Menkas visuomenės architektūrinis raštingumas tapo fatališka kliūtimi susikalbėjimui apie architektūros esmę

REDAKTORIAUS STULPELIS: Vaikystės dimensija architektūroje

2021-05-21
Audrys Karalius

Vieno architektūrinio konkurso vertinimo komisijos audringoje zoomferencijoje kolega Tomas S.Butkus iškėlė mintį, jog į architektūrinių konkursų vertinimą reikėtų įtraukti vaikus.
Dėl tyro, naivaus, absoliučia tiesa kvepiančio požiūrio į architektūrą…
Komisija atvėso, nustraksėjo per projektus, bet mintis liko prilipusi prie ekrano.
Juk gerai pagalvojus, beveik taip jau yra.
Tiek mišriose projektų vertinimo komisijose, tiek dienraščių architektūrinėse publikacijose, tiek diskutuojant architektūrą su visuomene. Visur apstu tos vaikiškos dimensijos.
Kaip architektūra ir projektai apibūdinami architektūrinio lauko žiūrovų ir vertintojų? Koks žodynas apyvartus ir dažniausiai pasitelkiamas architektūriniams įspūdžiams išreikšti?
Būtent įspūdžiams. Nes architektūrinės sintaksės, darnos, funkcionalumo, semantinių prasmių ir erdvinių temperatūrų laukas – absoliučiai daugumai yra užrakintas po žeme. Nepažinus ir bauginantis.
Vaikai vertina tik tiek, kiek supranta. Kiek leidžia jų kuklios žinios, patirtis ir žodynėlis.
Jie sako: Monstras (jeigu pastatas didelis), Daržinė (jeigu stogai šlaitiniai), Malūnas (jeigu langai maži), Stiklainis (jeigu langai dideli), Trakų pilis (jeigu raudono mūro), Kaimų kaimas (jeigu medinis), Kareivinės (jeigu ilgas), Dėžė (jeigu kompaktiškas).
Ir dar jie sako – Bomba (jeigu pastatas patinka vien dėl to, kad išgąsdins tėvus.
Įdomu tai, kad Lietuvoje suaugusiųjų architektūrinis žodynėlis nelabai tesiskiria nuo vaikiško. Iš esmės architektūros telebimbizacija ta pati, tik papildyta profesionaliai skeptiška antramečio žodiena.
Jie sako: Vaiduoklis (jeigu pastatas tuščias), Skarbonkė (jeigu fasadai skardiniai), Dzotas (jeigu namas betoninis), Santa Barbara (jeigu su kolonomis), Bendrabutis (jeigu be kolonų). Arba dar sako – Gert mažiau reikia (jeigu pastato sienos nėra vertikalios)…
Esu pastebėjęs, kad Elementoriniu architektūriniu žodynu iš esmės naudojasi visi ir visur. Nepaisant profesijos, amžiaus ir išsilavinimo ar visuomeninio statuso.
Spėju, kad taip yra dėl architektūrinių emocijų ir jausmų seklumo bei infantilios jų prigimties, kylančios išimtinai iš vaikystės emocinio lauko.
Būtent vaikystės sąmonės klodai dažnu atveju yra vienintelė terpė, kurioje formuojasi suaugusio žmogaus mentalinis architektūros klimatas, o dažnu atveju ir įstringa jame. Todėl architektūros samprata ir gebėjimas ją skaityti, analizuoti ir vertinti architektūrą bei ją apibūdinti, dažniausiai nebesivysto ir lieka trečioko mokyklinės uniformos parametruose.
Apskritai, architektūrinis raštingumas Lietuvoje yra gėdingai menkas ir dažniausiai reziumuojamas banaliai pretenzinga formule – architektūra primena…
Galime šnekėti iš įvairių tribūnų apie naujuosius bauhausus, bet kol architektūrinis raštingumas nei lavinamas, nei ugdomas, nesistebėkime, kai humanitarinių mokslų profesorius pasako, jog pastatas jam nepatinka, nes primena batą. Arba didžiai gerbiamas politikas reziumuoja, kad modernistinė kalėjimų architektūra (tamsaus mūro pastatai) nepriimtina mūsų miestuose dėl humanistinių imperatyvų.
Ko gero, būtent menkas didžiosios visuomenės dalies architektūrinis raštingumas tapo fatališka kliūtimi bet kokam dialogui su architektuomene konceptualiame lygyje.
Todėl mes, lietuviai, dažniausiai architektūriškai naratyvinamės būtent utilitariame buitiniame aukštyje (užstos saulę, netilps parkingas), kriminalinėj plotmėj (pažeidė reglamentą, eSTRą) arba religiniame lauke: senas – gražu / naujas – negražu…
Jeigu turėtume analogišką išprusimo situaciją kinematografijoje, neabejoju, kad nacionaliniuose ekranuose karaliautų „Trys paršiukai“ ir „Ponas Bynas“. O „Nova Lituania“ žiūrėtume nebent N-18 režimu. Ir tik su vertimu į gestų kalbą bei ponui Kultūros ministrui leidus…
Foto: Juozas Kamenskas

21-05-21_ak-f_j-kamenskas-jb

Komentarai

  1. „….Viso šito feilo koncentracija yra Vilniaus oro uostas. Taip pat nepamirškim, kaip jis atrodo plane. Birkos plano pastatas, meme’as atvykstantiems svečiams, tai farsas, komedija…“

    Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/vizualieji-menai/vytautas-bieksa-architektas-gali-tik-feilint-929-1313880?copied

  2. Labai taiklus straipsnelis, kiekvienas žodis vietoje.
    Bet ir nesunku pataikyti – visa mūsų kultūra infantili (ir dar mužikiška). Tas pats su menais, mokslais ir visa kuo, kur reikia bent kokio išmanymo ar žinių.
    Kita vertus – kūrėjai narciziški, apsupti vien neišmanėlių ir kupini didybės savo pačių akyse. Jokio profesionalaus svarstymo ar viešo aiškinimo nėra.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

NAi

ISTORINIS VYRIAUSYBĖS NUTARIMAS: Įsteigtas Nacionalinis Architektūros Institutas

2023 gruodžio 22Be komentarųAudrys Karalius

Vyriausybės posėdyje 2023-iųjų gruodžio 20-tąją priimtas nutarimas: steigti Nacionalinį architektūros institutą buvusio Kauno centrinio pašto rūmuose Laisvės alėjoje. Šiuo premjerės Ingridos Šimonytės sakiniu užbaigtas permainingas penkerių

Architektūros muziejus

ARCHITEKTŪROS CENTRAS – PAŠTO RŪMUOSE: Kultūros ministerijos galimybių studijos rengėjai pakartojo 2019 metų idėją

2021 rugpjūčio 205 KomentaraiPILOTAS.LT

Kultūros ministerijos rengiama Kauno Pašto rūmų įveiklinimo galimybių studija pakartojo 2019-taisiais Kauno visuomeninio judėjimo „Paštininkai“ sugeneruotą idėją – ikoniškuose architekto Felikso Vizbaro rūmuose teisingiausia įkurdinti

Menkas visuomenės architektūrinis raštingumas tapo fatališka kliūtimi susikalbėjimui apie architektūros esmę

REDAKTORIAUS STULPELIS: Vaikystės dimensija architektūroje

2021 gegužės 212 KomentaraiAudrys Karalius

Vieno architektūrinio konkurso vertinimo komisijos audringoje zoomferencijoje kolega Tomas S.Butkus iškėlė mintį, jog į architektūrinių konkursų vertinimą reikėtų įtraukti vaikus. Dėl tyro, naivaus, absoliučia tiesa

MVRDV "WERK12"

OLANDIŠKAS ĮŽŪLUMAS MIUNCHENE: MVRDV laimėjo Vokietijos architektūros premiją

2021 vasario 2Be komentarųPILOTAS.LT

Vokietijos architektūros muziejus (DAM) neseniai paskelbė, jog 2021 metų Vokietijos architektūros premijos laureatu pripažintas žinomas olandų architektūros kolektyvas MVRDV kartu su firma „N-V-O Nuyken von Oefele

bauha_es_210100_e02_xxx_bra

EUROPOS VILTIES PROJEKTAS: Naująjį europinį bauhauzą Lietuva sutinka perdėm šaltai

2021 sausio 206 KomentaraiAlmantas Bružas

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen  dar 2020-ųjų rudenį atskleidė Naujojo europinio bauhauzo sumanymą. Pastarasis kultūros projektas, pagrindu paėmęs modernios architektūros kūrybos metodą, sumanytas siekiant

Architektūros muziejus

ARCHITEKTŪROS MUZIEJUS: Baubas, kuriuo gąsdinami Komforto Zonos ministrai

2020 rugpjūčio 38 KomentaraiAudrys Karalius

Istoriniai Kauno ir Klaipėdos pašto rūmai vis dar „kybo ore“ – nei parduoti, nei paleisti. Jų likimas netapo aiškesnis ir po Premjero sudarytos darbo grupės

Future Architecture

FUTURE ARCHITECTURE 2020: Tarp geriausių idėjų ir lietuvės Godos Verikaitės

2020 vasario 106 KomentaraiPILOTAS.LT

Platforma „Future Architecture“ neseniai paskelbė finalinį atrinktųjų idėjų ir jų kūrėjų sąrašą, tarp kurių pateko ir lietuvė Goda Verikaitė.  Atrinkti kūrėjai jau vasario 12 ir 13 dienomis

images_phocagallery_4655_maket_muzi_1608_4655_meket_mu_tit_xxx

250 ARCHITEKTŪROS MINIATIŪRŲ://TOKIJUJE ATIDARYTAS MAKETŲ MUZIEJUS

Tokijuje atidaryta unikali architektūrinė erdvė – architektūros maketų muziejus „Archi-Depot“. Tai specialiai šiai funkcijai suprojektuota patalpa, kurioje saugoma ir eksponuojama apie 250 architektūrinių miniatiūrų. Nors

images_straipsniu_foto_4040_biels_mu_151000_e02_xxx

ARCHITEKTŪRA VILNIAUS MIESTUI://ATIDAROMA STUDENTŲ DARBŲ PARODA

Šiandien, spalio 1 dieną Lietuvos architektų sąjungos patalpose atidaroma architektūros studentų paroda. Joje eksponuojami Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Vilniaus dailės akademijos architektūros studentų darbai,