LATVIŠKAS IŠŠŪKIS://JAUNI LIETUVIAI RYGOJE ĮGYVENDINO MUZIEJAUS PROJEKTĄ

Kai jaunų ir ambicingų Vilniaus architektų biuras „Processoffice“ prieš 6 metus ištrūko į tarptautinius architektūros vandenis – laimėjo architektūros konkursą rekonstruoti Latvijos meno muziejų – nedaug kas Lietuvoje tikėjo realizacijos sėkme. Vis dėlto jaunieji lietuviai iššūkį priėmė garbingai – pastato rekonstrukcija dabar jau baigta, o pats muziejus oficialiai bus atidarytas Latvijos nepriklausomybės dieną – gegužės 4-ąją.

PIRMAS MUZIEJUS BALTIJOS ŠALYSE

Architektų biurai „Processoffice“ bei „Andrius Skiezgelas Architecture“ skelbia sėkmingai užbaigę darbą ir įgyvendinę Latvijos meno muziejaus rekonstrukcijos projektą Rygoje.

2010 metais laimėjus tarptautinį architektūros idėjų konkursą, Latvijos meno muziejaus rekonstrukcijos projektas rengtas ir derintas 2011–2012 metais. Dar 2 metų prireikė, kad architektų komandos vizija taptų realybe. Pasak autorių projektą pavyko parengti sklandžiai ir be didesnių trikdžių, jaučiant Latvijos valdžios palaikymą. „Džiaugiamės, kad aplinkybės klostėsi palankiai, ir mums pavyko įgyvendinti savo sumanymus. Nekantraujame pamatyti muziejų su lankytojais ir net 40.000 jame planuojamų eksponuoti meno kūrinių“, – sako „Processoffice“ architektas Vytautas Biekša. Anot architekto, didžiausias projekto iššūkis buvo užtikrinti sklandų proceso dalyvių darbą. Įgyvendinant muziejaus rekonstrukcijos projektą pasitelkta itin daug statybos, restauravimo, inžinerinių tinklų ir technologijų specialistų.

Pastatas, kurio rekonstrukcijos projektą sukūrė „Processoffice“ ir „Andrius Skiezgelas Architecture“ architektai, pastatytas 1905 metais. Tai pirmasis meno muziejaus pastatas Baltijos šalyse, statytas tikslingai muziejaus reikmėms. Architekto Vilhelmo Neimanio sukurtas statinys yra vienas svarbiausių Latvijos architektūros paminklų.

PRIESTATĄ PASLĖPĖ PO ŽEME

Kaip pažymėjo pastatui rekonstruoti surengto architektūros konkurso komisija, lietuviai architektai pademonstravo unikalų ir jautrų požiūrį: projekte senasis pastatas traktuojamas kaip vertybė, jame kiekvienam kvadratiniam metrui skiriamas didžiulis dėmesys. Architektų idėja šiuolaikinį muziejaus priestatą paslėpti po žeme ir į jį perkelti muziejaus archyvų, restauracijos dirbtuves bei pagalbines patalpas, o pagrindiniame istoriniame pastate įkurti ekspozicijų erdves, buvo įtikino latvius.

Rygos miesto architektas Janis Dripė lietuvių pasiūlytą „amfiteatrą“ permatomu stogu, per kurį matomi užkulisiniai muziejaus procesai, tuomet pavadino „auksiniais naujojo muziejaus pastato paveikslo rėmais“. „Kiekvienas projektas reikalauja konkrečios architekto pozicijos. Nemėgstame formalios kalbos architektūroje, labiau koncentravomės į šiam projektui savitų problemų sprendimą“, – tuomet portalui PILOTAS.LT sakė architektai.

Latvijos žiniasklaidoje skelbiama, kad muziejaus rekonstrukcijos projektas kainavo daugiau kaip 30 mln. eurų. Rekonstrukciją realizavo žinoma ir didelė latvių statybos bendrovė RE&RE.

TAPO LATVIJOS METŲ STATINIU

Nors rekonstruotasis muziejus kol kas dar neatidarytas, Latvijos visuomenė jau turėjo progą susipažinti su šio statinio architektūra. Praėjusių metų gruodį buvo surengtos atvirų durų dienos ir leista apžiūrėti npastatą, kuriame ekspozicija dar nebuvo įkurta.

Muziejaus administracijos atstovų teigimu, muziejaus atvirų durų dienos sulaukė tikros apgulties: jose apsilankė daugiau kaip 125.000 žmonių. Norėdami pirmieji pamatyti statinį, lankytojai buvo priversti kantriai laukti nusidriekusiose eilėse.

Dar viena gera žinia projekto architektų komandą pasiekė kovo 11 dieną, tądien projektas, nurungęs daugiau kaip 90 dalyvių laimėjo, Latvijos metų statinio didįjį prizą.

Nacionalinio Latvijos meno muziejaus architektų komandą sudaro „Processoffice“ architektai: Vytautas Biekša, Rokas Kilčiauskas, Marius Kanevičius, Giedrius Špogis, Ježi Stankevič, Austė Kuliešiūtė, Miglė Nainytė, Giedrė Datenytė, Mantas Petraitis, Sandra Dumčiūtė, Povilas Marozas, Sandra Šlepikaitė ir „Andrius Skiezgelas Architecture“ architektai: Andrius Skiezgelas, Gilma Teodora Gylytė, Rasa Mizaraitė.

Parengta pagal „Terrier“ ir PILOTAS.LT informaciją.