images_phocagallery_2092_ikona_luki_1211_2092_ikona_lu_121100_e01_xxx

LUKIŠKIŲ DIEVO MOTINOS IKONA//RESTAURUOTAS SENIAUSIAS LIETUVOS PAVEIKSLAS

Lietuvos dailės muziejus pristatė ką tik baigtą restauruoti Lukiškių Dievo Motinos ikoną. Tai seniausias Lietuvoje molbertinės tapybos kūrinys, datuojamas XV a. pabaiga – XVI a. pradžia. Paveikslo tyrimo bei restauravimo darbai Prano Gudyno restauravimo centre truko 5 metus.

SLĖPĖSI PO VĖLESNIU KŪRINIU

Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus R.Budrio, vadovaujančio Prano Gudyno restauravimo centro tarybai, teigimu, Lukiškių Dievo Motinos ikona iki restauravimo buvo laikyta vėliau sukurtu kūriniu: „ji, pertapant daug kartų, ženkliai buvo pakeista, tad kelis šimtmečius jos atvaizdas Vilniaus Šv. apašt. Pilypo ir Jokūbo bažnyčiojeatrodė jau kitaip“. Po 5 metų tyrimų ir restauravimo vėl galima pamatyti tikrąjį kūrinio vaizdą, nes atidengta pirminė, autentiška Lukiškių Dievo Motinos ikonos tapyba. Taip pat nustatyta jos kilmė ir patikslintas ikonos sukūrimo laikas.

Restauracija šį nuo XVII a. pabaigos stebuklingu laikomą atvaizdą prakalbino kaip meno kūrinį, unikalią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kultūros istorijos vertybę. Lukiškių Dievo Motinos ikoną yra pagrindo laikyti seniausiu Lietuvoje esančiu istoriniu paveikslu.

ATSIVEŽĖ LDK ARTILERIJOS GENEROLAS

Pasak menotyrininkės dr. T.Račiūnaitės, Dievo Motinos ikoną iš „Maskvos karų“ atsivežė LDK artilerijos generolas, Lazdijų seniūnas M.Korvinas Gosievskis (?–1683). Po generolo mirties jo sūnus Vincentas Dumblių dvare buvusį atvaizdą atidavė Seinų dominikonams. Vienuoliai jau turėjo stebuklais garsėjančią Marijos statulėlę, todėl ikoną 1684 m. dovanojo Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynui.

Dr. T.Račiūnaitė, atlikusi išsamius istorinius ir menotyrinius ikonos tyrimus, teigia, kad, patekusi į katalikų bažnyčią, ikona tapo kultiniu atvaizdu.

Nuo 1684 m. Vilniaus dominikonų vienuolyne pradėti patirti stebuklai, susiję su Lukiškių Dievo Motinos atvaizdu, 1737 m. publikuoti stebuklų knygoje „Mistinis fontanas“. Lukiškių Dievo Motina kabėjo prieš Didįjį altorių įtaisytoje ikonos nišoje, papuošta aptaisais ir votais.

PRIKLAUSO SMOLENSKO HODEGETRIJOS TIPUI

Atnaujinant atvaizdą, atviros nuo aptaisų vietos būdavo pertapomos pagal vakarietiškos tapybos pavyzdžius. Lukiškių Dievo Motinos veidas kito, ir minėtoje knygoje aprašyta atvaizdo kilmė dėl vėlesnių autentiškos tapybos užtapymų negalėjo būti nei patvirtinta, nei paneigta. Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre vykdyta kūrinio restauracija inspiravo naujus atvaizdo meninės genezės tyrimus. Nustatyta, kad Lukiškių Dievo Motinos ikona yra XV a. pabaigoje Rusijoje labai išplitusio Smolensko Hodegetrijos ikonografinio tipo. Atidengtos ikonos kompozicija, piešinys, tapybos pobūdis ir technika leidžia ją sieti su XV a. pabaigos – XVI a. pradžios vidurio ir šiaurės Rusijoje žymiausia Maskvos, arba Dionisijaus ir jo aplinkos mokykla, vadinamuoju dionisiškuoju stiliumi.

RESTAURAVO IR TYRĖ GERIAUSI SPECIALISTAI

Lukiškių Dievo Motinos ikona nuo 2008 iki 2012 metų buvo restauruojama Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. Paveikslą restauravo aukščiausios kategorijos tapybos restauratorė J.Bilotienė, kuri yra restauravusi pačius garsiausius šventuosius Dievo Motinos atvaizdus Lietuvoje – Vilniaus Aušros Vartų Švenčiausiosios Marijos Gailestingumo Motinos paveikslą, Vilniaus Šventojo Mykolo bažnyčios Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslą – Sapiegų Madoną, dabar esančią Vilniaus Arkikatedros Bazilikos Goštautų koplyčioje, Šiluvos Bazilikos Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslą, Palangos bažnyčios Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslą ir daugelį kitų vertingiausių mūsų senosios dailės kūrinių.

Technologinius tyrimus atliko restauravimo technologai dr. D.Panavaitė, dr. R.Pukienė, R.Vedrickas, J.Pilipavičius, I.Bubinienė, kuriuos konsultavo Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai. Menotyrinius tyrimus atliko Vilniaus dailės akademijos vyresn. mokslo darbuotoja dr. T.Račiūnaitė, kurią konsultavo garsiausi ikonų tyrinėtojai: habil. dr. L.Isaakovič Livčic (Valstybinis menotyros institutas, Maskva), Rusijos I.E.Grabario mokslinio-restauracinio centro ir A.Rubliovo muziejaus specialistai.

UŽTIKRINO AUTENTIŠKOS TAPYBOS IŠSAUGOJIMĄ

Pasak dr. J.Senvaitienės, pirmiausia buvo atliekami Lukiškių Dievo Motinos ikonos tyrimai rentgeno, ultravioletiniais ir infraraudonaisiais spinduliais, analizuojama tapybos struktūra ir tapybos medžiagos. Tyrimų ir praktinio konservavimo metu buvo nustatyta, kad ant medinių lentų nutapyta ikona buvo ne kartą užtapyta, neatpažįstamai pakeista ir labai nutolusi nuo originalo. Technologiniai tyrimai leido padaryti išvadą, jog senoji autentiška tapyba yra išlikusi, tai patvirtino ir restauratorės atlikti valymo bei užtapymų nuėmimo žvalgomieji zondavimai. Restauravimo metu sluoksnis po sluoksnio buvo pašalinti visi užtapymai ir atidengta autentiška tapyba. Visi restauravimo darbai buvo atliekami kartu su menotyriniais, fizikiniais ir cheminiais tyrimais, užtikrinusiais autentiškos tapybos išsaugojimą.

Lukiškių Dievo Motinos ikonos technologinių tyrimų ir restauravimo darbus iš dalies rėmė Kultūros rėmimo fondas, menotyrinius tyrimus – Lietuvos mokslo taryba.

LDM Prano Gudyno restauravimo centro informaciją.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

vieto_vn_240600_e01_xxx

VILNIAUS VIETOVAIZDŽIAI: Reklaminiuose stenduose – 7–9 dešimtmečiais tapytas Vilnius

2024 birželio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Sostinėje startavo projektas „Vilniaus vietovaizdžiai“ – Dailininkų sąjungos fondo kūriniai eksponuojami reklaminiuose stenduose. 7–9 dešimtmetyje nutapyti kūriniai atspindi Vilniaus gyvenimą ir architektūrą. „Vilniaus vietovaizdžiai“ –

kiauk_pl_240600_e01_xxx

RYTPRŪSIŲ DANGUS: Tomo Viktoro Kiaukos paroda Vilniaus rotušėje

2024 birželio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus rotušėje atidaroma Tomo Viktoro Kiaukos tapybos paroda „Rytprūsių dangus“. Tai autoriaus meninis bandymas įsivietinti po Rytprūsių dangumi. Birželio 5 dieną (trečiadienį) 17 val. Vilniaus

vda_cz_240400_e03_xxx

BĖGANT NUO POSTSOVIETIZMO: Lietuvos šiuolaikinio meno paroda Čekijoje

2024 balandžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Čekijos mieste Liberece, buvusio baseino pastate įsikūrusioje galerijoje „Lázně“, atidaroma Lietuvos šiuolaikinio meno paroda „Tapatybė. Bėgant nuo postsovietizmo“. Paroda kalba apie nuolatines pastangas išsivaduoti nuo

vaicys-foto

SPALVŲ IMPRESIJOS: Gintauto Vaičio tapybos paroda Houvalto dvare

2024 balandžio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Maišiagaloje esančiame Houvalto dvare atidaryta kauniečio Gintauto Vaičio tapybos paroda „Spalvų impresijos“, skirta menininko kūrybiniam trisdešimtmečiui paminėti. G.Vaičio parodos atidarymas Houvalto dvare, Maišiagaloje sutraukė gausų

treigy_pl_240300_e02_xxx

LAUKO MATAVIMAS: Remigijaus Treigio eksperimentai Nišinėje galerijoje

2024 kovo 4Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosiose bibliotekos Nišinėje galerijoje atidaroma Remigijaus Treigio paroda „lauko matavimas“. Parodoje – žinomam fotografijos menininkui neįprasti, nebūdingos raiškos kūriniai, žymintys du

rotus_kn_210200_e02_xxx

APIE ISTORIJĄ – ŠIUOLAIKIŠKAI: Kauno rotušėje baigiamas kurti miesto muziejus

2024 vasario 14Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno rotušė išgyvena vienus didžiausių pokyčių per visą savo istoriją. Pastato restauravimo ir pritaikymo muziejinei funkcijai darbai jau eina į pabaigą. Šiuo metu rengiama šiuolaikinė

Sapiegų rūmai

LDK LAIKŲ LIUDININKAI: Lankytojams atsiveria restauruoti barokiniai Sapiegų rūmai

2024 vasario 81 KomentarasPILOTAS.LT

Po daugiau nei 5 metus trukusių tvarkybos ir restauravimo darbų balandžio 12 dieną Vilniaus Antakalnio rajone lankytojams duris atvers LDK laikus menantys Sapiegų rūmai. Architektūros,

Geltona moteris, Antanas Samuolis.

GELTONA MOTERIS: Paroda Antano Samuolio 125-osioms gimimo metinėms paminėti

2024 vasario 5Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, Kaune atidaroma vieno žymiausių Lietuvos XX a. pradžios menininko Antano Samuolio paroda. Eksponuojami 45 menininko kūriniai, tarp kurių ir garsioji „Baltoji

Jankauskas Kampas

MAIŠTINGOJI KAUNO SIELA: Rimvido Jankausko-Kampo paroda galerijoje „Meno parkas“

2023 gruodžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno galerija „Meno parkas“ 2023-uosius metus užbaigs vieno iš kertinių XX amžiaus pabaigos Lietuvos menininkų ir meno maištininkų kūrybinio palikimo paminėjimui. Gruodžio 29 dieną joje

Auris Radzevičias-Radzius

VAIZDE YRA GRYBŲ: Aurio Radzevičiaus-Radziaus (1965–2019) paroda Kaune

2023 lapkričio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune atidaroma spalvingojo menininko Aurio Radzevičiaus-Radziaus paroda „Vaizde yra grybų“. Autoriaus darbai eksponuojami pirmą kartą po jo mirties 2019-aisiais. Lapkričio 10 dieną (penktadienį) 18 val.

aleksotas

MIESTO HEGZAMETRAS: Miglės Kosinskaitės ir Peeterio Krosmanno paroda Kaune

2023 lapkričio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Kiek laiko reikia „prisimatuoti“ miestą? Pažinti jo specifiką, įsilieti į sociumą, užsiauginti prisiminimus… Šešeri metai – tiek laiko menininkų pora gyvena ir kuria Kaune (gr.

Gaja ir Kronas, J.Rancevienė.

LIETUVIŠKA PARODA STRASBŪRE: J. ir A. Rancevų kūriniai pristatomi Europos Tarybos rūmuose

2023 spalio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Strasbūre, Europos Tarybos rūmuose yra atidaroma jungtinė tapytojos, iliustratorės ir piešinių autorės Jurgitos Rancevienės kūrinių ir juvelyro Arvydo Rancevo kurtų papuošalų paroda „YΓΙΘΑ“. Menininkų

VU 4-asis paskaitų ciklas

NEAKIVAIZDINĖS ISTORIJOS STUDIJOS: 12 pasakojimų apie žmogų ir aplinką

2023 spalio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu kviečia vėl sugrįžti į auditorijas ir pratęsti neakivaizdines istorijos studijas. Trejus pastaruosius metus išimtinai Vilniaus miesto

Paveldo dienos 2023

UŽ PAVELDO PUOSELĖJIMĄ: Iškilmingai apdovanoti paveldosaugininkai ir restauratoriai

2023 rugsėjo 12Be komentarųPILOTAS.LT

Europos paveldo dienų proga Vilniaus šv. Jurgio bažnyčioje iškilmingai įteikti Kultūros paveldo departamento apdovanojimai už Lietuvos kultūros paveldo puoselėjimą bei Lietuvos restauratorių sąjungos apdovanojimai. PAGERBĖ

Esu Eglė Kontrimienė-Degutis

FATA MORGANA: E.Kontrimienės-Degutis tapybos paroda Architektūros galerijoje

2023 rugsėjo 11Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungoje, Architektūros galerijoje atidaroma Eglės Kontrimienės-Degutis tapybos paroda. Klaipėdoje gyvenanti menininkė parodoje pristato marinistinio peizažo interpretacijas. Rugsėjo 14 dieną (ketvirtadienį) 19 val. Architektūros

Baisiogalos dvaro ledainė

PAVYZDINIS DVARO ŪKIS: Sutvarkyta Baisogalos dvaro sodybos ledainė

2023 rugpjūčio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu Radviliškio rajone baigta tvarkyti klasicizmo ir romantizmo architektūra garsėjančio Baisogalos dvaro sodybos ledainė – viena iš  19 šio didžiulio komplekso

Kaišiadorių viadukas

TARP VARŠUVOS IR PETERBURGO: Sutvarkytas istorinis Kaišiadorių geležinkelio viadukas

2023 liepos 31Be komentarųPILOTAS.LT

Kaišiadoryse neseniai baigtas tvarkyti istorinis geležinkelio viadukas. XIX a. statybos mūrinis infrastruktūros objektas yra virš kelio Gudiena–Kiemeliai.Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas (KPD), pabaigti valstybės saugomo

Saukų galerija Zarasuose

MENINIS GAIVALAS ZARASUOSE: Aukštaitijoje užtaisytas tarptautinio kalibro kultūros pabūklas

2023 birželio 201 KomentarasAlmantas Bružas

Kai regioninė kultūros politika egzistuoja kone vien „ant popieriaus“, iniciatyvos imasi patys regionai ar net pavieniai entuziastai. Taip ką tik nutiko mėlynakiais ežerais pagarsėjusiuose Zarasuose,

Obelynės sodyba

PERMAINOS OBELYNĖJE: Tvarkomas ir restauruojamas prof. T.Ivanausko sodybos namas

2023 gegužės 8Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno rajone tvarkomas gamtininko, biologo Tado Ivanausko Obelynės sodybos namas. Prie pastato numatyta atkurti kadaise čia buvusį žiemos sodą. ATIDENGTAS DAUGIASPALVIS SIENOS DEKORAS Kaip praneša

Tomas Jasiulis

KINTANTYS OBJEKTAI: T.Jasiulio matematinių ir geometrinių vizijų paroda galerijoje „Tsekh“

2023 gegužės 2Be komentarųPILOTAS.LT

Galerijoje „Tsekh“, Vilniuje atidaroma personalinė Tomo Jasiulio tapybos paroda „Kintantys objektai“. Menininkas savo vizijas kuria pasitelkęs pasirinktą išraišką, leidžiančią savaip pamatyti kuriamą vaizdą. Siekiama, kad

Libertavos dvaras

LIBERTAVOS DVARAS ATGYJA: Pradedami rūmų restauravimo darbai

2023 balandžio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Ilgą laiką Libertavos dvaras Molėtų rajone stovėjo apverktinos, avarinės būklės. Atrodė, laikas negrįžtamai sunaikins šį medinį kultūros paveldo objektą. Neseniai čia apsilankiusius paveldosaugininkus maloniai nustebino

Nikiforas

NAIVIOJO MENO MEISTRAS: Savamokslio iš Lenkijos paroda Kauno paveikslų galerijoje

2023 balandžio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Nikiforas – garsiausias Lenkijos savamokslis dailininkas, nutapęs daugiau nei 30.000 paveikslų. Labai palankiai jo kūrybą vertino tokie žymūs lenkų dailininkai, kaip Zygmuntas Waliszewskis, Tytusas Czyżewskis,

Romualdas Balinskas

TIE KAMBARIAI: Romualdo Balinsko dailės paroda Druskininkuose

2023 kovo 17Be komentarųPILOTAS.LT

M.K.Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose atidaroma Romualdo Balinsko dailės paroda. Jo kūrinių vizualinių elementų neišbaigtumas verčia žiūrovą patį pabaigti pasakojimą. Dailininkui tapymo aktas yra lyg ritualas, turintis

Iš serijos „Kintantys Vilniaus veidai“, M.Skudutis.

KINTANTYS VILNIAUS VEIDAI: Mindaugo Skudučio tapybos paroda sostinėje

2023 kovo 7Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus mokytojų namuose įsikūrusioje VVJ meno galerijoje atidaroma tapytojo Mindaugo Skudučio personalinė paroda „Kintantys Vilniaus veidai“. Nuo mažens įpratęs atidžiai stebėti aplinką ir gilintis į

Seserų benediktinių klebonija

GRĄŽINO SPALVĄ: Kaune baigta restauruoti Seserų benediktinių vienuolyno klebonija

2023 vasario 28Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune baigta restauruoti Seserų benediktinių vienuolyno komplekso klebonija. Iš Šauklių gatvės geriausiai matomam pastatui sugrąžintos istorinės fasado spalvos bei puošybos elementai. BAŽNYČIA GALĖJO BŪTI PIRMOJI