Visuose pasaulio žemynuose yra gausu lietuviškų ženklų iš skirtingų istorinių laikotarpių. Ne paslaptis, kad nemaža dalis kultūros paveldo turtų, iškilių asmenybių, vėliau kūrusių toli nuo tėvynės, pateko į svečias šalis dėl Lietuvai susiklosčiusių nepalankių istorinių aplinkybių. Valstybinės kultūros paveldo komisijos sukurta duomenų bazė U-PAVELDAS fiksuoja lietuvybės pėdsakus plačiajame pasaulyje.
PADEDA RASTI UŽMIRŠTUS ISTORIJOS PUSLAPIUS
Duomenų bazė U-PAVELDAS siūlo susipažinti su šimtais lietuvybės ženklų užsienyje – atmintinomis vietomis, iškilių lietuvių tautybės asmenybių veikla užsienyje, architektūros, archeologijos, urbanistiniu paveldu, dokumentiniu paveldu, kaip fotografijos ir kino juostos, jų negatyvai, inkanabulai ir rankraščiai, paminklai, kapai ir kapinės, įvairūs meno kūriniai ir t. t.
U-PAVELDAS padeda atrasti užmirštus Lietuvos istorijos puslapius: svetimų šalių archyvuose saugomą asmeninį kunigaikščių Gedimino, Vytauto ir Žygimanto Kęstutaičio susirašinėjimą, XVIII a. Italijoje paplitusį Šv. Kazimiero kultą, Prūsijos ir Austrijos valdovų heraldikoje įsitvirtinusį Vytį, Abiejų Tautų Respublikos padalinimo metu nuo caro valdžios pabėgusių lietuvių paveldą Šveicarijoje, po Antrojo pasaulinio karo emigravusių Pirmosios Lietuvos Respublikos architektų projektus ir dailininkų litvakų kūrybą užsienyje bei daugybę globaliu mastu žymių asmenybių, kurie pasaulį užkariavo savo išmintimi bei talentu. Tai Andrius Rudamina, Ignas Domeika, Pranas Domšaitis, Lasar Segal, Teisutis Zikaras, Davis Bite, Clara Rockmore ir daugelis kitų.
BAZĖ NUOLAT PILDOMA
Po prestižinius pasaulio muziejus išblaškytoms relikvijoms surasti, Paveldo komisijos duomenų bazėje taip pat aktyvuota paieška pagal garsių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių pavardes (Radvilos, Pacai, Oginskiai, Sapiegos, Sanguškos, Pliateriai, Jogailaičiai ir kt.). Įvairi informacija taip pat gali būti vykdoma pagal konkretaus laikotarpio, kūrėjo, šalies, miesto, kultūros vertybės tipo paieškos filtrus, todėl duomenų bazė yra orientuota tiek į plataus, tiek (naudojant paieškos filtrų kombinaciją) itin speficinio profilio istorikus, menotyrininkus ar tyrėjus.
Platformoje U-PAVELDAS šiuo metu susisteminti duomenys apie Argentinoje, Australijoje, Austrijoje, Baltarusijoje, Brazilijoje, Čilėje, Danijoje, Estijoje, Indijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje, Karaliaučiaus srityje, Kirgizijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Vokietijoje esantį Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą.
Bendradarbiaujant su Lietuvos institucijomis ir organizacijomis, taip pat su Lietuvos Respublikos atstovybėmis ir lietuvių bendruomenėmis užsienyje, sėkminga vertybių paieška toliau tęsiama, o duomenų bazė nuolat pildoma.
Parengta pagal Valstybinės kultūros paveldo komisijos informaciją.
Titulinė nuotrauka: Naugarduko pilis Baltarusijoje. Foto: Andželika Vėžienė
JPN
( 2019-03-08 )
Dar XVI amžiuje lietuvių kalbos arealo riba siekė Minską, atskiros lietuvių kalbos salos buvo apie Vaukavyską, Nesvyžių ar net toliau….
Bet , toks įspūdis, prof. Bumblauskas ir jaunoji lietuvių istorikų generacija apie tai tyli? Neįdomu, neskirtas finansavimas tyrinėjimams , ar dar kokios nors priežastys?
https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalba#/media/File:Lithuanian_language_in_the_16th_century.png
lū
( 2019-02-12 )
Labai keista, kad visa Rusija ir visas Sibiras tuščias.
Ten ką, nėra lietuviško paveldo?