Tokijuje atidaryta unikali architektūrinė erdvė – architektūros maketų muziejus „Archi-Depot“. Tai specialiai šiai funkcijai suprojektuota patalpa, kurioje saugoma ir eksponuojama apie 250 architektūrinių miniatiūrų. Nors muziejus nevykdo jokių specialių reklaminių kampanijų, jis yra gausiai lankomas ne vien architektūros studentų.
Naujame Tokijo kultūros centre, Higashi-Shinagawa rajone pradėjo veikti architektūros maketų muziejus „Archi-Depot“. Muziejus veikia 1950 metais įkurtos sandėlių firmos „Terrada“ būstinėje. Tai – 450 m² ploto ir 5,2 metrų erdvėje įrengtos 116 lentynos.
Muziejus „Archi-Depot“ – vienintelis muziejus Japonijoje, kuris specializuojasi architektūros miniatiūrose. Jame architektai gali išsinuomoti vietą, o lankytojai – tarp lentynų vaikščioti, apžiūrėti maketus, juos fotografuoti. Muziejaus pagrindinė mintis visuomenę supažindinti su architektūros objektų maketais, kurie paprastai tiesiog dulka architektūros studijų sandėliuose. Tai taip pat – bandymas suderinti eksponavimą su saugojimu. Įstaiga padeda ir spręsti ir maketų saugojimo problemą, su kuria susiduria daugelis architektūros firmų.
Muziejuje „Archi-Depot“ galima pamatyti įvairių Japonijos architektų bei architektūrinių studijų sukurtų architektūros maketų. Tarp pastarųjų autorių – žinomi architektai Kengo Kuma, Shigeru Banas (Shigeru Ban) ir kiti. Savo architektūrinius maketus muziejui iš viso yra patikėje 20 architektų bei jų grupių.
Iš įdomesnių muziejaus eksponatų galima paminėti apie 30 vieno statinio projekto maketo variacijų, perteikiančių architektų darbo specifiką. Beje, nors tarp muziejaus lankytojų galima pamatyti skirtingų žmonių iš Japonijos bei užsienio, ko gero, populiariausias jis yra tarp architektūros studentų. Beje, kai kuriomis savaitgalių dienomis į šį muziejų užsuka net apie 400 architektūrai neabejingų žmonių ar architektūrą planuojančių studijuoti moksleivių. Toks muziejaus populiarumas tik dar kartą patvirtina faktą, jog Japonija – architektūros šalis.
Parengta pagal „Archi-Depot“ informaciją.
O
( 2016-08-05 )
Jei mūsų jaunieji architektūrologai pamatytų tuos pradingusius architektūrinius maketus,manau,perrašytų savo „laisvas architektūras“ iš naujo.Ir gal suprastų,kad norint parašyti rimtą darbą,neužtenka ieškoti medžiagos tik internete ir pasiskambinti keliems pažįstamiems dėl medžiagos.
JPN
( 2016-08-04 )
O kiek Lietuvoje sunyko ar virto šilumine energija architektūrinių maketų-manau ištisi architektūros istorijos tarpsniai…
AK
( 2016-08-01 )
mes darom
S.
( 2016-08-01 )
Kas Lietuvoje dar daro maketus? Atgyvena? Ak ,dar kai kas daro… O kur progresas-BIM?