Neseniai Raižiuose, Alytaus rajone atidaryta įspūdinga meno instaliacija po atviru dangumi „Totorių vartai“. Simbolinė ekspozicija padėjo įamžinti turtingą Lietuvos totorių kultūros paveldą bei pagerbti bendruomenės nario Danieliaus Makulavičiaus atminimą. VARTAI IŠRYŠKĖJA IŠ TAM TIKRO TAŠKO Bet kokiu
Kaunas neseniai iškilmingai pažymėjo oficialią 417 metrų ilgio 23,2 m pločio Santakos tilto per Nemuną statybų pradžia. Pagal architektų firmos „Processoffice“ projektą statomas tiltas – didžiausias pastarojo laikmečio projektas Kaune. Jautriame Laikinosios sostinės miestovaizdyje ties Nemuno ir Neries
Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje sutvarkytame Pilininko name duris atvėrė Lietuvos istoriją pristatanti ekspozicija „Suprasti Lietuvą“. Pilininko name (Arsenalo g. 1, Vilniuje) nuo šiol galima susipažinti su esminėmis Lietuvos identitetą formavusiomis idėjomis ir žmonėmis, kurie prisidėjo prie Lietuvos
Kauno rotušė išgyvena vienus didžiausių pokyčių per visą savo istoriją. Pastato restauravimo ir pritaikymo muziejinei funkcijai darbai jau eina į pabaigą. Šiuo metu rengiama šiuolaikinė miestą pristatanti ekspozicija, kurią kuria Kauno miesto muziejaus ir vilniečių architektų biuro
Po daugiau nei 5 metus trukusių tvarkybos ir restauravimo darbų balandžio 12 dieną Vilniaus Antakalnio rajone lankytojams duris atvers LDK laikus menantys Sapiegų rūmai. Architektūros, dailės ir istorijos paminklas ir žada tapti nauju traukos centru, plečiančiu sostinės
Vilniuje duris atveria naujas istorinis-kultūrinis objektas – Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus. 4 aukštų pastate įrengta 17 šiuolaikiško dizaino ekspozicijų (arch. . PIRMAS VALSTYBĖS ISTORIJOJE Nuo sausio 18 dienos Vilniuje lankytojų lauks Lietuvos žydų kultūros ir
Kaunas imasi įgyvendinti grandiozinį projektą, kuris turėtų visam laikui pakeisti miestovaizdį ties Nemuno ir Neries santaka. Kaip praneša Kauno savivaldybė, rastas ką tik rangovas vadinamojo Kėdainių tilto statyboms tarp Marvelės ir Vilijampolės krantų. Naujasis statinys per Nemuną
Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdyje, reaguojant į sistemines paveldo apsaugos problemas, buvo aptarti šiuo metu visuomenės susidomėjimo susilaukę ir prieštaringai vertinami projektai saugomose teritorijose. Tai naujų paminklų iniciatyvos Oginskių dvaro parke Plungėje ir Jonušo Radvilos rūmų pastatų
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas ir architektūrinės grupės „Processoffice“ lyderis architektas Vytautas Biekša ką tik pasirašė Radvilų rūmų Vilniuje atkūrimo projektavimo sutartį. Pastaroji sutartis vainikavo derybas su pernai surengto tarptautinio architektūros konkurso 1-osios vietos nugalėtojais. Pastatų
Kaip praneša Šiuolaikinio meno centras (ŠMC), Vilniaus Antakalnio rajone esantys Sapiegų rūmai jau greitai atgis ir taps nauja meno ir susibūrimų vieta. Sapiegų rūmuose bus įrengtos koncertų, konferencijų, videoperžiūrų salės, laikinoms ir pastovioms parodoms bei įvairaus formato
Neužbaigusi istorinės Vilniaus gatvės rekonstrukcijos, Kauno savivaldybė energingai imasi kito svarbaus Senamiesčio objekto – miesto rotušės. Pirmiausia bus atnaujintos istorinio pastato vidaus erdvės, fasadai, o kitąmet – pradėtas įgyvendinti ir jį supančio aikštės kapitalinio remonto projektas, kurį anksčiau ne
PILOTAS.LT jau skelbė, jog Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso ir jo prieigų tarptautiniame atvirame architektūrinio projekto pirmauja projektas „RRUMAI“, kurio autorius „Processoffice“ kolektyvas iš Lietuvos. Neseniai paskelbta šio konkurso galutinė architektūrinių projektų eilė. Vertinimo procedūrų metu buvo
PILOTAS.LT jau skelbė, jog Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso ir jo prieigų tarptautiniam atviram architektūrinio projekto konkursui buvo pateikti 32 projektų pasiūlymai. Neseniai paaiškėjo, jog šiame konkurse 1-ąją vietą ir 12.000 Eur. premiją žiuri paskyrė Vytauto Biekšos
Minint masinių Lietuvos gyventojų trėmimų 80-ąsias metines, Lietuvos nacionalinis muziejus atidarė parodą „Negalėjau neparašyti“: pasakojimas apie tremtį“. Dalios Grinkevičiūtės rankraštį originaliai pristatanti paroda Naujajame arsenale veiks iki pat kitų metų sausio 30 dienos. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame
Kauno rotušei išmušė nioliktos pertvarkos valanda. Po beveik penkiasdešimties metų ramybės vienam seniausių ir svarbiausių Kauno pastatų parengtas reanimavimo receptas. Formaliai tai – “Kauno rotušės (unikalus kodas 1790) tvarkomųjų paveldosaugos darbų (remonto) ir tvarkomųjų statybos darbų –
Kaunas planuoja naujinti vieną savo ryškiausių simbolių – rotušę. Ką tik paskelbta, jog parengti šio istorinio pastato atnaujinimo projektą patikėta žinomam vilniečių kolektyvui „Processoffice“, kiek anksčiau Kaune projektuojančiam ir tiltą per Nemuną. IŠPLĖS NAUDOJAMĄ ROTUŠĖS PLOTĄ Kaip praneša Kauno
PILOTAS.LT neseniai rašė, kad į Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus šiemet pretenduoja 40 kūrėjų, tarp kurių – ir kaunietis architektas Gintaras Balčytis. Ką tik paaiškėjo, kad architektų yra ir būryje pretendentų gauti Vyriausybės kultūros ir meno
Urbanistikos specialistams kone sutartinai kritikuojant Kėdainių tilto per Nemuną statybos Kaune idėją, antrojo šalies miesto savivaldybė persigalvoti neketina. Visos Lietuvos mastu unikaliame kraštovaizdyje ties Nemuno ir Neries santaka bei Kauno senamiesčiu planuojamo statyti pastarojo tilto projektinius pasiūlymus
Lietuvos architektų sąjungoje rengiama geriausių 2016 metų Latvijos architektūros darbų paroda. Tai puiki proga pamatyti kaimynų architektūrines naujienas bei susidaryti bendrą vaizdą apie jų architektūrines realijas, jas palyginti su savomis. Parodos ekspoziciją sudaro16 Latvijos architektūros apdovanojimams atrinktų
Dievai žino, kiek mūsų architektūrinis gyvenimas būtų voliojęsis tarp dviejų kraštutinumų – neadekvataus gyrimosi “laiką lenkiančiais” stiklainiais ir mazochistinės saviplakos, bučiuojant šlepetes kiekvienam libeskindui – jeigu ne objektyvus signalas iš šalies. Šįkart – iš Rygos. Latvija vakar
Kai jaunų ir ambicingų Vilniaus architektų biuras „Processoffice“ prieš 6 metus ištrūko į tarptautinius architektūros vandenis – laimėjo architektūros konkursą rekonstruoti Latvijos meno muziejų – nedaug kas Lietuvoje tikėjo realizacijos sėkme. Vis dėlto jaunieji lietuviai iššūkį priėmė
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos, kovo 11-osios, išvakarėse Prezidentūros teritorijoje atidaromas šiuolaikiškas Valstybės pažinimo centras. Šią Lietuvos pilietiškumo galeriją kūrė daugiau kaip 40 skirtingų sričių specialistų – architektai, dizaineriai, istorikai, politologai, menotyrininkai, vizualiųjų medijų, informacinių technologijų atstovai.
Po drumzlino ir nevaisingo lietuviškų architektūrinių konkursų marazmo, skandinančio kiekvieną bent kiek grynesnę idėją, o svarbiausia, – pačią garbingų varžybų esmę – teisę į objektyvumą, žinia iš Latvijos sostinės skamba it angelų trimitai. Prieš 3 metus Nacionalinio
Latvijos nacionalinio meno muziejaus rekonstrukcijos ir išplėtimo atviras tarptautinis architektūros idėjų konkursas – ko gero, reikšmingiausias šių metų architektūrinis įvykis Baltijos šalyse. PILOTAS.LT žiniomis, savo konkursines muziejaus vizijas jam pateikė 28 architektūriniai kolektyvai iš įvairių valstybių, o
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001