Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, prieš metus atšventęs įkūrimo 90-metį bei surengęs vieną didžiausių savo istorijoje parodų, šįmet pateikia dar vieną neeilinę dovaną. Lankytojai šįkart kviečiami į galerijos požemius, kur atidaromoje naujoje salėje bandoma bent iš dalies rekonstruoti prieš 75 metus pasaulinėje parodoje, Paryžiuje buvusią Lietuvos ekspoziciją.
KALBAMA APIE REIKŠMINGUS DALYKUS
Prieš 75 metus Lietuva pirmą kartą dalyvavo pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Gruodžio 14 dieną (penktadienį) 16 val. M. K. Čiurlionio galerijos požemiuose (V.Putvinskio g. 55, Kaunas) įvyks parodos „Tautų arenoje. Paryžius 1937“ atidarymas. Parodoje bandoma bent iš dalies rekonstruoti Paryžiuje buvusią Lietuvos ekspoziciją.Parodos atidarymo metu savo tyrinėjimais bei įžvalgomis dalinsis dr. L.Šatavičiūtė-Natalevičienė, fotomenininkas S.Žvirgždas, projekto kuratorė M.Banytė.
Parodoje „Tautų arenoje. Paryžius 1937“ kalbama apie labai reikšmingus dalykus – apie mėginimą tarpukariu Lietuvą pristatyti kaip modernią ir šiuolaikišką valstybę, apie pripažinimo gausioje tautų arenoje siekiamybę, apie tradicijų ir inovacijų taikymą reprezentuojant save pasaulyje. Tai retas atvejis, kada paroda pristato parodą.
EKSPONATAI BUVO IŠBLAŠKYTI
Daugelis eksponatų, grįžę iš Paryžiaus buvo išblaškyti, kai kurie pateko į valstybines įstaigas, kai kurie dingo be žinios ir yra vis dar ieškomi. Laimė, dalis kūrinių pateko į muziejų. Tačiau tik muziejaus „detektyvų“ dėka pavyko išsiaiškinti, kad pasaulinėje parodoje pabuvojo žymaus baldininko J.Prapuolenio kėdė. Turtingoje muziejaus filatelijos kolekcijoje pavyko nustatyti, kurie 85 pašto ženklai reprezentavo Lietuvą. Skulptoriaus P.Aleksandravičiaus kūrinys „Darže“, sukurtas Paryžiaus parodai, grįžo į Kauną ir papuošė savivaldybę, bet dingo politinių suiručių metu. Tačiau apdairūs Šiaulių „Aušros“ muziejininkai tuomet pasidarė šio darbo kopiją, todėl parodos žiūrovai galės pamatyti ir šį kūrinį.
Šio projekto kuratorė – M.Banytė – po kruopelytę surankiojo informaciją apie vieną ar kitą kūrinį ir ne tik suformavo parodą, kuri iš dalies rekonstruoja Lietuvos, 1937 m. pasauliui pristačiusios save viename draugingame paviljone kartu su kitomis Baltijos valstybėmis – Latvija ir Estija, skyriaus ekspoziciją, bet ir parengė leidinį.
IŠSAUGOTA PER EKSPOZICIJOS NUOTRAUKŲ
Aplinkybių tyrimui labai pagelbėjo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namuose saugoma medžiaga – per 40 originalių nuotraukų, kuriose užfiksuota 1937 m. Paryžiuje vykusios pasaulinės parodos „Menas ir technika šiuolaikiniame gyvenime“ Lietuvos skyriaus ekspozicija ir jos fragmentai. Tai šių namų šeimininko, tuometinio muziejaus direktoriaus P.Galaunės palikimas, kuris, beje, kartu su M.Avietėnaite buvo vieni pagrindinių asmenų, talkinusių rengiant Lietuvos ekspoziciją pasaulinėje Paryžiaus parodoje. Labai reikšmingi buvo gausūs Lietuvos centriniame valstybės archyve ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ir kiti archyviniai dokumentai, kuriais remiantis buvo atskleista visa pasirengimo parodai eiga, išsiaiškintos problemos ir sunkumai, su kuriais neišvengiamai susidūrė daug patirties tokiuose reikaluose neturėjusi tuomet dar jaunos Lietuvos valstybės valdininkija.
Greta originalių kūrinių, šioje parodoje atsirado ir eskizai, – jie atspindi pasirengimo Paryžiaus parodai etapą, kartu užpildo tą daugelyje vietų sutrūkinėjusią eksponatų grandinę.
Paroda veiks iki kitų metų gegužės 5 dienos.
Parengta pagal M. K. Čiurlionio dailės muziejaus informaciją.
