Abu Dabyje įsikūrusi arabų kompanija „Eagle Hills“ Rygai paruošė ambicingą 3 milijardų eurų investiciją, kuri jai atvertų prašmatnumo sostinės perspektyvas. 57 ha uostamiesčio teritorijos su net 4,5 km pakrantės tuomet pasidabintų tikra „Dubajaus prabanga“. Pačiame UNESCO kultūros
Kaune ką tik paskelbtas architektūrinis urbanistinis konkursas, kuriuo siekiama išrinkti geriausią idėją 5 hektarų teritorijai užstatyti dešiniąjame Nemuno ir Neries santakos krante. Kaip žinia, šią teritoriją kiek seniau įsigijo įmonė „YIT Lietuva““, kuriai tai bus jau trečiasis
Seniausią tradiciją Rytų Europoje turintis Architektūros studentų idėjų konkursas SIKON imasi sunkiai įveikiamos lietuviui temos – upė mieste. Metinis entuziastingų būsimųjų architektų idėjų turnyras nuo 1983-ųjų renka užklasinei veiklai tuos, kuriems architektūros norisi daugiau ir giliau, nei
Antradienį patvinusia Nerimi plaukiantys ledai nuplėšė ties Baltuoju tiltu žiemai prišvartuotą baržą-restoraną ir grupę laivų bei sukūrė puikią progą parketinei isterijai apie laivavimo beprasmybę, nemokšas upeivius ir vėjais paleistą ugniagesių-gelbėtojų triūsą.
Jeigu reikėtųrasti temą, kurios garbei perpiltas didžiausias kiekis tuščio vandens,- neabejotinai tai būtų laivyba Lietuvos vidaus vandenyse. Galbūt todėl kiekvienas, net ir menkiausias, konkretus krustelėjimas šioje akvaurbanistinėje dykumoje yra vertas pagarbos ir dėmesio. Šiandieną jį su malonumu
Dešiniajame Nemuno ir Neries santakos krante kylant grėsmingo aukščio dambai, nerimas dėl tokio statinio logikos, funkcionalumo ir bent kiek padorios dermės su Kauno pilies, senamiesčio ir Santakos kontekstu auga. Gediminas Kasparavičius teigia, kad Kaunas šiuo atveju elgiasi
Liepos 1-ąją, minint Tarptautinę Architektų dieną, Kaune įvyko humanitarinė okupacija. Grupė architektų ir menininkų užėmė bevardę niekieno salą Neries upėje ir paskelbė salos nepriklausomybę, suteikdami salai Švento Reikalo vardą.
Kauno architektai, sunerimę dėl sparčių ir miglotų statybų Nemuno ir Neries santakoje, aplankė naująjį miesto merą Visvaldą Matijošaitį, siekdami atkreipti mero ir atsakingų Kauno miesto administracijos vadovų dėmesį į nenormalią padėtį. Deja, miesto vadovai liko kurti architektų
Po kelių portalo PILOTAS.LT straipsnių apie akvaurbanistiškai destruktyvias YIT „Kausta“ statybas dešiniajame Nemuno ir Neries santakos krante – pastebimi pirmieji manevravimo ženklai. Žemsiurbė iš Neries akvatorijos dingo. Žiniasklaidoje nedrąsiai pasirodė piarinių pažadų apie Neries pakrantę kauniečių reikmėms…
Ponas YIT „Kausta“ generalinis direktoriau Kęstuti Vanagai, malonu, kad skaitote mūsų portalą PILOTAS.LT ir radote laiko susipažinti su mano rašiniu Parduotas krantas:Kauno santakos ateitis gula į betoninį melioracijos griovį. Panašu, kad mūsų samprata apie Kauno akvaurbanistinį vystymą
Perskaičius "Pilote" straipsnį "Parduotas krantas" apėmė šiurpas. Net ne šiurpas, o baisus įtūžis ir neviltis. Pasirodo Kauną apėmęs kažkoks pragaištingas dviveidiškumas: vieną kalbame, o elgiamės visai priešingai. Ne vieni metai ir kuo toliau tuo garsiau šnekama, kad Kauną
Paradinė Kauno deklaracija „atsukti miestą į upes“ kiekvienam, turinčiam bent minimalų supratimą apie realų gyvenimą ant kranto, seniai skambėjo, kaip tuščiavidurė biurokratinė skanduotė. Tačiau šiandien jau akivaizdu – infantilus popierinis krykštavimas akyse virsta niūriausio sapno reinkarnacija. Vilijampolės
Vilnius pasiilgo upės. Tiesiog ėmė ir vieną dieną visas šis ilgesys ištryško į eterį, užtvindė žiniasklaidą ir net iki LTV „Panoramos“ atvilnijo. Kadangi tai nėra „pirmas kartas“, tad galime imti ir padaryti trumpą šios meilės istorijos išklotinę.
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001