Lietuvos dailės muziejus pristatė ką tik baigtą restauruoti Lukiškių Dievo Motinos ikoną. Tai seniausias Lietuvoje molbertinės tapybos kūrinys, datuojamas XV a. pabaiga – XVI a. pradžia. Paveikslo tyrimo bei restauravimo darbai Prano Gudyno restauravimo centre truko 5 metus.
SLĖPĖSI PO VĖLESNIU KŪRINIU
Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus R.Budrio, vadovaujančio Prano Gudyno restauravimo centro tarybai, teigimu, Lukiškių Dievo Motinos ikona iki restauravimo buvo laikyta vėliau sukurtu kūriniu: „ji, pertapant daug kartų, ženkliai buvo pakeista, tad kelis šimtmečius jos atvaizdas Vilniaus Šv. apašt. Pilypo ir Jokūbo bažnyčiojeatrodė jau kitaip“. Po 5 metų tyrimų ir restauravimo vėl galima pamatyti tikrąjį kūrinio vaizdą, nes atidengta pirminė, autentiška Lukiškių Dievo Motinos ikonos tapyba. Taip pat nustatyta jos kilmė ir patikslintas ikonos sukūrimo laikas.
Restauracija šį nuo XVII a. pabaigos stebuklingu laikomą atvaizdą prakalbino kaip meno kūrinį, unikalią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kultūros istorijos vertybę. Lukiškių Dievo Motinos ikoną yra pagrindo laikyti seniausiu Lietuvoje esančiu istoriniu paveikslu.
ATSIVEŽĖ LDK ARTILERIJOS GENEROLAS
Pasak menotyrininkės dr. T.Račiūnaitės, Dievo Motinos ikoną iš „Maskvos karų“ atsivežė LDK artilerijos generolas, Lazdijų seniūnas M.Korvinas Gosievskis (?–1683). Po generolo mirties jo sūnus Vincentas Dumblių dvare buvusį atvaizdą atidavė Seinų dominikonams. Vienuoliai jau turėjo stebuklais garsėjančią Marijos statulėlę, todėl ikoną 1684 m. dovanojo Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynui.
Dr. T.Račiūnaitė, atlikusi išsamius istorinius ir menotyrinius ikonos tyrimus, teigia, kad, patekusi į katalikų bažnyčią, ikona tapo kultiniu atvaizdu.
Nuo 1684 m. Vilniaus dominikonų vienuolyne pradėti patirti stebuklai, susiję su Lukiškių Dievo Motinos atvaizdu, 1737 m. publikuoti stebuklų knygoje „Mistinis fontanas“. Lukiškių Dievo Motina kabėjo prieš Didįjį altorių įtaisytoje ikonos nišoje, papuošta aptaisais ir votais.
PRIKLAUSO SMOLENSKO HODEGETRIJOS TIPUI
Atnaujinant atvaizdą, atviros nuo aptaisų vietos būdavo pertapomos pagal vakarietiškos tapybos pavyzdžius. Lukiškių Dievo Motinos veidas kito, ir minėtoje knygoje aprašyta atvaizdo kilmė dėl vėlesnių autentiškos tapybos užtapymų negalėjo būti nei patvirtinta, nei paneigta. Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre vykdyta kūrinio restauracija inspiravo naujus atvaizdo meninės genezės tyrimus. Nustatyta, kad Lukiškių Dievo Motinos ikona yra XV a. pabaigoje Rusijoje labai išplitusio Smolensko Hodegetrijos ikonografinio tipo. Atidengtos ikonos kompozicija, piešinys, tapybos pobūdis ir technika leidžia ją sieti su XV a. pabaigos – XVI a. pradžios vidurio ir šiaurės Rusijoje žymiausia Maskvos, arba Dionisijaus ir jo aplinkos mokykla, vadinamuoju dionisiškuoju stiliumi.
RESTAURAVO IR TYRĖ GERIAUSI SPECIALISTAI
Lukiškių Dievo Motinos ikona nuo 2008 iki 2012 metų buvo restauruojama Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. Paveikslą restauravo aukščiausios kategorijos tapybos restauratorė J.Bilotienė, kuri yra restauravusi pačius garsiausius šventuosius Dievo Motinos atvaizdus Lietuvoje – Vilniaus Aušros Vartų Švenčiausiosios Marijos Gailestingumo Motinos paveikslą, Vilniaus Šventojo Mykolo bažnyčios Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslą – Sapiegų Madoną, dabar esančią Vilniaus Arkikatedros Bazilikos Goštautų koplyčioje, Šiluvos Bazilikos Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslą, Palangos bažnyčios Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslą ir daugelį kitų vertingiausių mūsų senosios dailės kūrinių.
Technologinius tyrimus atliko restauravimo technologai dr. D.Panavaitė, dr. R.Pukienė, R.Vedrickas, J.Pilipavičius, I.Bubinienė, kuriuos konsultavo Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai. Menotyrinius tyrimus atliko Vilniaus dailės akademijos vyresn. mokslo darbuotoja dr. T.Račiūnaitė, kurią konsultavo garsiausi ikonų tyrinėtojai: habil. dr. L.Isaakovič Livčic (Valstybinis menotyros institutas, Maskva), Rusijos I.E.Grabario mokslinio-restauracinio centro ir A.Rubliovo muziejaus specialistai.
UŽTIKRINO AUTENTIŠKOS TAPYBOS IŠSAUGOJIMĄ
Pasak dr. J.Senvaitienės, pirmiausia buvo atliekami Lukiškių Dievo Motinos ikonos tyrimai rentgeno, ultravioletiniais ir infraraudonaisiais spinduliais, analizuojama tapybos struktūra ir tapybos medžiagos. Tyrimų ir praktinio konservavimo metu buvo nustatyta, kad ant medinių lentų nutapyta ikona buvo ne kartą užtapyta, neatpažįstamai pakeista ir labai nutolusi nuo originalo. Technologiniai tyrimai leido padaryti išvadą, jog senoji autentiška tapyba yra išlikusi, tai patvirtino ir restauratorės atlikti valymo bei užtapymų nuėmimo žvalgomieji zondavimai. Restauravimo metu sluoksnis po sluoksnio buvo pašalinti visi užtapymai ir atidengta autentiška tapyba. Visi restauravimo darbai buvo atliekami kartu su menotyriniais, fizikiniais ir cheminiais tyrimais, užtikrinusiais autentiškos tapybos išsaugojimą.
Lukiškių Dievo Motinos ikonos technologinių tyrimų ir restauravimo darbus iš dalies rėmė Kultūros rėmimo fondas, menotyrinius tyrimus – Lietuvos mokslo taryba.
LDM Prano Gudyno restauravimo centro informaciją.
