Vilniuje vieši prof. Davidas Frickas (David Frick) iš Jungtinių Amerikos valstijų, gerai žinomas XVI a. ir XVII a. Lietuvos ir Lenkijos valstybės istorijos ir kultūros tyrinėtojas. Trumpo vizito Lietuvoje metu profesorius pristatys savo neseniai išleistą knygą „Kith, Kin, and Neighbors: Communities and Confessions in Seventeenth-Century Wilno“ apie gyvenimą multikultūriniame Vilniuje XVII a. Knygoje aiškinamasi, kaip iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos Vilniuje sugyveno skirtingų tautybių bei tikėjimų žmonės. Įėjimas laisvas.
Spalio 8 dieną (antradienį) 19 val. „Titanike“ (Maironio g. 3, aud. 112) prof. D.Frick iš JAV skaitys paskaitą „Rūmai, vestibiuliai, nišos ir virtuvės – archyvinę prozą verčiant septynioliktojo amžiaus Vilniaus žemėlapiais ir planais“ (angl. Chambers, Vestibules, Alcoves, and Kitchens: Turning Archival Prose into Maps and Floor Plans of Seventeenth-Century Vilnius). Paskaita vyks anglų kalba.
Kodėl tai, kas regis mums ranka pasiekiama – įdomiau ir tikriau atrodo iš šalies? Ką atskleidžia bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybės XVI a. ir XVII a. istorijos, literatūros ir kultūros tyrimai? Kodėl ir kaip XVII a. Vilnių nagrinėja, slavistikos, literatūros bei Rytų ir Centrinės Europos istorijos profesorius D.Frickas, kuris yra gerai žinomas XVI a. ir XVII a. Lietuvos ir Lenkijos valstybės istorijos ir kultūros tyrinėtojas?
Visus šiuos ir panašius klausimus knygos autoriui bus galima užduoti „gyvai“.Knyga „Kith, Kin, and Neighbors: Communities and Confessions in Seventeenth-Century Wilno“ yra apie gyvenimą multikultūriniame Vilniuje XVII a., kuriame aptinkama lenkų, lietuvių, vokiečių, žydų, totorių bei rusėnų kilmės gyventojų. Iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos Vilniuje greta vieni kitų harmoningai, o kai kada ir nelabai, gyveno Romos katalikai, Graikų apeigų katalikai (unitai), ortodoksai, liuteronai, kalvinistai, kurie visi mėgavosi (arba bent jau galėjo reikšti pretenzijas) tam tikromis įstatymo nustatytomis protekcijomis ar privilegijomis…
D.Frickas paskaitoje bus pristatomi mentaliniai XVII amžiaus vilniečių savojo miesto tyrimo žemėlapiai; etnokonfesinė namų valdos topografija ir gyvenimo modeliai; nagrinėjamos bendro su-gyvenimo tarp skirtingų tautybių ir konfesijų problemos; privačių asmenų ir skirtingų tautybių korporacijų viešos erdvės naudojimo klausimai; konkuruojančių viešų ir asmeninių kalendorių ir laiko problemos diversiškoje bendruomenėje.
Paskaitą pristato JAV ambasada Vilniuje, organizaciniai partneriai – VšĮ „Architektūros fondas“ ir Vilniaus dailės akademija.
Parengta pagal Architektūros fondo informaciją.
Užpelkis
( 2013-10-08 )
O kodėl dabar madinga tapo sakyti, kad „Lietuvoje ir Vilniuje“ skirtingo tikėjimo, ar skirtingos tautos kažkada, ypač abiejų tautų valstybės laikotarpiu, gyveno „harmoningai“ ? Tai visiška netiesa. 16 a. Vilniuje buvo deginamos bažnyčios, skirtingo tikėjimo žmonės buvo daužomi akmenimis, žydai Aleksandro laikais aplamai buvo išvyti iš šalies. Visi Lietuvos šviesuoliai, kaip A.Kulvietis buvo persiokiajami ir išvaryti iš šalies. Apie kokia toleranciją čia kalba visokie neišprūsėliai ? Lenkų laikais, tarpukaryje, Vilniuje vyko žydų pogromai. Skaitykite Č. Milošą…