intensyviai, vis dėlto deramo įvertinimo jo art deco darbams vėliau, ypač sovietmečiu, nebuvo galima tikėtis.

Pilotas.LT: Ar daug yra išlikę Kaune art deco interjerų? Baldų, kitų pramoninio dizaino objektų?

Mano vertinimu, pilnus, gerai išlikusius art deco komplektus galima suskaičiuoti ant pirštų. Kas kita atskiri baldai, interjero detalės. Jų esame atradę ne taip mažai, bet esu įsitikinęs kad daug malonių staigmenų sulauksime ir ateityje.

Beje, ekspozicijoje matysite vieną kėdutę, kuri 1937-aisiais pelnė aukso medalį Taikomojo meno parodoje Paryžiuje.

Pilotas.LT: Ar be Jono Prapuolenio galėtute paminėti kitus Kauno art deco dizainerius (nors tuomet tokio žodžio apyvartoje dar nebuvo)? Kuo Kauno art deco jums įdomus?

Kauno art deco pasaulis išskirtinis tuo, kad jis ne tik buvo įtakotas Paryžiaus madų, bet ir buvo susiliejęs, persipynęs su tautiškuoju stiliumi. Tarkim, J.Prapuolenis pats atsirinkdavo baldams kokybiškiausią beržo, skroblo medieną. Kaunietiškojo stiliaus viršūne buvo laikomi juodojo ąžuolo baldai, inkrustuoti gintaru.

Žinoma, Kauno baldininkystės ištakas ir siečiau su Amatų mokyklą baigusio Jono Prapuolenio 1930-taisiais įsteigta pirmąja jo baldų dirbtuve. Ir, aišku, su J.Prapuolenio studijomis Taikomosios ir dekoratyvinės dailės mokykloje Paryžiuje, kur jis patyrė paties art deco korifėjaus Emilio Žako Ruhlmanno įtaką.

Vis dėlto baldus sparčiai augančiam ir žydinčiam Smetonos laikų Kaunui projektavo ne vien J.Prapuolenis. Aktyviai dirbo ir menotyrininkas Paulius Galaunė, ir architektas Vytautas Landsbergis – Žemkalnis, ir dailininkas grafikas Gerardas Bagdonavičius (tai pačiai Karininkų Ramovei), ir inžinierius Jonas Kovalskis – Kova, dailininkai Antanas Gordevičius ir  Antanas Gudaitis, skulptorius Bernardas Bučas, dailininkė Sofija Pacevičienė…

Žodžiu, art deco autorinių objektų paieškoms erdvės dar daug.

Pilotas.LT: Ar tarpukario dizainerius nesunku identifikuoti, nustatyti gaminių autorystę? Kas daugiausiai gamino autorinius baldus?

Autorinius baldus, be J.Parapuolenio dirbtuvių, Kaune gamino Rapolo Skipičio, Jono Vainausko dirbtuvės, Kosto Petriko baldų fabrikas. Tačiau, turiu pripažinti – sudėtinga absoliučiai tiksliai nustatyti autorystę, kadangi nebuvo tokios tradicijos, jog baldininkai pasirašytų ant savo kurtų daiktų.

Kas yra baldo autorius, kokiose dirbtuvėse jis buvo pagamintas atsekti, deja, ne visada įmanoma. Pavyzdžiui, G.Bagdonavičiaus projektus realizavo neįvardinti amato meistrai iš Šiaulių. Bėda ta, jog art deco baldų kūrėjai nevertino savęs kaip menininkų ir nepasirašydavo ant sukurtų daiktų.

Visgi, šiandieną galime būti tikri – jų darbai išlaikė istorijos testą, yra išskirtinai vertingi.

Pilotas.LT: Ką matysime parodoje „Art Deco Kaune 1919 – 1940. Namų jausmas“?

Parodoje nerasite „Baldų rojaus“ gausos. Art deco stiliaus baldų nėra išlikusių daug, todėl norėta parodyti tai, kas vertingiausia ir gražiausia. Laikiausi principo, jog geriau mažiau eksponatų, bet  įspūdingesnių. Taip parodoje atsirado jos flagmanas – trys išlikę pilni svetainės baldų komplektai. Tačiau ekspozicijoje matysite ir atskirus baldus: bufetukas, patefonas, kredensas, knygų spinta, baro stalas, staliukas gelėms, rašomasis stalas su krėslu. Bus ir interjero detalių – šviestuvų, vazų, art deco stiliaus laikrodžių.

Džiaugiuosi, kad parodoje matysime ir kauniečio dailininko Deivio Slavinsko tapybą, kurioje Kaunui ir jo architektūrai skiriama daug dėmesio.

Pilotas.lt: Kuo įdomus jums Laikinosios sostinės periodas, sutapęs su art deco epocha?

Kaune jaučiuosi kaip namuose. Domėjausi savo šeimos istorija ir nustačiau, jog penkios mano šeimos kartos gyveno čia. Domiuosi tarpukario architektūra, baldais, interjero elementais, meno kūriniais, todėl Laikinojoje sostinėje išgyvenu atradimų džiaugsmą.

Kuomet art deco parodos eksponatus atvežiau į Kauno įgulos karininkų ramovės salę – atrodė, lyg jie sugrįžtų į namus…

Kalbėjosi Audrys Karalius

TRUMPAI: Nuo spalio1 dienos paroda „Art Deco Kaune 1919 – 1940. Namų jausmas“ veikia viename iškilmingiausių Kauno tarpukario pastatų – architekto Stasio Kudoko Kauno įgulos karininkų ramovėje (A.Mickevičiaus g. 19). Paroda veiks iki gruodžio 27 d.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Kaunas Art Deco

NOSTALGIJA IR SPINDESYS: Kauno Art Deco paroda tarpukariniame Lapėno name

2017 rugsėjo 19Be komentarųPILOTAS.LT

Art Deco baldų ir kitų interjero objektų kolekcionieriaus Dainiaus Lanausko prieš porą metų surengta paroda „Art Deco Kaune 1919 – 1940. Namų jausmas“ tapo įsimintinu

Vilniaus urbanistika

ESTETIKA AR FUNKCIJA? K.Kučiausko paskaita apie Vilniaus prieškario urbanistiką

2017 rugsėjo 81 KomentarasPILOTAS.LT

Estetika bei funkcija – vienas ryškiausių architektūrinių dialogų, stebimų nuo pat urbanistikos pradžios. Istorikas Karolis Kučiauskas paskaitoje šiais dviem aspektais nušvies pagrindinius prieškario Vilniaus urbanistikos

Žaliakalnis su Prisikėlimo bazilika, D.Slavinskas

VIZUALI ART DECO MUZIKA: D.Slavinsko tapybos paroda apie Kauną

2017 gegužės 23Be komentarųPILOTAS.LT

Kauniečių dailininkų tapyboje jau nuo seno galima atrasti daugybę užfiksuotų Kauno peizažų, kraštovaizdžio elementų. Deivis Slavinskas į Kauno panoramą žiūri kitaip, naujai šiuolaikiškai – iš

pasta_kn_170300_e01_xxx

KAUNO CENTRINIS PAŠTAS: Tarpukario reprezentacinio pastato jubiliejaus paroda

2017 kovo 28Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno centrinio pašto rūmai – vienas svarbiausių tarpukario laikotarpio šalies reprezentacinių statinių. Juose įsikūrusi pašto, telefono ir telegrafo paslaugas teikianti įstaiga veikia iki šiol, nors

ciurlionis

18 DIENŲ AUTENTIKOS: Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus kaip eksponatas

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus Kaune švenčia savo 95-ąjį gimtadienį. Jubiliejiniai – 80-ieji – šiemet ir pagal architektų V.Dubeneckio, K.Reisono ir K.Kriščiukaičio projektą pastatyto buvusio Vytauto

kurnenu_mokykla

SUSIRŪPINĘ ALYTAUS MOKSLININKAI: Tarpukarinę L.Radziukyno mokyklą būtina išsaugoti

Prie Alytaus-Simno kelio, Kurnėnų kaime pagal Amerikos lietuvio inžinieriaus Lauryno Radziukyno projektą bei jo lėšomis 1936 metais buvo pastatyta gana neįprastos architektūros mokykla. Tuo metu

images_pulsas_foto_4820_tarpu_pa_161000_e02_xxx

STUDENTIŠKAS EKSPERIMENTAS://TARPUKARIO ARCHITEKTŪRA, VIRTUALI PLATFORMA

Šiandien Kaune atidaroma Aukštųjų mokyklų architektūros studentų – bakalaurų ir magistrų – baigiamųjų darbų paroda-konkursas Kauno miesto centrinės dalies temomis „Restart Your City Center“. Ją

images_pulsas_foto_4740_prisi_kn_160900_e01_xxx

AUKŠČIAU TIK PARYŽIUS://„THE GUARDIAN“ ART DECO MIESTŲ SĄRAŠE KAUNAS – ANTRAS

Kauniečių pastangos populiarinti gimtąjį miestą kaip XX amžiaus pradžios architektūros ir kultūros fenomeną duoda vis daugiau vaisių. Neseniai Laikinoji sostinė tapo UNESCO Dizaino miestu, o

images_phocagallery_4643_rekla_tarp_1607_4643_pieno_kn_160726_e01_bra

TARPUKARIO LIETUVOS REKLAMA://BAIGIAMASIS PROJEKTAS „PIENOCENTRE“

Viename įspūdingiausių Kauno tarpukario architektūros pastatų Laisvės alėjos širdyje – buvusiuose „Pienocentro“ rūmuose – išeksponuota paroda „Tarpukario Lietuvos reklama“. Tai jau išparduotą to paties pavadinimo

images_pulsas_foto_4462_durys_me_160400_e01_xxx

DURYS KAUNUI://METODINIS SEMINARAS APIE MEDINIŲ TARPUKARIO DURŲ RESTAURAVIMĄ

Kauno tarpukario architektūros ir kultūros tyrinėtojai pamažu imasi praktikos. Tai patvirtina Karininkų ramovėje rengiamas seminaras „Durys Kaunui: Mažųjų architektūros formų atkūrimas“. Renginyje bus aptariama –

images_pulsas_foto_4364_tarpu_kn_160300_e01_xxx

LIETUVOS TARPUKARIO INTERJERAI://MONOGRAFIJOS PRISTATYMAS KAUNO RAMOVĖJE

Kauno Karininkų Ramovėje rengiamas Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedros dėstytojos dr. Linos Preišegalavičienės monografijos „Lietuvos tarpukario interjerai 1918-1940“ pristatymas. Knygos pristatyme dalyvaus autorė, VGTU docentas

images_pulsas_foto_4300_moder_kn_160200_e01_xxx

TARPUKARIS TELEFONE://KAUNO MODERNIZMĄ PRISTATO MOBILIOJI PROGRAMĖLĖ

Dėka išmaniųjų šiuolaikinių technologijų Kauno modernizmo šedevrai prieinami kaip niekada. Tarpukario modernizmo architektūrą, pernai įvertintą Europos paveldo ženklu, nuo šiol pristato speciali programėlė „1919–1940-ųjų Kaunas“,

images_pulsas_foto_4129_kinot_pl_151100_e01_xxx

KAUNO KINO OAZĖS://PARODA APIE LAISVĖS ALĖJOS KINO TEATRUS LAIKINOJOJE SOSTINĖJE

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje veikia kilnojamoji stendinė paroda „Laikinosios sostinės kino oazės pulsuojančioje Laisvės alėjoje“. Joje pristatomas Kauno istorinis laikmetis – tikras kino teatrų „aukso

images_pulsas_foto_4109_tarpu_kn_151000_e01_xxx

NUSPALVINK KAUNO TARPUKARĮ://PIRMOJI BŪSIMOJO ARCHITEKTO KNYGELĖ

Su Kauno tarpukario architektūra nuo šiol artimai gali susipažinti ne vien suaugusieji, moksleiviai, bet ir skaityti dar nemokantys mažyliai. Mat, Kauno miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su

images_pulsas_foto_4066_sugih_151000_e01_xxx

PERSONA NON GRATA://PASAULINĖ FILMO PREMJERA KAUNO „ROMUVOJE“

Šiandien, Kaune įvyks pasaulinė premjera neseniai Japonijoje sukurto filmo apie Čijunę Sugiharą. Lietuvos žiūrovai bus pirmieji pasaulyje viešai matę šį filmą. Filmas rodomas originalo kalba

images_straipsniu_foto_4044_banka_lt_130500_e01_bra

NEOKLASICIZMO GRYNUOLIS://LIETUVOS BANKO RŪMAI PAKVIETĖ UŽEITI

Kauniečiai ir miesto svečiai turi retą galimybę pasižvalgyti po neoklasicizmo architektūros grynuolį – Lietuvos banko pastatą Kaune. Tai reprezentacinis Lietuvos banko statinys, puikiai perteikiantis senosios

images_phocagallery_4041_lanau_inte_1510__tit_art deco kaunas

KAUNIETIŠKAS ART DECO://PARYŽIAUS BŪTA KIEKVIENAME STILINGAME INTERJERE

Šiandieną Kauno įgulos karininkų ramovėjeatidaroma paroda „Art Deco Kaune 1919 – 1940. Namų jausmas“. Parodos sumanytojas, prodiuseris ir mecenatas skulptorius Dainius Lanauskas sako, kad pradėjęs

images_pulsas_foto_4020_artde_pl_150900_e01_xxx

TARPUKARIO NAMŲ JAUSMAS://ART DECO INTERJERO KAUNE PARODA

Daugelis jaučiame nepaaiškinamą trauką „Art deco“ stilistikai. Ir kalta čia ne vien savita estetika – ji asocijuojasi su laisve alsavusiu Laikomosios sostinės laikotarpiu, o kauniečiams

images_straipsniu_foto_3985_pasta_kn_150900_e01_xxx

KAUNO TARPUKARIO ARCHITEKTŪRA://PARODA VILNIAUS UNESCO KOMISIJOS GALERIJOJE

Vilniuje, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje galima susipažinti su Kauno tarpukario pastatais, kurie padėjo Lietuvą paversti modernia šalimi bei paliko gilų ženklą jos architektūros istorijoje.

images_straipsniu_foto_3973_filha_kn_150600_e01_bra

ARCHITEKTŪROS NIUKSAS://3 RUDENINĖS EKSKURSIJOS PO PRIEŠKARIO KAUNO PASTATUS

Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras (AUTC) ir jaunatviška specialistų ir entuziastų kuopelė darganotiems rudens vakarams paruošė „architektūros niuksą“. Suruoštas architektūrinių ekskursijų ciklas „Ekskursas“ žada padėti

images_phocagallery_3715_2015.04.17_Apystovos. Romuvos kt atidarytas_KAArdg_3715_tit-2_1938.12.21_Romuva fsd. N.Maciulskis

APYSTOVOS 1940: A. IR P. STEIKŪNŲ KINOTEATRO “ROMUVA” ATIDARYMO PROGA

Liet. Verslininkų S-gos steigėjai, žymūs lietuviai verslininkai Antanas ir Petras Steikūnai š.m. (1940, redakcijos pastaba) balandžio mėn. 17d. 20 val. Kaune Laisvės al. 36 atidarė

images_phocagallery_3701_plaka_1504_3701_plaka_is_e07_xxx

KARO LAIKŲ PROPAGANDA://INTRIGUOJANTIS LIETUVOS PLAKATŲ KATALOGAS

Vilniaus grafikos meno centras ką tik išleido katalogą „Okupacijos realijos. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Lietuvos plakatai“. Šis Giedrės Jankevičiūtės ir Laimos Laučkaitės sudarytas specifinės

images_pulsas_foto_romuv_ki_100430_bru_e01

KAUNO KINO ŠVENTOVĖ://KINO TEATRAS „ROMUVA“ PAŽYMI 75 METŲ JUBILIEJŲ

1940 metais du broliai – Antanas ir Petras Steikūnai – Laisvės alėjoje atidarė moderniausią tarpukario kino teatrą ir pavadino jį „Romuva“. Iki šiol kauniečius filmais

images_phocagallery_3443_Miesto gyvenamieji namai_3443_Miesto gyvenamieji namai_tit

APYSTOVOS 1933: LIETUVIŠKO STILIAUS REIKALU [MIESTO GYVENAMIEJI NAMAI]

  Kultūrėdamas miestas darosi tarptautinis, kaip tarptautinis virto civilizuoto žmogaus rūbas (frakas, smokingas, gatvės ar kelionės kostiumas). Elekticizmas seniai įkyrėjo – jis taip sudarkė miestų

images_phocagallery_3422_Miesto gyv namai 1933_3422_Miesto gyv namai 1933_tit

APYSTOVOS 1933://MIESTO GYVENAMIEJI NAMAI. NAMO IR PATALPŲ IŠVAIZDA

Žmonės nūnai mėgsta tikrovę ir tiesą, aiškumą ir paprastumą. Ši pakitėjusi ideologija verčia mus ieškoti naujų, šio laiko dvasiai atsakančių, gyvenimo formų, kurios atsispindi ir