Gyvename ne tuščioje vietoje – mūsų žemdirbiškai prigimčiai jau tūkstančius metų yra geriausia ant Baltijos kranto ir kuo labiau blaškomės po sacharas ar tibetus, tuo brangesnė ši vieta būna sugrįžus. Niekada architektūros nepradėdavome „nuo nulio“, kaip teigė
Globalizuojamės godžiai ir uoliai. Panyrame į televizines sėkmės istorijas arba skenuojame atsitiktinių didmiesčių paviršius. Arba tempiame į savo gyvenimus madas ir patirtis, kurias, anot žiniasklaidos, yra aprobavęs „visas pasaulis“. Globalizuotoje aplinkoje individo tapatumas tampa sunkiai įmanomas. Miesto
Gamtoje taip jau esti – centre visuomet yra tai, kas svarbiausia. Sunkiau pasiekiama, labiau geidžiama, bet ir draudžiama labiau. Centru visuomet labiau rūpinamasi, jį globoja įvairios konvencijos, papročiai ir prietarai. Tačiau jo vis tiek norisi labiausiai ir
Vaikystėje mėgdavau žaidimą: ieškoti piešinėliuose 10 skirtumų. Koks nors susiraukęs riteris ropščiasi ant žirgo, o tu kuitiesi po jo ginkluotę, garderobą ar interjero užkaborius, kol galų gale viską nuodugniai išstudijuoji ir tam išsiblaškėliui beveik užsimerkęs gali surankioti
Saugoti ir konservuoti ar kurti ir statyti? Ką turėtų pasirinkti tauta, neseniai nusimetusi slogią nuostatą: „Neišsišokti, nekeisti, ne(per)sistengti“? Kurti naują kokybę, užpildyti erdvę sraunia saviraiška, atrodo, labiausiai tiktų vėl norinčiai į pasaulio žemėlapius sugrįžti jaunai valstybei. Deja,
Kiekvieną pavasarį Lietuvos statybų rinka matuojasi temperatūrą „Restoje“, kuri, neturėdama rimtos konkurencijos, yra tapusi lyg ir vienintele apžiūra, „kas yra kas“ statybų daugiakovėje. Nors tų landsberginių „Restų“ atradimo džiaugsmų nebelikę ir visi visus jau seniai pažįsta, dalyvavimas
Pasilik Lietuvoje, – ragina guvūs kanadiečio ir dano suburti aktyvistai, bandantys padėti jaunimui įžvelgti patrauklių galimybių ir Lietuvoje. Tačiau dezertyruojantys jaunuomenės pulkai abejingi agitatorių entuziazmui. Vis abejingesni ir pačiai Lietuvai. Ne dėl to, kad čia nepakeliamai blogai,
Žemės aistra žaliuoti kupina tokios raganiškos energijos, kad visokie žmogaus sukurti vienkartinio naudojimo branduoliniai užtaisai greta atrodo it žaislai, it savadarbiai skrabalai špokams gąsdinti. Mes, šiauriečiai, kiekvieną pavasarį turime dusinančią galimybę stebėti, kaip po kiekvienos šiltesnės nakties
Šį vasarį kaip reta gausu esmingų tautai architektūrinių, patriotinių uždavinių aktualizavimo ir diskusijų. Iš istorijos užkulisių grįžta lygiai prieš 100 metų Jono Basanavičiaus paskelbta idėja Vilniuje, ant Pamėnkalnio, pastatyti Tautos namus. Kartu grįžta ir klausimas – kaip
Nieko nėra gražiau už rinkimų šviesose besiskleidžiančių asmenybių žavesį. Jautrios ir energingos, jos pasiryžusios aukotis dėl mylimos apygardos – čia ir dabar. Pavydėtinas kūrybingumas apsėda nykius klerkus bei arogantiškus verslo liūtus, staiga pajutusius nenumaldomą potraukį atlikti pareigą
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001