images_phocagallery_2092_ikona_luki_1211_2092_ikona_lu_121100_e01_xxx

LUKIŠKIŲ DIEVO MOTINOS IKONA//RESTAURUOTAS SENIAUSIAS LIETUVOS PAVEIKSLAS

Lietuvos dailės muziejus pristatė ką tik baigtą restauruoti Lukiškių Dievo Motinos ikoną. Tai seniausias Lietuvoje molbertinės tapybos kūrinys, datuojamas XV a. pabaiga – XVI a. pradžia. Paveikslo tyrimo bei restauravimo darbai Prano Gudyno restauravimo centre truko 5 metus.

SLĖPĖSI PO VĖLESNIU KŪRINIU

Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus R.Budrio, vadovaujančio Prano Gudyno restauravimo centro tarybai, teigimu, Lukiškių Dievo Motinos ikona iki restauravimo buvo laikyta vėliau sukurtu kūriniu: „ji, pertapant daug kartų, ženkliai buvo pakeista, tad kelis šimtmečius jos atvaizdas Vilniaus Šv. apašt. Pilypo ir Jokūbo bažnyčiojeatrodė jau kitaip“. Po 5 metų tyrimų ir restauravimo vėl galima pamatyti tikrąjį kūrinio vaizdą, nes atidengta pirminė, autentiška Lukiškių Dievo Motinos ikonos tapyba. Taip pat nustatyta jos kilmė ir patikslintas ikonos sukūrimo laikas.

Restauracija šį nuo XVII a. pabaigos stebuklingu laikomą atvaizdą prakalbino kaip meno kūrinį, unikalią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kultūros istorijos vertybę. Lukiškių Dievo Motinos ikoną yra pagrindo laikyti seniausiu Lietuvoje esančiu istoriniu paveikslu.

ATSIVEŽĖ LDK ARTILERIJOS GENEROLAS

Pasak menotyrininkės dr. T.Račiūnaitės, Dievo Motinos ikoną iš „Maskvos karų“ atsivežė LDK artilerijos generolas, Lazdijų seniūnas M.Korvinas Gosievskis (?–1683). Po generolo mirties jo sūnus Vincentas Dumblių dvare buvusį atvaizdą atidavė Seinų dominikonams. Vienuoliai jau turėjo stebuklais garsėjančią Marijos statulėlę, todėl ikoną 1684 m. dovanojo Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynui.

Dr. T.Račiūnaitė, atlikusi išsamius istorinius ir menotyrinius ikonos tyrimus, teigia, kad, patekusi į katalikų bažnyčią, ikona tapo kultiniu atvaizdu.

Nuo 1684 m. Vilniaus dominikonų vienuolyne pradėti patirti stebuklai, susiję su Lukiškių Dievo Motinos atvaizdu, 1737 m. publikuoti stebuklų knygoje „Mistinis fontanas“. Lukiškių Dievo Motina kabėjo prieš Didįjį altorių įtaisytoje ikonos nišoje, papuošta aptaisais ir votais.

PRIKLAUSO SMOLENSKO HODEGETRIJOS TIPUI

Atnaujinant atvaizdą, atviros nuo aptaisų vietos būdavo pertapomos pagal vakarietiškos tapybos pavyzdžius. Lukiškių Dievo Motinos veidas kito, ir minėtoje knygoje aprašyta atvaizdo kilmė dėl vėlesnių autentiškos tapybos užtapymų negalėjo būti nei patvirtinta, nei paneigta. Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre vykdyta kūrinio restauracija inspiravo naujus atvaizdo meninės genezės tyrimus. Nustatyta, kad Lukiškių Dievo Motinos ikona yra XV a. pabaigoje Rusijoje labai išplitusio Smolensko Hodegetrijos ikonografinio tipo. Atidengtos ikonos kompozicija, piešinys, tapybos pobūdis ir technika leidžia ją sieti su XV a. pabaigos – XVI a. pradžios vidurio ir šiaurės Rusijoje žymiausia Maskvos, arba Dionisijaus ir jo aplinkos mokykla, vadinamuoju dionisiškuoju stiliumi.

RESTAURAVO IR TYRĖ GERIAUSI SPECIALISTAI

Lukiškių Dievo Motinos ikona nuo 2008 iki 2012 metų buvo restauruojama Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. Paveikslą restauravo aukščiausios kategorijos tapybos restauratorė J.Bilotienė, kuri yra restauravusi pačius garsiausius šventuosius Dievo Motinos atvaizdus Lietuvoje – Vilniaus Aušros Vartų Švenčiausiosios Marijos Gailestingumo Motinos paveikslą, Vilniaus Šventojo Mykolo bažnyčios Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslą – Sapiegų Madoną, dabar esančią Vilniaus Arkikatedros Bazilikos Goštautų koplyčioje, Šiluvos Bazilikos Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslą, Palangos bažnyčios Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslą ir daugelį kitų vertingiausių mūsų senosios dailės kūrinių.

Technologinius tyrimus atliko restauravimo technologai dr. D.Panavaitė, dr. R.Pukienė, R.Vedrickas, J.Pilipavičius, I.Bubinienė, kuriuos konsultavo Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai. Menotyrinius tyrimus atliko Vilniaus dailės akademijos vyresn. mokslo darbuotoja dr. T.Račiūnaitė, kurią konsultavo garsiausi ikonų tyrinėtojai: habil. dr. L.Isaakovič Livčic (Valstybinis menotyros institutas, Maskva), Rusijos I.E.Grabario mokslinio-restauracinio centro ir A.Rubliovo muziejaus specialistai.

UŽTIKRINO AUTENTIŠKOS TAPYBOS IŠSAUGOJIMĄ

Pasak dr. J.Senvaitienės, pirmiausia buvo atliekami Lukiškių Dievo Motinos ikonos tyrimai rentgeno, ultravioletiniais ir infraraudonaisiais spinduliais, analizuojama tapybos struktūra ir tapybos medžiagos. Tyrimų ir praktinio konservavimo metu buvo nustatyta, kad ant medinių lentų nutapyta ikona buvo ne kartą užtapyta, neatpažįstamai pakeista ir labai nutolusi nuo originalo. Technologiniai tyrimai leido padaryti išvadą, jog senoji autentiška tapyba yra išlikusi, tai patvirtino ir restauratorės atlikti valymo bei užtapymų nuėmimo žvalgomieji zondavimai. Restauravimo metu sluoksnis po sluoksnio buvo pašalinti visi užtapymai ir atidengta autentiška tapyba. Visi restauravimo darbai buvo atliekami kartu su menotyriniais, fizikiniais ir cheminiais tyrimais, užtikrinusiais autentiškos tapybos išsaugojimą.

Lukiškių Dievo Motinos ikonos technologinių tyrimų ir restauravimo darbus iš dalies rėmė Kultūros rėmimo fondas, menotyrinius tyrimus – Lietuvos mokslo taryba.

LDM Prano Gudyno restauravimo centro informaciją.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

licev_ta_250200_e01_xxx

KRAŠTOVAIZDŽIŲ AUDINYS: VDA Kauno fakulteto tapybos katedros docento paroda Kaune

2025 vasario 12Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune atidaroma Petro Lincevičiaus paroda „Kraštovaizdžių audinys“. Šia paroda žvelgiama į kraštovaizdį kaip dinamišką, daugiasluoksnę struktūrą, kurioje persipina gamtos, kultūriniai ir istoriniai klodai. Čia kraštovaizdis

zalgi_pl_250200_e01_xxx

ŽALGIRIO MŪŠIO PROJEKTAS: K.Brazdžiūno vieno kūrinio paroda Radvilų rūmų dailės muziejuje

2025 vasario 6Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma Kazimiero Brazdžiūno vieno kūrinio paroda „Žalgirio mūšio projektas“. Parodoje siekiama atskleisti naują, kitokį žvilgsnį į Žalgirio mūšį ir

aikst_sl_250200_e01_xxx

ŠIAULIŲ ISTORIJOS ĮAMŽINIMUI: Paskelbė konkursą 8 meniniams akcentams

2025 vasario 4Be komentarųPILOTAS.LT

Šiauliai pakvietė menininkus įamžinti miesto istoriją – paskelbtas konkursas 8 meniniams akcentams sukurti. Šis projektas skirtas Prisikėlimo aikštės užbaigimui ir siekia vizualiai atspindėti Šiaulių miesto

marku_pl_241200_e01_xxx

MENINĖS TRANSFUZIJOS: Šiauliuose atidaroma Eimučio Markūno paroda

2024 gruodžio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Šiaulių dailės galerijoje atidaroma Eimučio Markūno paroda „Transfuzijos“. Parodos atidarymo metu bus pristatyta monografija „Eimutis Markūnas. Kalbėjimas vėjams“. Gruodžio 19 dieną (ketvirtadienį) 17.30 val.

grisk_pa_241200_e02_xxx

TIK SANKIRTŲ AIDAS: Fantasmagoriškas A.Griškevičiaus pasaulis VDA parodų salėse „Titanikas“

2024 gruodžio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje, VDA parodų salėse „Titanikas“ atidaroma Algio Griškevičiaus paroda „Tik sankirtų aidas…“. Savo kuriniuose menininkas ir toliau konstruoja savitą fantasmagorinį pasaulį su jo gyventojais, peizažais, ritualais

pugac_pl_241100_tit_xxx

ARCHITEKTŪRINĖ KELIONĖ PO LIETUVĄ: Marynos Pugachovos tapybos darbų paroda Kaune

2024 lapkričio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Kauno kultūros centre atidaroma ukrainietės architektės Marynos Pugachovos tapybos darbų paroda „Architektūrinė kelionė po Lietuvą“. Kiekvienas kūrinys – ne tik mūsų šalies architektūrinio paveldo

trevi_it_231000_e01_bra

RESTAURACIJA IŠ ARTI: Ikoniškasis Trevi fontanas ruošiamas Vatikano jubiliejui

2024 lapkričio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Specialiai Vatikano jubiliejui 2025-aisiais Romoje ruošiamas ikoniškasis Trevi fontanas. Restauruojama ir valoma viena iš populiariausių Amžinojo miesto turistinių vietų visgi ir šiuo laikotarpiu liko atvira

barel_ni_241100_e01_xxx

SIMBOLINĖ JUNGTIS: Restauruotas bareljefas sugrįžo į Nidos kultūros ir turizmo informacijos centrą

2024 lapkričio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Daugiau nei prieš pusę amžiaus dailininko Rimanto Didžpetrio sukurtas bareljefas „Nidoje“ ir vėl puošia Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ pastato sieną. Restauruotas kūrinys

kaziu_pa_241100_e01_xxx

PAMESTI NARATYVAI: Visuomenę nagrinėjanti Lino Kaziulionio paroda Vilniaus rotušėje

2024 lapkričio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Vilniaus rotušėje atidaroma 2022-ųjų „Jaunojo tapytojo prizo“ laimėtojo Lino Kaziulionio paroda „Pamesti naratyvai“. Šiuolaikinę visuomenę nagrinėjanti paroda primena, kad net ir pasyvus socialinių medijų

obely_kn_240800_e01_xxx

SUTVARKĖ OBELYNĖS SODYBĄ: Restauruotas Prof. T.Ivanausko namas, atkurta oranžerija

2024 rugpjūčio 21 KomentarasPILOTAS.LT

Neseniai baigti ir komisijos priimti gamtininko, biologo prof. Tado Ivanausko Obelynės sodybos namo tvarkybos darbai. Namas restauruotas, konservuotas, remontuotas, prie namo atkurta buvusi oranžerija. VIENAS

Plakatas_Banneris

PRAEITIS IR DABARTIS: A.Klemencovo kūrybiniai sluoksniai KKKC parodų rūmuose

2024 liepos 30Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) parodų rūmuose atidaroma retrospektyvinė Anatolijaus Klemencovo paroda „Pradžia“. Parodinių erdvių pirmajame ir antrajame aukštuose bus pristatomi archyviniai menininko kūriniai: tapyba,

Eimutis Markūnas

KALBĖJIMAS VĖJAMS: Eimučio Markūno parodos ir monografijos pristatymas Vilniuje

2024 liepos 29Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus rotušėje atidaroma Eimučio Markūno paroda ir pristatoma monografija „Eimutis Markūnas. Kalbėjimas vėjams“. Parodoje dailininkas eksponuoja tik nedidelę dalį savo kūrybos – tapybą ir piešinius.

kulie_pa_240700_e02_xxx

„UŽTVENKTOS“ MINTYS: „Sulaužyti“ skirtų tapytojo Simono Kuliešio kūrinių paroda

2024 liepos 19Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos dailininkų sąjungos skulptūros ir vitražo centro (SIV) patalpose atidaroma tapytojo Simono Kuliešio personalinė paroda „Break and fix“. Pavadinimas nusako parodos instaliacijos pagrindines gaires: eksponuojami kūriniai

plene_pn_240700_e01_xxx

PANEVĖŽYS 2024: Galerijoje XX atidaryta XXII-ojo tapytojų plenero dalyvių paroda

2024 liepos 18Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžyje, galerijoje XX atidaryta tarptautinio tapytojų plenero „Panevėžys 2024“ dalyvių darbų paroda. Pleneras skirtas Panevėžio garbės piliečiui, tapytojui Kazimierui Naruševičiui atminti. XXII-asis tapytojų pleneras Panevėžyje

helikopteris_70-x-80_2023-m_metalas_objektai

NAUJOJI KLAIPĖDOS GALERIJA: A.Tamašausko ir G.Pankevičiaus parodų atidarymai

2024 liepos 8Be komentarųPILOTAS.LT

Naujojoje Klaipėdos galerijoje, mados ir verslo centre „Herkaus galerija“ atidaroma Artūro Tamašausko mažųjų formų skulptūrų paroda „Mutacija“ ir Gintaro Pankevičiaus tapybos paroda „Apie vandenį, vėją,

zemel_pa_240700_e01_xxx

LIETUVA EUROPOJE: Kaune pristatoma istorinių bei šiuolaikinių Lietuvos ir Europos žemėlapių paroda

2024 liepos 4Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune eksponuojama unikali kartografijos paroda „Lietuva Europoje“. Ekspozicijoje, kuri apjungia senuosius XVII-XVIII amžiaus žemėlapius, tarpukario ir naujausios, šiuolaikinės kartografinės medžiagos derinį, lankytojų laukia pažintis su

vieto_vn_240600_e01_xxx

VILNIAUS VIETOVAIZDŽIAI: Reklaminiuose stenduose – 7–9 dešimtmečiais tapytas Vilnius

2024 birželio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Sostinėje startavo projektas „Vilniaus vietovaizdžiai“ – Dailininkų sąjungos fondo kūriniai eksponuojami reklaminiuose stenduose. 7–9 dešimtmetyje nutapyti kūriniai atspindi Vilniaus gyvenimą ir architektūrą. „Vilniaus vietovaizdžiai“ –

kiauk_pl_240600_e01_xxx

RYTPRŪSIŲ DANGUS: Tomo Viktoro Kiaukos paroda Vilniaus rotušėje

2024 birželio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus rotušėje atidaroma Tomo Viktoro Kiaukos tapybos paroda „Rytprūsių dangus“. Tai autoriaus meninis bandymas įsivietinti po Rytprūsių dangumi. Birželio 5 dieną (trečiadienį) 17 val. Vilniaus

vda_cz_240400_e03_xxx

BĖGANT NUO POSTSOVIETIZMO: Lietuvos šiuolaikinio meno paroda Čekijoje

2024 balandžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Čekijos mieste Liberece, buvusio baseino pastate įsikūrusioje galerijoje „Lázně“, atidaroma Lietuvos šiuolaikinio meno paroda „Tapatybė. Bėgant nuo postsovietizmo“. Paroda kalba apie nuolatines pastangas išsivaduoti nuo

vaicys-foto

SPALVŲ IMPRESIJOS: Gintauto Vaičio tapybos paroda Houvalto dvare

2024 balandžio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Maišiagaloje esančiame Houvalto dvare atidaryta kauniečio Gintauto Vaičio tapybos paroda „Spalvų impresijos“, skirta menininko kūrybiniam trisdešimtmečiui paminėti. G.Vaičio parodos atidarymas Houvalto dvare, Maišiagaloje sutraukė gausų

treigy_pl_240300_e02_xxx

LAUKO MATAVIMAS: Remigijaus Treigio eksperimentai Nišinėje galerijoje

2024 kovo 4Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosiose bibliotekos Nišinėje galerijoje atidaroma Remigijaus Treigio paroda „lauko matavimas“. Parodoje – žinomam fotografijos menininkui neįprasti, nebūdingos raiškos kūriniai, žymintys du

rotus_kn_210200_e02_xxx

APIE ISTORIJĄ – ŠIUOLAIKIŠKAI: Kauno rotušėje baigiamas kurti miesto muziejus

2024 vasario 14Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno rotušė išgyvena vienus didžiausių pokyčių per visą savo istoriją. Pastato restauravimo ir pritaikymo muziejinei funkcijai darbai jau eina į pabaigą. Šiuo metu rengiama šiuolaikinė

Sapiegų rūmai

LDK LAIKŲ LIUDININKAI: Lankytojams atsiveria restauruoti barokiniai Sapiegų rūmai

2024 vasario 81 KomentarasPILOTAS.LT

Po daugiau nei 5 metus trukusių tvarkybos ir restauravimo darbų balandžio 12 dieną Vilniaus Antakalnio rajone lankytojams duris atvers LDK laikus menantys Sapiegų rūmai. Architektūros,

Geltona moteris, Antanas Samuolis.

GELTONA MOTERIS: Paroda Antano Samuolio 125-osioms gimimo metinėms paminėti

2024 vasario 5Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, Kaune atidaroma vieno žymiausių Lietuvos XX a. pradžios menininko Antano Samuolio paroda. Eksponuojami 45 menininko kūriniai, tarp kurių ir garsioji „Baltoji

Jankauskas Kampas

MAIŠTINGOJI KAUNO SIELA: Rimvido Jankausko-Kampo paroda galerijoje „Meno parkas“

2023 gruodžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno galerija „Meno parkas“ 2023-uosius metus užbaigs vieno iš kertinių XX amžiaus pabaigos Lietuvos menininkų ir meno maištininkų kūrybinio palikimo paminėjimui. Gruodžio 29 dieną joje