Visuose pasaulio žemynuose yra gausu lietuviškų ženklų iš skirtingų istorinių laikotarpių. Ne paslaptis, kad nemaža dalis kultūros paveldo turtų, iškilių asmenybių, vėliau kūrusių toli nuo tėvynės, pateko į svečias šalis dėl Lietuvai susiklosčiusių nepalankių istorinių aplinkybių. Valstybinės
Istorijos ir aktyvios gyvensenos entuziastų asociacija „Olita-Orany“ ką tik virtualiai atkūrė 2 neišlikusius, tačiau Alytaus istorijai svarbius objektus. Medinis laikinasis geležinkelio tiltas buvo išardytas 1926-aisiais, o geležinkelio stoties statinių kompleksas – susprogdintas II pasaulinio karo pabaigoje. Įspūdingą
Mukačėvės (Palanoko) pilyje, Ukrainoje ką tik atidarytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vaikaičio Teodoro Karijotaičio istorinės atminties kambarys. Ekspozicija įamžina bendrą Lietuvos ir Ukrainos istorinį paveldą. BENDRAS TYRĖJŲ DARBO REZULTATAS Kaip praneša LR Kultūros ministerija, simbolinę Teodoro Karijotaičio
Palangos Gintaro muziejuje įvyks Baltų vienybės dienos paminėjimui skirta konferencija „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Kęstučio ir Birutės laikų kultūra“. Konferencijoje Lietuvos mokslininkai pateiks savo tyrimų temas, mažai žinomus ir retai aptariamus istorinius faktus. Rugsėjo 22 dieną 10 valandą
Lietuvos kultūros tyrimų institutas ir Lietuvos dailės muziejus Palangoje bei Vilniuje rengia mokslinę konferenciją „Vakarykščio pasaulio atgarsiai“. Renginys skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms. Gruodžio 5 – 8 dienomis įvyks nacionalinė mokslinė konferencija „Vakarykščio pasaulio atgarsiai“. Gruodžio
Pasakojimams apie Lietuvos karų istoriją iki šiol trūko vienos svarbios detalės – aiškaus supratimo kaip atrodė lietuvių kariai. Šią spragą turėtų užpildyti atlikta kruopšti įvairių laikotarpių Lietuvos karių rekonstrukcija bei sukurtos jų bronzinės skulptūrėlės. Šiandien Kaune pristatomos
Kaune pradėjo darbą maštabiškas tarptautinis istorikų suvažiavimas, nagrinėjantis Lietuvos valstybingumo kaitą ir apystovas amžių tėkmėje. Ketvirtąjį Lietuvos istorikų suvažiavimą, skirtą 100-osioms Lietuvos valstybingumo atkūrimo metinėms surengė Lietuvos nacionalinis istorikų komitetas. Suvažiavimas tris dienas vyks Vytauto Didžiojo universitete.
Ukmergės rajono Samantonių kaime planuojama atkurti akmens amžiaus gyvenvietę, kuri būtų atvira visuomenei ir supažindintų su mūsų krašto priešistorę. Šios gyvenvietės atstatymo galimybės ką tik aptartos konferencijoje, surengtoje VšĮ „Baltų Atlantida“. Priešistorinė gyvenvietė (vėlyvojo neolito ir ankstyvąjį
Praėjus 2016-iems, Kaziui Griniui skirtiems metams, bei ruošiantis Lietuvos šimtmečio renginiams, siekiama atsigręžti į vieną demokratiškiausių Lietuvos prezidentų, priminti visuomenei apie didelį jo įnašą Lietuvos kultūrai, švietimui, viešajam diskursui bei prisiminti jo gyvenimo misiją – tarnavimą demokratijai.
Alytaus kraštotyros muziejuje atidaroma istorinių paveikslų paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys paveiksluose“. Parodoje pateikiama 20 erdvinių paveikslų įvairiomis istorinėmis temomis. Kiekviename paveiksle vaizduojamai situacijai yra parinktas konkretus istorinis faktas arba to amžiaus laikmetis, aprašytas istoriniuose šaltiniuose. Pasak
Prieš dvejus metus, statant Koncertų salę, gauti pirmi rimti įrodymai, jog Palanga XVI amžiuje nebuvo vien žvejų kaimelis. Ką tik archeologai greta rekonstruojamos Grafų Tiškevičių alėjos esančiame skvere aptiko XVI amžiaus pastato liekanų bei nemažai kitų vertingų
Vakariniame Kauno senamiesčio pakraštyje, Nemuno ir Neries upių santakoje stūksanti pilis yra vienas ryškiausių Kauno miestą reprezentuojančių objektų. Tai seniausia mūrinė Lietuvos pilis. Kauno miesto muziejus, ieškantis naujų Kauno pilies pristatymo visuomenei būtų, ką tik parengė istorinę
Šiandien Panevėžio kraštotyros muziejuje vyksta 18-oji istorinė konferencija „Iš Panevėžio praeities: dvarų kultūros atodangos“. Konferencijoje, skirtoje Europos paveldo dienoms paminėti, bus perskaityti 8 pranešimai, kurie aptars K.Sapiegos tapatybę, Panevėžio rajono medinės dvarų sodybų architektūros objektus, renesansinę Siesikų
Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma paroda „Vilnius Juozapo Čechavičiaus fotografijose“. J.Čechavičiaus kūryboje Vilnius buvo vienas mėgstamiausių ir daugiausia fotografuotas miestas. Jo vaizdų nuotraukos yra gausiausia ir labiausiai žinoma fotografo kūrybinio palikimo dalis.
Keturi Vytauto Didžiojo universiteto istorikai, remdamiesi istorinių, architektūros ir archeologijos tyrimų duomenimis sumanė atskleisti Kauno senamiesčio kultūrinę ir istorinę savastį tarpdisciplininėje perspektyvoje.
Šiandieną, rugsėjo 22-ąją, minėdami Baltų vienybės dieną, vienų seniausių genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir kitose pasaulio šalyse susijungs į simbolinę ugnies sąšauką – ugnys ant piliakalnių ir kitų su baltų istorija susijusių kalvų taps ženklu,
Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą. Balandžio 2 dieną Vilniuje įvyks menotyrininkės humanitarinių mokslų daktarės Giedrės Jankevičiūtės paskaita „Vilniaus menas Mikalojaus Vorobjovo akimis“, kurioje bus pristatyta ryški tarpukario Vilniaus architektūros ir meno pasaulio asmenybė.
Vilniaus ištakos – vienas sudėtingiausių klausimų Lietuvos istorinėje-urbanistinėje istoriografijoje. Mat, nepaisant ilgamečių tyrimų ir sukauptos didžiulės duomenų bazės, bendra miesto genezės koncepcija iki šiol taip ir nesuformuota. Architektūros istorikė Oksana Valionienė į šią problemą žvelgia viso baltų
Pav.: Lietuvos nacionalinis muziejus
Vilniuje vieši prof. Davidas Frickas (David Frick) iš Jungtinių Amerikos valstijų, gerai žinomas XVI a. ir XVII a. Lietuvos ir Lenkijos valstybės istorijos ir kultūros tyrinėtojas. Trumpo vizito Lietuvoje metu profesorius pristatys savo neseniai išleistą knygą „Kith,
Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje veikia paroda „1863 m. sukilimo ženklai Arturo Grottgerio kūrybos cikluose „Polonia“ ir „Lituania“. Sukilimo amžininkas lenkų dailininkas A.Grottgeris dokumentavo Abiejų Tautų respublikos didįjį sukilimą prieš bendrą priešą – Rusijos imperiją, sukurdamas unikalų
Istorinė Prezidentūra Kaune kviečia į fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus knygos „Antalis Rohrbachas. 1861 m. fotografijos“ pristatymą. Renginyje dalyvaus knygos autorius, prof. dr. Jonas Vaičenonis, menotyrininkė dr. Vaida Almonaitytė-Navickienė. Bus galima įsigyti pačią knygą.
Kauno fotografijos galerijoje atidaroma ukrainiečio Aleksandro Glyadyelovo paroda „Nevolia“ (liet. „Nelaisvė“), kuri praskleidžia kalinių kasdienybės užkulisius ir tarsi panardina į įkalinimo įstaigose tvyrančią atmosferą. Parodoje eksponuojamos fotografijos sukurtos skirtingose įkalinimo įstaigose: Rusijoje, Ukrainoje, Padnestrėje, Kirgizijoje, Kazachstane. Atidaryme
Lietuvos respublikos Istorinėje prezidentūroje neseniai pradėtas įgyvendinti projektas „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“. Šalies visuomenė kviečiama pareikšti savo nuomonę balsuojant už 10 pačių reikšmingiausių 1918 – 1922 metų įvykių.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, prieš metus atšventęs įkūrimo 90-metį bei surengęs vieną didžiausių savo istorijoje parodų, šįmet pateikia dar vieną neeilinę dovaną. Lankytojai šįkart kviečiami į galerijos požemius, kur atidaromoje naujoje salėje bandoma bent iš
Viktoro Uspaskicho verslo bendrovės valdomas Kalnaberžės dvaras grąžinamas valstybei – tokį sprendimą neseniai priėmė Panevėžio apygardos teismas. Kaip PILOTUI.LT pažymėjo Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė, tai kraštutinė priemonė bei precedentas
Lietuvos nacionaliniame muziejuje toliau vyksta Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai apie senąjį Vilnių. Gruodžio 6 dieną fotografas Stanislovas Žvirgždas, remdamasis senomis fotografijomis, papasakos apie išnykusią sostinės architektūrą, dingusius rusiškus paminklus ir kitus miesto istorijoje ženklą palikusius objektus.
Lietuvos dailės muziejus pristatė ką tik baigtą restauruoti Lukiškių Dievo Motinos ikoną. Tai seniausias Lietuvoje molbertinės tapybos kūrinys, datuojamas XV a. pabaiga – XVI a. pradžia. Paveikslo tyrimo bei restauravimo darbai Prano Gudyno restauravimo centre truko 5
Lankytojams atidaromas svarbus paveldo objektas pietrytinėje Lietuvoje – istorinė Medininkų pilis. Atstatytame 27 metrų aukščio jos bokšte įsikūrė muziejus, kuriame įrengtos 4 ekspozicijų salės. 30 kilometrų nuo Vilniaus stūksanti ši šlovingus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikus menanti
Ukmergės kraštotyros muziejus visiems, besidomintiems šio krašto istorija, architektūra, kultūros paminklais ir jų išsaugojimu, pristato vertingą leidinį – Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomos architektūrinės fotografijos kolekcijos dalies katalogą. Publikuojama medžiaga – puikus miesto ikonografinis šaltinis ir šalyje retas
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001