BULDOZERIŲ INVAZIJA: Šančiai nuo Nemuno atkirtinėjami it sovietmečiu

Vos prieš dvejus metus Kauno Žemųjų Šančių bendruomenė ryžtingai susikibo už rankų bei surengė eitynes „Nemuno kelias“ ir taip ne tik atkreipė dėmesį į demokratijos stoką priimant svarbius miestui bei jo gyventojams sprendimus, bet ir, atrodė, sustabdė rajoną nuo upės atkertančios gatvės projektą. Teisėtus bendruomenės lūkesčius vėliau patvirtino ir teismas nurodęs savivaldybei išnagrinėti galimybę pakeisti bendrąjį planą… Vis dėlto ši pergalė pasirodė tik tariama – Kauno miesto savivaldybė neseniai paviešino Nemuno krantinės gatvės techninį darbo projektą, kuris savo „buldozerine estetika“ ir toliau atsiduoda bejausmiu sovietmečio laikų urbanizmu.

INTYMUS SANTYKIS SU NEMUNU NUO SENO

Nemuno pakrantė Šančiuose – bene vienintelė vieta mieste, kur išliko laukinė gamta. Foto: Darius Petrulis.

Naemuno pakrantė šančiškiams nuo seno yra pati mėgstamiausia laisvalaikio praleidimo bei poilsio vieta tiek vasarą, tiek ir žiemą. Foto: ©PILOTAS.LT

Reikia pažymėti, kad daugiausia privačiais gyvenamaisiais namais užstatytų Kauno Žemųjų Šančių santykis su upe nuo seno klostosi itin draugiškas ar net intymus. Trapaus, tačiau vietos identitetui svarbaus ryšio čia nesugebėjo užgniaužti sovietmečiu krantinėje pastatyti keli daugiaaukščiai gyvenamieji namai. Tiek suaugę šančiškiai, tiek ir vaikai yra pamėgę laisvalaikį leisti Nemuno pakrantėje prie vandens, kurios vis dar neatkerta gatvių ar automobilių parkavimo aikštelių asfaltas, neriaumoja krantine pralekiančių automobilių varikliai, kamuoliais nekyla jų išmetamosios dujos. Tai jautraus ar net archajiško upės bei su ja sugyvenančios bendruomenės santykio pavyzdys, kuriame daug gamtos, saulės, o urbanistiniai prisilietimai – nedrąsūs ir gana nesistemingi. Miestas į krantinę atsiremia daugiausia akligatviais. Tam tikro taurumo šiam jo santykiui suteikia kitame Nemuno krante priešais stūksantis Napoleono kalnas. Panašų artimą ir gyvą ryšį tarp vandens ir greta jo gyvenančios bendruomenės mūsų miestuose nūnai gali pamatyti vis rečiau. Rekreacinį teritorijos pobūdį prieš kelioliką metų patvirtino bei sustiprino čia naujai nutiesti dviračių bei pėsčiųjų takai. Nors pastariesiems renovacija tikrai praverstų, tačiau prieš bene dvejus metus Kauno savivaldybės paviešinti planai išilgai Nemuno išasfaltuoti magistralinę gatvę vietos bendruomenę tiesiog šokiravo.
Savivaldybės skubotai stumiamas projektas tuomet labiau priminė Stalino laikus nei pažangaus XXI amžiaus miesto plėtrą. Žemųjų Šančių pakrantėje nuo seno vingiuojantis žvyro keliukas šiame miesto savivaldybės inicijuotame projekte buvo pavadintas gatve, todėl iš esmės naujos gatvės tiesimas buvo laikomas tik „rekonstrukcija“, kuriai esą nereikia nei architektūrinės dalies, nei bent jau architekto prisilietimo. Nauja gatvė tame projekte traktuota kaip jau egzistuojanti eilinė miesto gatvė ar tiesiog infrastruktūros objektas, kurį rekonstruojant, nebūtina atsižvelgti į svarbą pakrantės kraštovaizdžiui ar vietos urbanistinei specifikai.

VIETOS BENDRUOMENĖ PRIEŠINASI RYŽTINGAI

Prieš transportinę intervenciją Nemuno krante Šančių bendruomenė surengė net kelias galingas akcijas. Foto: Darius Petrulis.

Prieš transportinę intervenciją Nemuno krante Šančių bendruomenė surengė net kelias galingas akcijas. Foto: Darius Petrulis.

Prieš transportinę intervenciją Nemuno krante Šančių bendruomenė surengė net kelias galingas akcijas. Foto: Darius Petrulis.

Savaime aišku, kad Žemųjų Šančių bendruomenė tokioms brutalioms ir nejautrioms Nemuno pakrantės asfaltavimo ir betonavimo užmačioms pritarti negalėjo bei joms ryžtingai pasipriešino. Prieš dvejus metus ji surengė net kelias protesto akcijas, per kurias šančiškiai bei jiems prijaučiantys išėjo į pakrantę ir nedviprasmiškai pareiškė valią ateities kartoms išsaugoti Nemuno pakrantę žalią ir laisvai prieinamą visuomenei, kaip yra dabar. Nors Kauno savivaldybėje užtarimo ar bent dėmesio tuomet sulaukta nebuvo, projektavimo darbai atrodė buvo sustoję. Bendruomenei net pavyko išgirsti šiokių tokių miesto valdžios pažadų.
Kad Nemuno krantinės projektavimo darbai nevyksta ir specialieji reikalavimai projektui rengti nėra išduoti dar pernai metų gegužės mėnesį užtikrino ir administracijos direktorius Vilius Šiliauskas. Oficialiu raštu vietos bendruomenei informavęs, jog yra parengtas Nemuno krantinės gatvės topografinis planas, jis nurodė, jog projektiniai pasiūlymai ateityje bus viešinami Kauno savivaldybės interneto svetainėje ir su jais susipažinti kliūčių nežadėjo. Turint omenyje, kad Kauno apygardos teisėjų kolegija įpareigojo Kauno savivaldybę šiuo klausimu peržiūrėti Kauno teritorijos bendrąjį planą, atrodė, logiška, jog gatvės projektas iki kitų diskusijų turėtų būti atidėtas. Beje, teismas iš savivaldybės administracijos net priteisė Žemųjų Šančių bendruomenei sumokėti bylinėjimosi išlaidas, taip dar kartą neakivaizdžiai patvirtindamas vietos bendruomenės reikalavimų teisėtumą. Vis dėlto ką tik daug kam netikėtai paaiškėjo, jog viltys, kad Kauno miesto savivaldybė atsisakys Šančių rajoną nuo upės ciniškai atkertančios gatvės idėjos, yra bergždžios.

Žinoma Kauno menininkė, panemunės gyventoja Auksė Petrulienė įsitikinusi, kad pastaruoju metu Kaunas auginamas ant melo substrato. Foto: Darius Petrulis.

Numatomos naujos gatvės prie Nemuno klausimu portalui PILOTAS.LT savo nuomonę sutiko išsakyti menininkė Auksė Petrulienė: „Trumparegiškas godumas tapo Kauno savivaldybės projektų varomąja jėga. O melas – substratas ant kurio jau penkmetį “auga” Kaunas.
Grėsmingas ydingos urbanizacijos pavyzdys – Šančių Nemuno krantinės projektas. Priešingai nei žadėjo, meras V.Matijošaitis tęsia gatvės projektą, spjovęs į aiškiai gausiais protesto žygiais ir parašais išreikštą piliečių nuostatą – išsaugoti Nemuno pakrantės gamtą.
Nemuno krante projektuojamos naujos gatvės projektas vyniojamas į nesunkiai atpažįstamą sovietmečio retoriką – „naujakuriai“, „teigiami pokyčiai“, „pigesnė šiluma šimtams gyventojų“!
Teigiama, jog „atsižvelgus į vietos bendruomenės pastabas“ projekte liko – tik pusė suplanuotos gatvės. Tačiau iš patirties žinome, kad V.Matijošaičio merija nesustoja pusiaukelėje ir varo iki galo.  Kaip nesustojo Smetonos alėjoje, pjaudami kaštonus ir stumdydami žmones. Tąkart miestiečių teisumą ginant savo aplinką įrodė tik teismas – vienintelė įmanoma dialogo tarp Kauno merijos ir kauniečių forma.
Atimta savivalda anksčiau ar vėliau vis tiek sugrįš kauniečiams. Tačiau atstatyti išplėštas ir nuskurdintas gamtos buveines Nemuno krante bus sunku, o kartais – neįmanoma. Brandūs medžiai, lakštingalos, pakrantėje perintys dančiasnapiai, baikščių kurapkų pulkeliai – negrįžtamai dingstantys miesto stebuklai, teišlikę tik Žemųjų Šančių krantuose.
Šalia gyvybe srūvančio Nemuno projektuojama gatvė diagnozuoja sunkią negalią: urbanistinį aklumą, asfalto plokštumo požiūrį į miesto vystymą ir pavojingai iškreiptą progreso suvokimą Kauno savivaldybėje“.

ARCHITEKTAS PRIE PROJEKTO NĖ NEPRISILIETĖ
Jau praėjusią gegužę tuometinis gatvės projektuotojas – UAB „Simper“ – Žemųjų Šančių bendruomenę bandė užliūliuoti teiginiais, kad „gatvės projektinių pasiūlymų rengimui nereikia architekto kvalifikacijos“. Esą tai susisiekimo komunikacijų inžinerinių statinių grupei priskiriamas statinys. O ir pats statinys – neypatingas. Pasak tuometinių projektuotojų, šio projekto vadovui užtenka gatvių projektavimui reikalingos kvalifikacijos…
Tačiau nė nereikia būti urbanistu, jog suprastum, jog išilgai Žemųjų Šančių gatvelės yra braižoma ne paprasta eilinė gatvelė. Kauno savivaldybės krantinėje žadama įrengti gatvė neišvengiamai iš karto taps svarbia neatimama Nemuno pakrantės kraštovaizdžio dalimi. Akivaizdu, jog ja vyks ne tik „infrastruktūrinis susisiekimas“, kaip bandoma įteigti visuomenei, bet ir gyventojų rekreacija, trumpalaikis poilsis prie upės, pavaikščiojimai pėstute ar pasivažinėjimai dviračiais.
Nors jokios viešos diskusijos Nemuno krantinės gatvės klausimu iki šiol su vietos bendruomene nevyko, Kauno savivaldybė jau vardina planuojamus darbus ir dėsto apie jų naudą vietos bendruomenei. Pranešama, kad pokyčiai pakrantėje prasidės nuo požeminių darbų – prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo bus pradėti prijunginėti Šančių krantinėje stovintys daugiaaukščiai sovietmečio gyvenamieji namai. Vėliau iš visų jėgų žadama imtis jau pačios gatvės tiesimo reikalų. Vis dėlto vietos bendruomenė įsitikinusi, kad tokio pavidalo projektas  atneš pakrantei daugiau žalos nei naudos. Prie to prisideda ir nejautrus projektuotojų požiūris.

PROJEKTUOTOJAI ŽVELGIA KAIP Į EILINĘ GATVELĘ
Nors Nemuno krantinės gatvės „rekonstrukcijos“ projektuotojas nuo anksčiau viešinto projekto pasikeitė – techninį darbo projektą dabar rengia AB „Kauno tiltai“ (statinio projekto vadovė Rita Nagelienė, statinio projekto dalies vadovas Nerijus Juškevičius) – požiūris į projektuojamą vietą išliko toks pat atsainus. Viešinamo 1,7 km ilgio Nemuno krantinės gatvės projekto aiškinraštyje esamos padėties bei teritorijos istorijos analizė apsiriboja vienu vieninteliu techniniu teiginiu, jog dabar esanti grunto-žvyro gatvė atlieka tik privažiavimo prie pastatų funkciją. Šiuo sakiniu gatvės „rekonstrukcijos“ pagrindimas iš esmės ir pasibaigia, nes toliau tiesiog yra išvardinami numatytieji projekto urbanistiniai elementai, kurie situaciją Žemųjų Šančių pakrantėje neabejotinai pasikeis kardinaliai: 5,5 m pločio gatvė su 1,5 m pločio šaligatviu ir parkavimui skirtais 2 m pločio išplatėjimais, už pastarųjų įrengtas 2 m pločio šaligatvis. Greta gatvės papildomai taip pat būtų įrengtos 4 naujos stovėjimo aikštelės. Iš projektinius sprendinius papildančių vizualizacijų net sunku suvokti kaip pasikeis dabartinė situacija, mat esama padėtis jose nutylima. Iš pateikiamos projektinės medžiagos susidaro įspūdis, jog dviračių ir pėsčiųjų takai bus tiesiami iš naujo, gal – net naujomis trasomis. Ir tik pateikiami pakrantės gatvės trasos skersiniai pjūviai išduoda į trapią vietos gamtinę aplinką rengiamos buldozerių invazijos didžiulį mastą. Beje, panašaus tipo projektas sovietmečiu Karaliaus Mindaugo prospektu atkirto nuo Nemuno ir miesto centrą. Ryšio su upe požiūriu šio sprendimo pasekmės – itin liūdnos. Nepaisant kelių požeminių perėjų, miestas ten tiesiog prarado upę. Nors Šančiuose planuojamos gatvės mastelis ir kuklesnis, principas čia tas pats.

SAVIVALDYBĖ LABIAUSIA PASITIKI KELININKAIS
Žvelgiant į gatvės projektą, akivaizdu – Šančių bendruomenė dėl bejausmio urbanizmo būgštauja pagrįstai. Tarp dviejų miesto gatvių tarsi įkalintame šio rajono gyvenamųjų namų ruože po minėtos „rekonstrukcijos“ ne tik bus sunku pajusti visai greta sruvenančią didžiausią šalies upę, bet ir vietos aplinka bei nuotaika ims panašėti į liūdnai pagarsėjusį Šilainių mikrorajoną. Kalbama, jog planuojama gatvė labiausiai yra reikalinga greta jos statomiems Šančių dangoraižiams (arch. „G.Natkevičius ir partneriai“) ar net yra tiesiog tam tikras būdas „įsisavinti pinigams“. Ir tai gali būti panašu į tiesą, nes Kauno miesto savivaldybė su vietos bendruomene, kurios poreikiams šį naujosios gatvės projektą esą rengia, su pastarąją iš tikrųjų nė nebendrauja ir ją net ignoruoja. PILOTAS.LT žiniomis, tarp bendruomenės ir miesto valdžios šiuo klausimu nevyksta joks dialogas. Ko gero, jis niekada ir nevyko. Tai patvirtina ir menininkės A.Petrulienės išsakytoji nuomonė Šančių rajono plėtros klausimu bei apie urbanistinio valdymo principus mieste apskritai.
Kauno menininkai, Žemųjų Šančių bendruomenė ir plačioji visuomenė savo nuomonę taip pat galės bandyti pareikšti ir bendrovės „Kauno tiltai“ rengiamo projekto viešojo svarstymo renginyje. Pastarasis elektroninėmis ryšio priemonėmis organizuojamas kovo 23 dieną (antradienį) 17 val. Dalyvių prisijungimas per nuoroda aktyvuosis likus valandai iki renginio. Reikia tikėtis, kad visuomenės balsas pagaliau bus išgirstas, nors vilčių tikrai nedaug. Neteko girdėti, jog Kauno savivaldybė būtų norėjusi išgirsti net urbanistikos bei architektūros profesionalų nuomonę šiuo klausimu. Dar daugiau – Kauno savivaldybė nūnai miesto plėtros klausimais, atrodo, labiausiai pasitiki… kelininkais. Juk būtent jais buvo prisidengiama ir unikaliajame Kauno Ąžuolyne (Vydūno al. 4) brėžiant 2.000 vietų automobilių parkingą… Tokia didelė miesto valdžios meilė šiai inžinierinei sričiai galėtų būti kažkiek pateisinama tik vienu atveju –  jei Kaunas būtų paskelbtas ne 2022-ųjų Europos kultūros, bet kelininkų sostine.
Beje, išsamiau susipažinti su Nemuno krantinės gatvės techniniu darbo projektu internetu iki kovo 23 dienos galima Kauno miesto savivaldybės svetainėje.

Kauno Šančių rajoną nuo Nemuno planuojama ciniškai atkirsti gatve. Nemuno krantinės gatvės techninis darbo projektas (AB „Kauno tiltai“).

Kauno Šančių rajoną nuo Nemuno planuojama ciniškai atkirsti gatve. Nemuno krantinės gatvės techninis darbo projektas (AB „Kauno tiltai“).

Kauno Šančių rajoną nuo Nemuno planuojama ciniškai atkirsti gatve. Nemuno krantinės gatvės techninis darbo projektas (AB „Kauno tiltai“).

Kauno Šančių rajoną nuo Nemuno planuojama ciniškai atkirsti gatve. Nemuno krantinės gatvės techninis darbo projektas (AB „Kauno tiltai“).

Nemuno krantinės gatvės techninis darbo projektas. Dangų ir eismo organizavimo planas (AB „Kauno tiltai“).

Kauno Šančių rajoną nuo Nemuno planuojama ciniškai atkirsti gatve. Nemuno krantinės gatvės techninis darbo projektas. Skelsinis profilis (AB „Kauno tiltai“).