LAISVĖS PAMINKLO KONKURSAS://LAIMĖJO V.GYLIKIO KOMANDOS PROJEKTAS

Kultūros ministerija surengė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektų konkursą. Ką tik atplėšti konkurso vokai su autorių vardais bei paskelbti daugiausiai komisijos balų surinkę projektai. Kaip paaiškėjo, 1-oji vieta paskirta projektui „Tautos dvasia“ (autoriai V.Gylikis, V.Hansell, R.Švedaitė), vaizduojančiam iš narvo išlekiantį paukštį.

DALYVAVO 28 AUTORIŲ KOLEKTYVAI

Principines konkurso sąlygas suformavo Lukiškių aikštės sutvarkymo ir Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Menininkai turėjo galimybę daugiau nei pusę metų rengti projektus ir 2013 m. balandžio mėn. pateikė Kultūros ministerijai 28 projektus, iš kurių 18 atitiko projektų konkurso dokumentuose nustatytus reikalavimus. Šiandien Kultūros ministerija paskelbė sudarytą projektų eilę ir atplėšė vokus su devizų šifrais (informacija, iš kurios matoma, kokia organizacija ar menininkas pateikė konkursui projektus – iki šiol komisija vertino tik anonimiškai pateiktus projektus). Galutinis sprendimas dėl konkurso laimėtojų bus paskelbtas patikrinus projektų teikėjų kvalifikaciją įrodančius dokumentus ir išnagrinėjus pretenzijas, jeigu jos bus pateiktos. Konkursui pateiktus projektus, atitikusius projektų konkurso techninę specifikaciją ir nepažeidusius konkurso sąlygų, vertino 7 ekspertų grupė: architektai: Rolandas Palekas, Artūras Blotnys ir Tomas Grunskis, menotyrininkai: Kęstutis Kuizinas ir Skaidra Trilupaitytė, skulptoriai: Alfonsas Vincentas Ambraziūnas ir Algirdas Bosas.

PIRMENYBĘ TEIKĖ INTEGRUOTIEMS DARBAMS

Dalis menininkų laisvės kovotojų atminimo įamžinimo svarbiausiu akcentu pasirinko figūrinį įvaizdį – Vyčio ženklą ar kitą figūrą. Kiti interpretavo Gedimino stulpų motyvą ar ieškojo ryšio su lietuvių liaudies ženklais, religiniais simboliais. Dauguma savo idėjas išreiškė tradicine menine kalba, konkurse dalyvavo mažai konceptualaus meno kūrėjų. Konkursui pateikti darbai, per juos sukūrusių autorių raišką, atspindi šiandienį Lietuvos visuomenės požiūrį į Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimą Lukiškių aikštėje.

Pasak ekspertų, Vilniaus Lukiškių aikštė yra svarbi ne tik atminties aspektu. Kaip miesto aikštė ši vieta turi ir kitas funkcijas. Konkurso sąlygų architektūrinėje užduotyje buvo numatyta, kad didesnioji aikštės dalis- žaliasis liepų žiedas, suoliukai, vejos salos, nauja kultūrinė erdvė ties Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia – bus skirta kasdieniam miestiečių poilsiui. Paminklui ir šventiniams, valstybės renginiams skirta atviroji aikštės dalis užims tik apie trečdalį Lukiškių aikštės teritorijos.

Projektų konkurso ekspertai pirmenybę teikė tiems darbams, kurių sprendiniai integruoti į Lukiškių aikštės erdvę ir miesto kasdienį gyvenimą, taip pat tiems, kurių simbolika pakankamai talpi pagerbti visų laikų Lietuvos laisvės kovotojų atminimą.

Ekspertai atrinko penkis darbus, geriausiai atitinkančius konkurso sąlygas ir visuomenės interesą. Iš šių penkių darbų jie išskyrė vieną, kurį rekomendavo įgyvendinti.

Kaip praneša Kultūros ministerija, 1-ąją vietą laimėjo projektas devizu „Tautos dvasia“ (autoriai Vidmantas Gylikis, Vytenis Hansell, Ramunė Švedaitė):

Tautos dvasios šviesa – sielos paukštis – taip būtų galima įvardinti šio poetinio įvaizdžio idėją, įprasminančią istorinių, nacionalinių, politinių ir bendražmogiškų ieškojimų kelią. Dvasios išraiška, sielos nerimas – iš narvo išlekiantis paukštis.

Medžiaga: nerūdijantis plienas, metalizuotas anglies pluošto audinys, granitas, brukas.

Ekspertų komentaras:

Šio konkurso tikslas – iš konkursui pateiktų projektų atrinkti geriausią, įtaigų, lengvai identifikuojamą, visuotinai priimtą, tautos dvasią ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą įprasminantį skulptūrinės kompozicijos projektą Lukiškių aikštei Vilniuje.

Konkurso kontekste – tai labiausiai subalansuotas pasiūlymas. Paminklo simbolika universali ir abstrakti, todėl atitiktų daugelio skirtingų vertintojų poreikius. Simbolis lakoniškas, tuo pačiu talpus tinkamomis temai prasmėmis. Memorialinei daliai skiriamas reikiamas dėmesys.

Paminklo projekto santykis su aikštės erdve yra geras. Mastelis tinkamas. Parterio sprendime naudojamos aikštę ir paminklą jungiančios kompozicinės priemonės, integruosiančios  paminklą į aikštės gyvenimą.

Vertikalės viršutinė dalis bus matoma iš tolimųjų apžvalgos taškų – svarbių Tauro kalno, dešiniojo Neries kranto vietų. Paminklas tarsi tirps erdvėje ir nekonkuruos su Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokštais, tuo pat metu jo dinamiškas siluetas taps reikšminga Lukiškių aikštės erdvės dominante.

Pasirinkta pagrindinė medžiaga gerai derės prie akmens grindinio, taip pat bus ilgaamžė ir lengvai prižiūrima. Ši medžiaga taip pat bus tinkama atskleidžiant objekto siluetą tamsiu paros metu dirbtinio apšvietimo pagalba.

2-oji vieta: devizas „Šviesa“ (autoriai Kęstutis Antanėlis, Dalius Regelskis, Gintautas Tiškus):

Kompozicinė idėja grindžiama pasikartojančiu „T“ formos kryžiumi, simbolizuojančiu auką ir prisikėlimą. Trijų kolonų ritmas, be savo meninės išraiškos ir konstrukcinio krūvio, suvokiamas kaip magiškas skaitmuo „3“, įprasminantis tris lemtingus bandymus sukurti Lietuvą. Žalčio ženklas, apjungiantis tris kolonas, susieja šiuolaikinės stilistikos kūrinį su senąją lietuvių mitologija. 

Medžiaga: metalo karkasas, grūdinto matinio stiklo apdaila.

Ekspertų komentaras:

Šis projektas modernus, didingai ir šiuolaikiškai išsprendžiantis triumfo arkos – Gedimino stulpų motyvą. Jo kalba prasminga ir simboliška.

Paminklas masyvus, tačiau neatrodo per didelis, nes neturi atskiro parterio (postamento). Projekto išskirtinumas- kuriama demokratiška aplinka, objektas integralus ir interaktyvus.

Skulptūros viršutinė horizontalioji dalis būtų matoma iš tolimesnių miesto apžvalgos taškų, tačiau gali konkuruoti su Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios kraigo siluetu. Nėra aišku, kokią įtaką paminklo vaizdui turėtų metalo konstrukcijos piešinys po matiniu stiklu, ypač, veikiant vidiniam skulptūros apšvietimui. Abejotina, ar paminklo priežiūra nebūtų sudėtinga.

3-ioji vieta: devizas „Lietuvos laisvė“ (autoriai Gitenis Umbrasas):

Projekto skulptūrinis kompozicinis sprendimas paremtas medinėje liaudies skulptūroje sutinkamu „Maloningosios“ motyvu. Tai šventosios figūra su sklindančiais iš delnų į žemę spinduliais. Prailgintų spindulių kolonada formuoja sakralią rotondinės koplyčios erdvę. Šviesos šaltiniai „spindulių“ papėdėse visą plastinę kompoziciją paverčia amžinosios ugnies simboliu.

Medžiaga: emaliuoti ir chemiškai apdoroti metalai.

Ekspertų komentaras:

Projekto išskirtinumas- originali ažūrinė, ore sklendžianti kompozicija, netikėtas santykis tarp figūros ir jos postamento. Paminklas skleidžia šviesią nuotaiką, subtiliai susietą su lietuviškais įvaizdžiais. Tačiau figūrinė kompozicija (Maloningoji ant mėnulio-laivelio) gali būti per daug  iliustratyvi. Skulptūros memorialinės dalies sprendimai nėra pakankamai atskleisti.

Kompozicija savo aukščiu, dydžiu ir proporcija tinkama aikštei. Draugiška ir interaktyvi. Tačiau santykinai didelės rotondinės erdvės paskirtis nėra aiški.

4-oji vieta: devizas „Laisvės motina“ (autoriai Algirdas Kuzma, Stanislovas Kuzma)

Laivės motina – Tautos ir valstybės tęstinumą, amžinybę per atgimimą, motinos ir vaiko vienybę įprasminantis simbolis. Tai įtaigiausia idėja, žmonių sąmonėje žadinanti pagarbos ir dėkingumo jausmą, sąlytį su gimtąją žeme ir jos istorija.

Kompoziciją sudaro centrinė motinos su vaiku figūra ir šoninės figūros. Už jų – Lietuvos istorinis etnografinis ženklas – miškas, šilas, giria.

Medžiaga: granitas.

Ekspertų komentaras:

Šis kūrinys pasižymi autentiška plastika, grupinė daugiaprasmė kompozicija įtaigiai perteikia svarbius temos aspektus. Figūrose dominuoja liūdesio nuotaika, abejotina ar toks emocinis krūvis yra tinkamas šiai daugia funkcinei aikštei. 

Projekto išskirtinumas- originalus, lyginant su kitais konkurso darbais, kompozicijos santykis su aikštės erdve, taip pat jungtis su esamomis liepomis. Kompozicija  susiejama su medžiais ties Tumo-Vaižganto gatve ir yra orientuota ta pačia kryptimi kaip ir Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, aikštė paliekama tuščia. Kompozicijos dydis tinkamas aikštės dydžiui, tačiau pačios skulptūros dydis (priėjus arti) gali būti slegiantis.  Pasirinkta medžiaga- ilgaamžė.

5-oji vieta: devizas „Proveržis“ (autoriai Kęstutis Lanauskas, Robertas Antinis, Linas Tuleikis, Paulius Vaitiekūnas):

Tai erdvė, kurioje susipina dabartis ir istorija. Aikštėje susitelkiantis (kaip žmones) grindinys išauga į vertikalų simbolį – į tautos bendro siekio patvirtinimą. Tai proveržis menantis mūsų ryžtą išsaugoti laisvę, bendrą širdžių plakimą.

Aikštės grindinyje įsirėžęs plieno kardas – istorijos kirtis, tai laisvės kovų prisiminimas.

Medžiaga: granitas, plieno karkasas.

Ekspertų komentaras:

Projektas įdomus, originali mintis išreiškia veiksmo (įvykio) svarbą. Taupi medžiagos ir formos kalba.

Tačiau abejotina ar vertikalė būtų techniškai įgyvendinta tokia, kokia pateikta projekte- tuo atveju kompozicija galėtų prarasti įtaigą.

Parterio erdvė išspręsta lakoniškai, projektas organiškai susijęs su aikštės erdve. Projekto išskirtinumas – aiški ir įtikinanti memorialinės dalies jungtis su Aukų g. memorialu,  taip pat pabrėžtas medžiaginis aikštės ir skulptūros vienalytiškumas.

Nugalėtojų prizinis fondas – 22.000 litų. Kaip skelbia Kultūros ministerija, komisija galutinį sprendimą dėl projekto konkurso laimėtojų priims tik tada, kai Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjamos projektus pateikusių tiekėjų pretenzijos, jeigu jų gauta.

Parengta pagal Kultūros ministerijos informaciją.

Foto: Kultūros ministerija

Komentarai

  1. pritariu absoliuciai. isrinkta skulptura visiskai netinkama urbanistiniam kontekstui. jei reikalinga ekspozicija ant kalvos ir daug svarios, tuscios erdves. verta suabejoti ekspertu kompetencija.

  2. Jei šį pasirinktą darbą vertinti architetūriniame kontekste, tai jis vienareikšmiškai prapuls tarp tų liepų ir tokioje erdvėje.
    Tautos Laisvė, kurios nesimato!

  3. —-
    Jei tą kūrinį vadina LAKONIŠKU, ar tai reiškia, kad bestovint prie jo norisi LĖKTI, ar LAKTI ?

  4. net tarybiniais laikais tokio „Laisves“ paminklo nebutu griove. jis gi visiskai bedantis. jokios laisves energijos jame nera uzkoduota. tik lyrika. romantiska ir universali. tinkanti bet kokiam gyvenimo atvejui.
    pritariu A – projektas neatsako i iskelta Laisves kovu tema is esmes.

  5. Paminklo projektas neatsako į konkurso temą – kaip skiedra atspindi Laisvės kovas? Atrodo, kad tauta išleido paskutinę dvasią.

  6. Labai simboliškas darbas Lituanicos metinių dieną. Kaip žinia, Lituanicos pilotai prieš sudužtant, taip pat darė viražą. Taigi šitas paukštis, vaizduoja ne pakilimą, o kritimą. Liūdnoka nuotaika bus aikštėj. Negerai. Reikia kažką keisti.

  7. siaip tai atvirai kalbant, nebuvo tikrai stipriu ir itikinanciu projektu. laimejo gana keistas ir anemiskas darbas. bet buvo ir prastesniu. taigi, nera pats blogiausias variantas.

  8. …..nepergyvenk architekte, paskutinė vieta, taip pat vieta….. kitą kartą pavyks geriau….

  9. apmaudu, jog 5-ta vieta uzemes darbas, kuris ,mano nuomone, ne tik puikiai atspindi laisve/issilaisvinima, bet yra siuolaikiskiausias ir tinkamai abstraktus…netapo pirmuoju…

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Lukiškių memorialas

PRAVĖRĖ JUODĄ UŽDANGĄ: Viešinamos „patobulintos“ Lukiškių aikštės memorialo idėjos

2017 spalio 411 KomentarųPILOTAS.LT

Iš daugiau nei 30 dalyvavusių konkurse ŠMC ekspertų komisija vasarą atrinko 5 autorius į savo organizuojamas kūrybines dirbtuves, skirtas Lukiškių aikštės memorialui sukurti. Kaip tuomet

Lukiškių a. kūrybinės dirbtuvės

LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS MEMORIALO POSŪKIAI: ŠMC visiškoje tamsoje atrinko 5 autorius

2017 liepos 282 KomentaraiPILOTAS.LT

ŠMC ekspertų komisija atrinko 5 autorius į savo organizuojamas kūrybines dirbtuves, skirtas Lukiškių aikštės memorialui sukurti. Nors ŠMC teigė, jog kūrybinės dirbtuvės organizuojamos, siekiant kompetencijų

Kauno Steigiamojo Seimo aikštės ir prieigų studija

URBANISTINĖS STUDIJOS REZULTATAI: Kauno Steigiamojo Seimo aikštė ir gretimos teritorijos

2017 birželio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Rytoj bus pristatyti Kauno senamiesčio Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studijos rezultatai. Šią studiją ką tik itin išsamiai ir metodiškai parengė

1v_e02

4 METŲ LAIKAI: Klaipėdoje baigėsi K.Donelaičio aikštės konkursas

2017 kovo 235 KomentaraiPILOTAS.LT

Klaipėdoje baigėsi labdaros ir paramos fondo „Žaliuok, mano mieste“ Kristijono Donelaičio aikštės sutvarkymo kraštovaizdžio architektūrinės idėjos projekto atviras konkursas. Vertinimo komisija balsų dauguma 1-ąją vietą

„Laisvės karys 1“, A.Sakalauskas, 1-oji vieta

VYČIO SKULPTŪROS KONKURSAS: Laimėjo realistinis „Laisvės karys“

2017 vasario 2010 KomentarųPILOTAS.LT

Vasario 16-ąją baigėsi Vyčio skulptūros Vilniaus Lukiškių aikštėje idėjos konkursas, organizuotas privataus Vyčio paramos fondo. Vertinimo komisijos sprendimu konkursą laimėjo Nacionalinės premijos laureatas Arūnas Sakalauskas

images_phocagallery_4524_losan_aiks_1605_4524_e01_xxx

DINAMIŠKA MIESTO ŠIRDIS://SVARBIAUSIĄ AIKŠTĘ LOS ANDŽELAS PATIKĖJO PRANCŪZAMS

Los Andželo centro aikštės idėjų konkursą ką tik laimėjo prancūzų firma „Agence Ter“. Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse žinomos projektuotojos pasiūlyta originali, bet paprasta aikštės-parko

images_pulsas_foto_4375_lukis_vn_110300_e01_bra

XVI A. VILNIAUS UOSTAS://DR. E.MEILAUS PASKAITA APIE NEŽINOMĄ LUKIŠKIŲ ISTORIJĄ

Vilniui niekaip nesisekant rasti deramo Lukiškių aikštės sutvarkymo sprendimo, galbūt verta būtų atsigręžti ir į menkai žinomą šios sostinės vietos istoriją. Mat XVI amžiuje Lukiškės

images_straipsniu_foto_4346_tit2_basan_160200_e01_xxx

KANTRUSIS LIETUVIS://KUR VILNIUS PRIIMS PAMINKLĄ DAKTARUI JONUI BASANAVIČIUI?

Tautos patriarchas yra prasitaręs, kad nepriklausomos Lietuvos paskelbimas iš tiesų nebuvo jo tikslas. Daktaras Jonas Basanavičius ir kiti aušrininkai savo misiją matė kantriame ir nuosekliame

images_straipsniu_foto_4336_lukis_vn_160200_e01

KOMUNALININKŲ BALIUS://5000 KVADRATŲ KIETOS DEMOKRATIJOS LUKIŠKIŲ AIKŠTEI

Kas neturite nuomonės Lukiškių aikštės klausimu – meskite į mane akmenį. Nenustebau, tylu… Štai ir Vilniaus meras R.Šimašius dar nespėjus suvynioti vasario šešioliktinių vėliavų paskelbė

images_pulsas_foto_3867_terra_ko_150600_e02_xxx

MIESTO ARCHITEKTŪRA://2-OJI MOKSLINĖ KONFERENCIJA „TERRA URBANA“ KLAIPĖDOJE

Klaipėdoje įvyks antroji mokslinė konferencija „Terra urbana“. Konferencijoje pranešimus skaitys ir urbanistinės architektūros klausimais diskutuos žinomi Lietuvos teoretikai ir praktikai. Renginyje taip pat bus pristatytas

images_phocagallery_3839_lukis_pale_1506_3839_e03_xxx

„RAMYBĘ“ REALIZUOS ETAPAIS://APTARTOS LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS PERSPEKTYVOS

Naujoji Vilniaus valdžia, atrodo, pasiryžo iš mirties taško išjudinti Vilnius Lukiškių aikštės rekonstrukciją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius jau susitiko su architektais Rolandu Paleku ir Petru

images_phocagallery_3398_sajun_aiks_1411_3398_sajun_ko_141100_e02_BRA

SĄJUNGOS AIKŠTĖS KONKURSAS KAUNE://6 URBANISTINĖS VIZIJOS

Kauno miesto savivaldybės administracija kartu su VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba rengia Sąjungos aikštės vizijos urbanistinio architektūrinio supaprastinto atviro projekto konkursą. Lapkričio 17

images_pulsas_foto_3342_atgim_kl_110400_e01_BRA

KLAIPĖDOS ATGIMIMO AIKŠTĖ://TERITORIJOS VYSTYMO SCENARIJAI

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos užsakymu rengiama Atgimimo aikštės ir gretimybių regeneravimo galimybių studija. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patalpose bus aptarti šios miestui svarbios teritorijos vystymo

images_phocagallery_2568_laisv konk_PAV_2568_titjpg

TAS SPRANGUS ŽODIS LAISVĖ://KULTŪROS MINISTERIJOS KONKURSINIAI NUOTYKIAI

Laisvės monumento Lukiškių aikštėje konkursas visiems atsibodo. 17 metų trunkantis „Laisvės“ įpaminklinimas Vilniuje apsivėlė nesibaigiančio kūrybinio ir biurokratinio nuovargio dulkėmis, skepsiu ir nepasitikėjimu savimi, savo

LAISVĖS PAMINKLO KONKURSAS://LAIMĖJO V.GYLIKIO KOMANDOS PROJEKTAS

Kultūros ministerija surengė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektų konkursą. Ką tik atplėšti konkurso vokai su autorių vardais bei paskelbti

LAISVĖS PAMINKLO KONKURSAS://LAIMĖJO V.GYLIKIO KOMANDOS PROJEKTAS

Tautos dvasia (1-oji vieta; autoriai V. Gylikis, V.Hansell, R.Švedaitė

images_phocagallery_2497_Luk_Lais_proj_foto_2497_tit_Laisve Luk

LAISVĖS PIRKIMAS SU VAROVAIS://KULTŪROS MINISTERIJA TYČIOJASI IŠ AUTORIŲ

Dar niekada Lietuvoje Laisvė nebuvo šitaip ištąsyta, išbiurokratinta, pažeminta ir devalvuota, kaip šiandien. Tam neprireikė jokios okupacinės kariuomenės ar nuožmaus spectarnybų desanto. Pasirodo, visą nešvarų

images_phocagallery_2433_tit_Lukiu a

LAISVĖS MONUMENTO KONKURSAS://14 PROJEKTŲ SUKLUPO ANT SLENKSČIO

Šį sezoną Lukiškių aikštės konversijos seriale visai tautai turime retą progą stebėti nenuobodų ir neordinarinį septyniolika metų trunkančio konkursavimosi maratono finišą. Nors konkursiniai projektai dar

images_pulsas_foto_2357_atgim_kl_110800_e02_BRA

DISKUTUOS DĖL PERSPEKTYVŲ://KLAIPĖDOS ATGIMIMO AIKŠTĖ TURI KEISTIS

Klaipėdoje vis dažniau girdimi siūlymai į Atgimimo aikštę įsileisti naujas statybas susilaukia ne mažesnio idėjos kritikų pasipriešinimo. Sužinoti šios svarbios uostamiesčio viešosios erdvės perspektyvas bei

images_phocagallery_2325_Grunskis_pav_2325_Laisves kelias_tit

PAMINKLAS LAISVEI://ERDVĖS IR DAIKTO DILEMA ŠIUOLAIKINIUOSE KONTEKSTUOSE

Laisvės ir nepriklausomybės įamžinimas Lietuvos viešose erdvėse tapo akivaizdžia problema, kurią nutylėti jau nebemandagu bent jau dėl dviejų aspektų. Laisvės įpaminklinimas skulptūriniu ir architektūriniu požiūriu

images_straipsniu_foto_2305_e01_KAA

METANO TORPEDA LUKIŠKĖMS://KONKURSO TERMINAS NUKELTAS PRIEŠ PAT FINIŠĄ

Šiandieną, likus vos parai iki Laisvės kovotojų įamžinimo Lukiškių aikštėje konkurso pabaigos, Kultūros ministerija arogantiškai pareiškė, kad… ji nukelianti konkursinių projektų pridavimo datą beveik dviems

images_straipsniu_foto_2123_lukis_vn_110300_e01_BRA

ĮTEISINO PASKIRTĮ IR PARKINGĄ://PATVIRTINTAS LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS DETALUSIS

Vilniaus miesto savivaldybės taryba neseniai patvirtino Lukiškių aikštės detalųjį planą. Šiuo dokumentu įtvirtinta aikštės visuomeninė paskirtis, nustatytos aikštės ribos, numatyta, kad ateityje po aikšte galėtų

images_straipsniu_foto_2055 Lukiskiu a _tit

LAISVĖS INVENTORIZACIJA//PENKTASIS KONKURSAS LUKIŠKIŲ AIKŠTĖJE RAMYBĖS NEŽADA

Ilgai lauktas ir dar ilgiau įvairiausiose instancijose styguotas konkursas Lietuvos laisvės kovų monumentui Vilniaus Lukiškių aikštėje sukurti prieš kelias dienas pasiekė bejausmes Centrinio viešųjų pirkimų

images_phocagallery_1960_akmen_konk_1209_1960_1v_120900_e04_xxx

NAUJOSIOS AKMENĖS AIKŠTĖS KONKURSAS://PASKELBTI NUGALĖTOJAI

Pasibaigė Naujosios Akmenės aikštės su prieigomis kompleksiško sutvarkymo atviras idėjinis konkursas. Kaip praneša viena iš šio architektūrinio-urbanistinio konkurso organizatorių – Lietuvos architektų sąjunga (LAS) –

images_phocagallery_1145_Diktaturos_arch_pav_TGR_Diktaturos_arch_TIT

DIKTATO ARCHITEKTŪRA//LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS ATVEJIS

2011 rugpjūčio 1715 KomentarųReklama

Kiekviena tyla kelia daugiau klausimų, nei atsakymų. Lukiškių aikštės Vilniaus centre destalinizavimas tęsiasi nuo 1998-ųjų, tačiau, išskyrus vieną kitą informacinį paūmėjimą viešojoje erdvėje, centrinę sostinės