Kauno Šančių rajoną nuo Nemuno planuojama ciniškai atkirsti gatve. Nemuno krantinės gatvės techninis darbo projektas (AB „Kauno tiltai“).

BULDOZERIŲ INVAZIJA: Šančiai nuo Nemuno atkirtinėjami it sovietmečiu

2021-03-10
Almantas Bružas

Vos prieš dvejus metus Kauno Žemųjų Šančių bendruomenė ryžtingai susikibo už rankų bei surengė eitynes „Nemuno kelias“ ir taip ne tik atkreipė dėmesį į demokratijos stoką priimant svarbius miestui bei jo gyventojams sprendimus, bet ir, atrodė, sustabdė rajoną nuo upės atkertančios gatvės projektą. Teisėtus bendruomenės lūkesčius vėliau patvirtino ir teismas nurodęs savivaldybei išnagrinėti galimybę pakeisti bendrąjį planą… Vis dėlto ši pergalė pasirodė tik tariama – Kauno miesto savivaldybė neseniai paviešino Nemuno krantinės gatvės techninį darbo projektą, kuris savo „buldozerine estetika“ ir toliau atsiduoda bejausmiu sovietmečio laikų urbanizmu.

INTYMUS SANTYKIS SU NEMUNU NUO SENO

Nemuno pakrantė Šančiuose – bene vienintelė vieta, kur Kaune galima prieiti llaukinės gamtos. Foto: Darius Petrulis.

Nemuno pakrantė Šančiuose – bene vienintelė vieta mieste, kur išliko laukinė gamta. Foto: Darius Petrulis.

Naemuno pakrantė šančiškiams nuo seno yra mėgstamiausia laisbvalaikio praleidimo ir poilsio vieta. Foto: ©PILOTAS.LT

Naemuno pakrantė šančiškiams nuo seno yra pati mėgstamiausia laisvalaikio praleidimo bei poilsio vieta tiek vasarą, tiek ir žiemą. Foto: ©PILOTAS.LT

Reikia pažymėti, kad daugiausia privačiais gyvenamaisiais namais užstatytų Kauno Žemųjų Šančių santykis su upe nuo seno klostosi itin draugiškas ar net intymus. Trapaus, tačiau vietos identitetui svarbaus ryšio čia nesugebėjo užgniaužti sovietmečiu krantinėje pastatyti keli daugiaaukščiai gyvenamieji namai. Tiek suaugę šančiškiai, tiek ir vaikai yra pamėgę laisvalaikį leisti Nemuno pakrantėje prie vandens, kurios vis dar neatkerta gatvių ar automobilių parkavimo aikštelių asfaltas, neriaumoja krantine pralekiančių automobilių varikliai, kamuoliais nekyla jų išmetamosios dujos. Tai jautraus ar net archajiško upės bei su ja sugyvenančios bendruomenės santykio pavyzdys, kuriame daug gamtos, saulės, o urbanistiniai prisilietimai – nedrąsūs ir gana nesistemingi. Miestas į krantinę atsiremia daugiausia akligatviais. Tam tikro taurumo šiam jo santykiui suteikia kitame Nemuno krante priešais stūksantis Napoleono kalnas. Panašų artimą ir gyvą ryšį tarp vandens ir greta jo gyvenančios bendruomenės mūsų miestuose nūnai gali pamatyti vis rečiau. Rekreacinį teritorijos pobūdį prieš kelioliką metų patvirtino bei sustiprino čia naujai nutiesti dviračių bei pėsčiųjų takai. Nors pastariesiems renovacija tikrai praverstų, tačiau prieš bene dvejus metus Kauno savivaldybės paviešinti planai išilgai Nemuno išasfaltuoti magistralinę gatvę vietos bendruomenę tiesiog šokiravo.
Savivaldybės skubotai stumiamas projektas tuomet labiau priminė Stalino laikus nei pažangaus XXI amžiaus miesto plėtrą. Žemųjų Šančių pakrantėje nuo seno vingiuojantis žvyro keliukas šiame miesto savivaldybės inicijuotame projekte buvo pavadintas gatve, todėl iš esmės naujos gatvės tiesimas buvo laikomas tik „rekonstrukcija“, kuriai esą nereikia nei architektūrinės dalies, nei bent jau architekto prisilietimo. Nauja gatvė tame projekte traktuota kaip jau egzistuojanti eilinė miesto gatvė ar tiesiog infrastruktūros objektas, kurį rekonstruojant, nebūtina atsižvelgti į svarbą pakrantės kraštovaizdžiui ar vietos urbanistinei specifikai.

VIETOS BENDRUOMENĖ PRIEŠINASI RYŽTINGAI

Prieš transportinę intervenciją Nemuno krante Šančių bendruomenė surengė net kelias galingas akcijas. Foto: Darius Petrulis.

Prieš transportinę intervenciją Nemuno krante Šančių bendruomenė surengė net kelias galingas akcijas. Foto: Darius Petrulis.

Prieš transportinę intervenciją Nemuno krante Šančių bendruomenė surengė net kelias galingas akcijas. Foto: D.PetrulisFoto: Darius Petrulis.

Prieš transportinę intervenciją Nemuno krante Šančių bendruomenė surengė net kelias galingas akcijas. Foto: Darius Petrulis.

Prieš transportinę intervenciją Nemuno krante Šančių bendruomenė surengė net kelias galingas akcijas. Foto: D.PetrulisFoto: Darius Petrulis.

Prieš transportinę intervenciją Nemuno krante Šančių bendruomenė surengė net kelias galingas akcijas. Foto: Darius Petrulis.

Savaime aišku, kad Žemųjų Šančių bendruomenė tokioms brutalioms ir nejautrioms Nemuno pakrantės asfaltavimo ir betonavimo užmačioms pritarti negalėjo bei joms ryžtingai pasipriešino. Prieš dvejus metus ji surengė net kelias protesto akcijas, per kurias šančiškiai bei jiems prijaučiantys išėjo į pakrantę ir nedviprasmiškai pareiškė valią ateities kartoms išsaugoti Nemuno pakrantę žalią ir laisvai prieinamą visuomenei, kaip yra dabar. Nors Kauno savivaldybėje užtarimo ar bent dėmesio tuomet sulaukta nebuvo, projektavimo darbai atrodė buvo sustoję. Bendruomenei net pavyko išgirsti šiokių tokių miesto valdžios pažadų.
Kad Nemuno krantinės projektavimo darbai nevyksta ir specialieji reikalavimai projektui rengti nėra išduoti dar pernai metų gegužės mėnesį užtikrino ir administracijos direktorius Vilius Šiliauskas. Oficialiu raštu vietos bendruomenei informavęs, jog yra parengtas Nemuno krantinės gatvės topografinis planas, jis nurodė, jog projektiniai pasiūlymai ateityje bus viešinami Kauno savivaldybės interneto svetainėje ir su jais susipažinti kliūčių nežadėjo. Turint omenyje, kad Kauno apygardos teisėjų kolegija įpareigojo Kauno savivaldybę šiuo klausimu peržiūrėti Kauno teritorijos bendrąjį planą, atrodė, logiška, jog gatvės projektas iki kitų diskusijų turėtų būti atidėtas. Beje, teismas iš savivaldybės administracijos net priteisė Žemųjų Šančių bendruomenei sumokėti bylinėjimosi išlaidas, taip dar kartą neakivaizdžiai patvirtindamas vietos bendruomenės reikalavimų teisėtumą. Vis dėlto ką tik daug kam netikėtai paaiškėjo, jog viltys, kad Kauno miesto savivaldybė atsisakys Šančių rajoną nuo upės ciniškai atkertančios gatvės idėjos, yra bergždžios.

Žinoma Kauno menininkė, panemunės gyventoja Auksė Petrulienė įsitikinusi, kad pastaruoju metu Kaunas auginamas amt melo substrato. Foto: Darius Petrulis.

Žinoma Kauno menininkė, panemunės gyventoja Auksė Petrulienė įsitikinusi, kad pastaruoju metu Kaunas auginamas ant melo substrato. Foto: Darius Petrulis.

Numatomos naujos gatvės prie Nemuno klausimu portalui PILOTAS.LT savo nuomonę sutiko išsakyti menininkė Auksė Petrulienė: „Trumparegiškas godumas tapo Kauno savivaldybės projektų varomąja jėga. O melas – substratas ant kurio jau penkmetį “auga” Kaunas.
Grėsmingas ydingos urbanizacijos pavyzdys – Šančių Nemuno krantinės projektas. Priešingai nei žadėjo, meras V.Matijošaitis tęsia gatvės projektą, spjovęs į aiškiai gausiais protesto žygiais ir parašais išreikštą piliečių nuostatą – išsaugoti Nemuno pakrantės gamtą.
Nemuno krante projektuojamos naujos gatvės projektas vyniojamas į nesunkiai atpažįstamą sovietmečio retoriką – „naujakuriai“, „teigiami pokyčiai“, „pigesnė šiluma šimtams gyventojų“!
Teigiama, jog „atsižvelgus į vietos bendruomenės pastabas“ projekte liko – tik pusė suplanuotos gatvės. Tačiau iš patirties žinome, kad V.Matijošaičio merija nesustoja pusiaukelėje ir varo iki galo.  Kaip nesustojo Smetonos alėjoje, pjaudami kaštonus ir stumdydami žmones. Tąkart miestiečių teisumą ginant savo aplinką įrodė tik teismas – vienintelė įmanoma dialogo tarp Kauno merijos ir kauniečių forma.
Atimta savivalda anksčiau ar vėliau vis tiek sugrįš kauniečiams. Tačiau atstatyti išplėštas ir nuskurdintas gamtos buveines Nemuno krante bus sunku, o kartais – neįmanoma. Brandūs medžiai, lakštingalos, pakrantėje perintys dančiasnapiai, baikščių kurapkų pulkeliai – negrįžtamai dingstantys miesto stebuklai, teišlikę tik Žemųjų Šančių krantuose.
Šalia gyvybe srūvančio Nemuno projektuojama gatvė diagnozuoja sunkią negalią: urbanistinį aklumą, asfalto plokštumo požiūrį į miesto vystymą ir pavojingai iškreiptą progreso suvokimą Kauno savivaldybėje“.

ARCHITEKTAS PRIE PROJEKTO NĖ NEPRISILIETĖ
Jau praėjusią gegužę tuometinis gatvės projektuotojas – UAB „Simper“ – Žemųjų Šančių bendruomenę bandė užliūliuoti teiginiais, kad „gatvės projektinių pasiūlymų rengimui nereikia architekto kvalifikacijos“. Esą tai susisiekimo komunikacijų inžinerinių statinių grupei priskiriamas statinys. O ir pats statinys – neypatingas. Pasak tuometinių projektuotojų, šio projekto vadovui užtenka gatvių projektavimui reikalingos kvalifikacijos…
Tačiau nė nereikia būti urbanistu, jog suprastum, jog išilgai Žemųjų Šančių gatvelės yra braižoma ne paprasta eilinė gatvelė. Kauno savivaldybės krantinėje žadama įrengti gatvė neišvengiamai iš karto taps svarbia neatimama Nemuno pakrantės kraštovaizdžio dalimi. Akivaizdu, jog ja vyks ne tik „infrastruktūrinis susisiekimas“, kaip bandoma įteigti visuomenei, bet ir gyventojų rekreacija, trumpalaikis poilsis prie upės, pavaikščiojimai pėstute ar pasivažinėjimai dviračiais.
Nors jokios viešos diskusijos Nemuno krantinės gatvės klausimu iki šiol su vietos bendruomene nevyko, Kauno savivaldybė jau vardina planuojamus darbus ir dėsto apie jų naudą vietos bendruomenei. Pranešama, kad pokyčiai pakrantėje prasidės nuo požeminių darbų – prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo bus pradėti prijunginėti Šančių krantinėje stovintys daugiaaukščiai sovietmečio gyvenamieji namai. Vėliau iš visų jėgų žadama imtis jau pačios gatvės tiesimo reikalų. Vis dėlto vietos bendruomenė įsitikinusi, kad tokio pavidalo projektas  atneš pakrantei daugiau žalos nei naudos. Prie to prisideda ir nejautrus projektuotojų požiūris.

PROJEKTUOTOJAI ŽVELGIA KAIP Į EILINĘ GATVELĘ
Nors Nemuno krantinės gatvės „rekonstrukcijos“ projektuotojas nuo anksčiau viešinto projekto pasikeitė – techninį darbo projektą dabar rengia AB „Kauno tiltai“ (statinio projekto vadovė Rita Nagelienė, statinio projekto dalies vadovas Nerijus Juškevičius) – požiūris į projektuojamą vietą išliko toks pat atsainus. Viešinamo 1,7 km ilgio Nemuno krantinės gatvės projekto aiškinraštyje esamos padėties bei teritorijos istorijos analizė apsiriboja vienu vieninteliu techniniu teiginiu, jog dabar esanti grunto-žvyro gatvė atlieka tik privažiavimo prie pastatų funkciją. Šiuo sakiniu gatvės „rekonstrukcijos“ pagrindimas iš esmės ir pasibaigia, nes toliau tiesiog yra išvardinami numatytieji projekto urbanistiniai elementai, kurie situaciją Žemųjų Šančių pakrantėje neabejotinai pasikeis kardinaliai: 5,5 m pločio gatvė su 1,5 m pločio šaligatviu ir parkavimui skirtais 2 m pločio išplatėjimais, už pastarųjų įrengtas 2 m pločio šaligatvis. Greta gatvės papildomai taip pat būtų įrengtos 4 naujos stovėjimo aikštelės. Iš projektinius sprendinius papildančių vizualizacijų net sunku suvokti kaip pasikeis dabartinė situacija, mat esama padėtis jose nutylima. Iš pateikiamos projektinės medžiagos susidaro įspūdis, jog dviračių ir pėsčiųjų takai bus tiesiami iš naujo, gal – net naujomis trasomis. Ir tik pateikiami pakrantės gatvės trasos skersiniai pjūviai išduoda į trapią vietos gamtinę aplinką rengiamos buldozerių invazijos didžiulį mastą. Beje, panašaus tipo projektas sovietmečiu Karaliaus Mindaugo prospektu atkirto nuo Nemuno ir miesto centrą. Ryšio su upe požiūriu šio sprendimo pasekmės – itin liūdnos. Nepaisant kelių požeminių perėjų, miestas ten tiesiog prarado upę. Nors Šančiuose planuojamos gatvės mastelis ir kuklesnis, principas čia tas pats.

SAVIVALDYBĖ LABIAUSIA PASITIKI KELININKAIS
Žvelgiant į gatvės projektą, akivaizdu – Šančių bendruomenė dėl bejausmio urbanizmo būgštauja pagrįstai. Tarp dviejų miesto gatvių tarsi įkalintame šio rajono gyvenamųjų namų ruože po minėtos „rekonstrukcijos“ ne tik bus sunku pajusti visai greta sruvenančią didžiausią šalies upę, bet ir vietos aplinka bei nuotaika ims panašėti į liūdnai pagarsėjusį Šilainių mikrorajoną. Kalbama, jog planuojama gatvė labiausiai yra reikalinga greta jos statomiems Šančių dangoraižiams (arch. „G.Natkevičius ir partneriai“) ar net yra tiesiog tam tikras būdas „įsisavinti pinigams“. Ir tai gali būti panašu į tiesą, nes Kauno miesto savivaldybė su vietos bendruomene, kurios poreikiams šį naujosios gatvės projektą esą rengia, su pastarąją iš tikrųjų nė nebendrauja ir ją net ignoruoja. PILOTAS.LT žiniomis, tarp bendruomenės ir miesto valdžios šiuo klausimu nevyksta joks dialogas. Ko gero, jis niekada ir nevyko. Tai patvirtina ir menininkės A.Petrulienės išsakytoji nuomonė Šančių rajono plėtros klausimu bei apie urbanistinio valdymo principus mieste apskritai.
Kauno menininkai, Žemųjų Šančių bendruomenė ir plačioji visuomenė savo nuomonę taip pat galės bandyti pareikšti ir bendrovės „Kauno tiltai“ rengiamo projekto viešojo svarstymo renginyje. Pastarasis elektroninėmis ryšio priemonėmis organizuojamas kovo 23 dieną (antradienį) 17 val. Dalyvių prisijungimas per nuoroda aktyvuosis likus valandai iki renginio. Reikia tikėtis, kad visuomenės balsas pagaliau bus išgirstas, nors vilčių tikrai nedaug. Neteko girdėti, jog Kauno savivaldybė būtų norėjusi išgirsti net urbanistikos bei architektūros profesionalų nuomonę šiuo klausimu. Dar daugiau – Kauno savivaldybė nūnai miesto plėtros klausimais, atrodo, labiausiai pasitiki… kelininkais. Juk būtent jais buvo prisidengiama ir unikaliajame Kauno Ąžuolyne (Vydūno al. 4) brėžiant 2.000 vietų automobilių parkingą… Tokia didelė miesto valdžios meilė šiai inžinierinei sričiai galėtų būti kažkiek pateisinama tik vienu atveju –  jei Kaunas būtų paskelbtas ne 2022-ųjų Europos kultūros, bet kelininkų sostine.
Beje, išsamiau susipažinti su Nemuno krantinės gatvės techniniu darbo projektu internetu iki kovo 23 dienos galima Kauno miesto savivaldybės svetainėje.

Kauno Šančių rajoną nuo Nemuno planuojama ciniškai atkirsti gatve. Nemuno krantinės gatvės techninis darbo projektas (AB „Kauno tiltai“).

Kauno Šančių rajoną nuo Nemuno planuojama ciniškai atkirsti gatve. Nemuno krantinės gatvės techninis darbo projektas (AB „Kauno tiltai“).

Kauno Šančių rajoną nuo Nemuno planuojama ciniškai atkirsti gatve. Nemuno krantinės gatvės techninis darbo projektas (AB „Kauno tiltai“).

Kauno Šančių rajoną nuo Nemuno planuojama ciniškai atkirsti gatve. Nemuno krantinės gatvės techninis darbo projektas (AB „Kauno tiltai“).

Kauno Šančių rajoną nuo Nemuno planuojama ciniškai atkirsti gatve. Nemuno krantinės gatvės techninis darbo projektas (AB „Kauno tiltai“).

Kauno Šančių rajoną nuo Nemuno planuojama ciniškai atkirsti gatve. Nemuno krantinės gatvės techninis darbo projektas (AB „Kauno tiltai“).

Kauno Šančių rajoną nuo Nemuno planuojama ciniškai atkirsti gatve. Nemuno krantinės gatvės techninis darbo projektas (AB „Kauno tiltai“).

Kauno Šančių rajoną nuo Nemuno planuojama ciniškai atkirsti gatve. Nemuno krantinės gatvės techninis darbo projektas (AB „Kauno tiltai“).

Nemuno krantinės gatvės techninis darbo projektas. Planas (AB „Kauno tiltai“).

Nemuno krantinės gatvės techninis darbo projektas. Dangų ir eismo organizavimo planas (AB „Kauno tiltai“).

Kauno Šančių rajoną nuo Nemuno planuojama ciniškai atkirsti gatve. Nemuno krantinės gatvės techninis darbo projektas. Skelsinis profilis (AB „Kauno tiltai“).

Kauno Šančių rajoną nuo Nemuno planuojama ciniškai atkirsti gatve. Nemuno krantinės gatvės techninis darbo projektas. Skelsinis profilis (AB „Kauno tiltai“).

Komentarai

  1. Liūdnai pagarsėjusi Šančių bendruomene – tai toli gražu ne visi Šančių gyventojai. Šančių administratoriai su grupuote fanatikų savo ratelyje trindami komentarus, persekiodami ir blokuodami iš viešosios erdvės kitaip pasisakančius kaimynus suformavo savo nuomonės aidą. Tad nereikia propagandos varyt, kad visi šančiškiai nori to žvyrkelio betvarkės per amžius amen. Vietiniams tinginiams darbas akis bado siaubingai. Kam gerint sau gerbūvį, jei galima drausti kitiems. Jų moto: man nereikia, bet ir kitiems neduosiu. Nemuno krantinė priklauso visiems piliečiams, juos atstovauja demokratiškais balsais išrinkta valdžia, o ne save pasititulavusios seniūnaitės. Projekto pažeidimai/nepažeidimai yra tik jūsų diversija vieninteliam planui – uždrausti bet kokią infrastruktūrą gatvei, paliekant dabartinį savivaliavimą važinėjant kur nori ir kaip nori per želdinius, parkuojant automobilius ant vejos (kiek ten jos dar liko). Šančių gyventojams buvo tiesiog patogu tai ignoruoti. Buvo pradėta vertinti valstybinę žemė kaip tik savo nuosavybę. Žmonės šokiruoti, kiek daug Šančių gyventojų ir jų nuomonių nustumti į užribį šios grupuotės. Kaimynai yra įbauginti reikšti savo nuomonę, nes bus daromas spaudimas ir persekiojimas. Aš už tai, kad kiekvienas turėtų laisvę pasisakyti, ką galvoja dėl projektų, kurie liečia jo rajoną ir gyvenamą aplinką. Dauguma nori matyti savo rajoną nepaliktą likimo valiai. Byrantys į vandenį seni betono sutvirtinimai, žvyrkeliai ir automobiliais ariama krantinė su gamtos išsaugojimu neturi nieko bendra.

  2. Nesuprantu ko čia piketuoti, įrengs kelkraščius , dviračių , pėsčiųjų takus prieigas prie vandens sutvarkys, sukultūrins šabakštyną, džiaugtis tik reikėtų . Po kiek laiko atsitokės kai pamatys kaip tai puiku.Sėkmės , nesustokit su geromis idėjomis !

  3. Atrodo graziai

  4. Mane tai labiausiai šiurpina kranto gatvės pjūviai. Atrodo, kad sovietiniai melioratoriai išsitraukė apipelijusius savo 1970 metų projektus ir pardavė juos Kauno merijai.

  5. Siaubas ima matant toki vaizda

  6. niekad nemaniau, kad urbanistinis sadizmas gali reinkarnuotis

    • Nereikia stebėtis- Urbanistikos Lietuvoje nebėra. Yra tik žemėtvarka.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Kauno ligoninės kvartalas

NOKSTA TAIKINYS VERSLO BANGINIAMS: Kaunas planuoja parduoti ypatingą Naujamiesčio kvartalą

2022 birželio 224 KomentaraiPILOTAS.LT

Kauno centre noksta didžiulis grobis šalies didiesiems nekilnojamojo turto rykliams. Daugiau nei 100 metų teritorijoje tarp Gedimino g, Kęstučio g. ir Laisvės al. čia veikiantį

Klaipėdos uostas

KLAIPĖDOS UOSTO KONKURSAS: Varžosi 5 architektūrinės idėjos

2022 birželio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos uostas planuoja plėtrą – ant naujai suformuotos krantinės kruiziniams laivams švartuoti šalia Žiemos uosto krantinių planuojamas naujasis Uosto direkcijos administracinis pastatas. Savo konkursines architektūrines

Šančių bendruomenė

TARP PAČIŲ PROGRESYVIAUSIŲ: Šančių bendruomenei įteiktas Naujojo europinio bauhauzo prizas

2022 birželio 13Be komentarųPILOTAS.LT

PILOTAS.LT jau skelbė, jog Naujojo europinio bauhauzo prizo konkurse iš daugiau nei 1,1 tūkst. projektų į finalą pateko vienintelis projektas iš Lietuvos – Kauno Šančių

Baltijos jūra

PAJŪRĮ SAUGOS LABIAU: Parengta programa artimiausiam tvarkymo 10-mečiui

2022 gegužės 30Be komentarųPILOTAS.LT

Siekiant išsaugoti stabilų nuo audrų kenčiantį Baltijos jūros krantą, numatytos apsaugos priemonės. Remiantis Aplinkos ministerijos kartu su Gamtos paveldo fondu parengta programa, artimiausią dešimtmetį jis

Smiltynės perkėla

KELTAIS Į NERINGĄ: Užbaigtas Smiltynės krantinės rekonstrukcijos 1-asis etapas

2022 gegužės 30Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš prasidedant naujam sezonui, užbaigtas Senosios perkėlos krantinės Smiltynėje rekonstrukcijos 1-asis etapas. Čia jau švartuojami AB „Smiltynės perkėlos“ keltai, užtikrinantys susisiekimą su Kuršių nerija. 1-ojo

Šančių bendruomenė

BENDRYSTĖS JAUSMAS: Šančių projektas varžosi dėl Naujojo europinio bauhauzo prizo

2022 gegužės 10Be komentarųPILOTAS.LT

Naujojo europinio bauhauzo prizo konkurse iš daugiau nei 1,1 tūkst. projektų į finalą pateko vienintelis projektas iš Lietuvos, skatinantis piliečių įsitraukimą ir dalyvavimą kuriant Kauno

Danės krantinės skveras

PALEIS MUZIKINĮ FONTANĄ: Paskutinis Danės skvero rekonstrukcijos akcentas

2022 gegužės 6Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdiečiams prieš daugiau negu mėnesį atvertą naujai sutvarkytą viešąją erdvę – Danės skverą – vainikuos paskutinis jos akcentas. Reprezentacinėje uostamiesčio vietoje nuo šiol kasdien bus

Klaipėdos marina

KLAIPĖDOJE PLANUOJAMA MARINA: Pristatomi pietinių vartų projektiniai pasiūlymai

2022 balandžio 293 KomentaraiPILOTAS.LT

Parengti Klaipėdos jūrų uosto pietinių vartų komplekso projektiniai pasiūlymai, kuriuose numatyta ir mažųjų bei pramoginių laivų uosto (marinos) infrastruktūra. Pasiūlymus parengė konkursą laimėjusi UAB „Sweco

Vilniaus Neries krantinė (arch. „Vilniaus planas“).

NERIES PAKRANTĖ ATGIS: Vilnius sutvarkys 10 ha krantinės

2022 vasario 11Be komentarųPILOTAS.LT

Sostinėje jau ruošiamasi pradėti kairiosios Neries krantinės atnaujinimo darbus. Bendras dviejų atkarpų tvarkomos teritorijos plotas sieks 10 ha. TVARKYS DVI KRANTINĖS ATKARPAS Kaip skelbia Vilniaus

Kauno grūdai

„KARŠČIAUSIA“ KAUNO VIETA: „Kauno grūdai“ pardavė Nemuno pakrantės sklypą

2021 gruodžio 211 KomentarasPILOTAS.LT

Bendrovės „Linas Agro Group“ šiuo metu valdomi „Kauno grūdai“ ką tik pardavė 3,34 ha žemės sklypą Kauno kairiajame Nemuno krante, Žemojoje Fredoje. Ši Nemuno pakrantės

Neries krantinė

DEŠINIOJO KRANTO KRANTINĖ UŽSTRIGO: Skelbs naują rangos konkursą

2021 spalio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Sostinės savivaldybė ką tik nutraukė Neries dešiniojo kranto krantinės tvarkymo sutartį su bendrovėmis „LitCon“ „Atea“ ir „Geobuilders LLC“. Bus skelbiamas naujas konkursas. LIKO ATLIKTI VOS

Smiltynės perkėla

„SMILTYNĖS PERKĖLA“ PLEČIASI: Užbaigė pagrindinius metų projektus

2021 rugsėjo 24Be komentarųPILOTAS.LT

Susisiekimą su Kuršių nerija keltais užtikrinanti bendrovė „Smiltynės perkėla“ plečiasi. Investicinių projektų vertė šiemet siekia 8 mln. eurų, planuose – dar apie 25 mln. eurų

Adas Vasiliauskas

KARANTINO PORTRETAI: Išgarsėjusi paroda ir jos autoriaus prisistatymas Šančiuose

2021 rugsėjo 7Be komentarųPILOTAS.LT

Praėjusią savaitę Laikinojoje sostinėje prasidėjus prasidėjusį festivalį „Kaunas Photo“, nuo rytojaus Šančiuose pratęs plačiai nuskambėjusi Ado Vasiliausko paroda „Karantino portretai“. Vyks autoriaus kūrybos pristatymas studijoje.

Banga

MAŽOSIOS ISTORIJOS: Kauno radijo gamyklos „Banga“ bendruomenė

2021 liepos 14Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno paveikslų galerijoje atidaroma paroda „BANGA“: žmonių balsų kanalas“. Parodą rengia bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“. PAVERSTI TYLIA SISTEMOS DALIMI NEPAVYKO Liepos 16 dieną (penktadienį) 18

Koimbra

MIESTAI PRIE UPIŲ: Žemųjų Šančių bendruomenė rengia seminarą

2021 gegužės 242 KomentaraiPILOTAS.LT

Žemųjų Šančių bendruomenė rengia virtualų seminarą „Miestai prie upių“. Seminaro pranešėjai – ekspertai iš įvairių pasaulio šalių. Renginys nemokamas. Su Nemuno krantinėje tiesiama užmiesčio tipo

Žemųjų Šančių bendruomenė

BULDOZERIAI SUSTABDYTI: Šančių bendruomenė švenčia pirmą pergalę

2021 balandžio 154 KomentaraiPILOTAS.LT

PILOTAS.LT jau rašė apie Kauno savivaldybės užsakymu palei Nemuną Šančiuose „Kauno tiltų“ projektuojamą užmiesčio tipo gatvę. Šiam sovietmečio laikus primenančiam sumanymui smarkiai prieštarauja tiek Šančių

Smiltynės perkėla

REKONSTRUOS SMILTYNĖS KRANTINĘ: Keltų eismas nenutrūks

2021 balandžio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo pavasario pradedama etapais rekonstruoti prastos būklės senosios perkėlos krantinę Smiltynėje, prie kurios švartuojami AB Smiltynės perkėlos keltai, užtikrinantys susisiekimą tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos.

Sustabdyti buldozerių intervenciją į trapią Žemųjų Šančių krantinę pavyko dėka aktyvios vietos bendruomenės, kuri žada pati imtis gatvės projektavimo iniciatyvos. Nuotrauka: Žemųjų Šančių bendruomenės.

LAIMĖS DIENĄ – ŠLOVINS ASFALTĄ: Šančiai modeliuos Mylmero krantinę patys!

2021 kovo 1934 KomentaraiAudrys Karalius

Ilgą laiką ramų ir romantišką gyvenimą ant Nemuno kranto savinęsis Šančių rajonas, pakviestas grąžinti skolą Kauno miestui. Natūra. Kovo 20-ąją Kaunas pompastiškai švęs, tratant būgnams,

Kauno Šančių rajoną nuo Nemuno planuojama ciniškai atkirsti gatve. Nemuno krantinės gatvės techninis darbo projektas (AB „Kauno tiltai“).

BULDOZERIŲ INVAZIJA: Šančiai nuo Nemuno atkirtinėjami it sovietmečiu

2021 kovo 1010 KomentarųAlmantas Bružas

Vos prieš dvejus metus Kauno Žemųjų Šančių bendruomenė ryžtingai susikibo už rankų bei surengė eitynes „Nemuno kelias“ ir taip ne tik atkreipė dėmesį į demokratijos

Bergeno pakrantės parkas (arch. „White Arkitekter“). Pav.: „Aesthetica Studijos“.

PARKAS AKVAFILAMS: Norvegijos miesto pakrantė generuos vandens patirtis

2020 gruodžio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Vasarą architektūros konkursą laimėjusi britų firma „White Arkitekter“ šiaurietiškoje Norvegijoje projektuoja pakrantės parką. Pagrindinis kuriamos naujos Bergeno viešosios erdvės elementas – vanduo – itin svarbus

Šančiai

KURS ŠANČIŲ VIZIJĄ: Pirmą kartą Lietuvoje projektą inicijuoja bendruomenė

2020 lapkričio 271 KomentarasPILOTAS.LT

Šančiai – išskirtinė Kauno miesto teritorija, kurią, pasak šančiškių, reikia išsaugoti ir puoselėti, tačiau ir pritaikyti šiandienos gyventojų poreikiams. Dėl šios priežasties Žemųjų Šančių gyventojai

„Kopos namas“ (arch. „Studio Vural“)

KOPOS NAMAS: Ateities pajūrio architektūra ar antiekologija?

2020 lapkričio 241 KomentarasPILOTAS.LT

Naktinė kalmarų žvejyba Bruklino architektą Selimą Vualį (Selim Vural) įkvėpė Atlanto pakrantėje sukurti originalų energetiškai autonomišką namą. Nors pats jo autorius įsitikinęs, jog „Kopos namo“

Jaunojo tapytojo prizas XII

PASKELBS VIRTUALIAI: XII Jaunojo tapytojo prizo rinkimai

2020 lapkričio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Jau rytoj kūrybinių industrijų centre „Pakrantė“, Vilniuje bus paskelbtas 12-asis Jaunojo tapytojo prizo laimėtojas. Šiais metais projekte dalyvavo 85 menininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Žemosios Fredos kvartalas

ŽEMOSIOS FREDOS SUGRĮŽIMAS: Pristatomas naujojo rajono 1-ojo etapo projektas

2020 spalio 94 KomentaraiPILOTAS.LT

Apie merdinčios Žemosios Fredos urbanistinę plėtrą Kaune kalbama jau bent du dešimtmečius. Tačiau privatus kapitalas čia drąsiau čia ėmė jaustis tik kairiajame Nemuno krante  sumanius  statyti M.K.Čiurlionio

Neris

KRANTINĖS PROJEKTAS PASENO: Tobulins Vilniaus Neries kairiojo kranto sprendimus

2020 rugsėjo 142 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniaus miesto savivaldybė kritiškai įvertino parengtą Neries kairiosios krantinės rekonstrukcijos projektą ir nusprendė jį tobulinti. Bus išsaugota daugiau medžių, įrengti geresni pėsčiųjų ir dviračių takai,