Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaryta tarptautinė paroda „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“. Neįtikėtino dydžio, per ilgus šimtmečius legenda tapusi Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) gobelenų kolekcija yra istorinė senosios Lenkijos ir Lietuvos valstybės relikvija. Tokio rinkinio paroda Lietuvoje – istorinis įvykis tiek Lietuvai, tiek Lenkijai, kaimyninės valstybės dovana Vilniaus 700-ojo gimtadienio proga.
Išskirtinės parodos atidarymas į Valdovų rūmus sutraukė beveik pusė tūkstančio meno žinovų, parodos partnerių, muziejaus bičiulių. Paskutinį kartą Žygimanto Augusto gobelenai rezidenciją Vilniuje puošė Vazų dinastijos valdymo laikais, tad toks didelis rinkinys, beveik keturios dešimtys istorinių audinių, į Lietuvos sostinę grįžo po 400 metų. Šiandieninėje Lenkijoje gobelenų rinkinys įvardijamas kaip meno lobynas, svarbiausias Krokuvos Vavelio karališkosios pilies nuolatinių ekspozicijų akcentas. Parodos globėjai – Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos prezidentai. Tokiu mastu gobelenai dar niekad nebuvo rodyti už Vavelio karališkosios pilies ribų.
PRIMENA APIE VILNIAUS IR KROKUVOS AUKSO AMŽIŲ
Vilniuje Žygimanto Augusto gobelenai eksponuojami Valdovų rūmų muziejaus trečiajame aukšte, Atkurtų istorinių interjerų salėse. Didžiulė XVI a. audinių kolekcija atskleidžia europinę Renesanso kultūrą, paskutiniojo Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdovo – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio – reprezentacijos užmojus, primena Krokuvos ir Vilniaus aukso amžių – Renesanso epochą.
„Europos kontekste tai yra turbūt pati vertingiausia kolekcija visomis prasmėmis: menine, istorine, materialia… Meno istorikai ją lygina su Romos popiežių, Ispanijos karalių kolekcijomis,“ – parodos atidaryme kalbėjo Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas. „Toks didelis gobelenų rinkinys dar niekada nebuvo eksponuotas už Vavelio pilies sienų. O tai, kad jis atvežtas į Vilnių, rodo tikrai glaudų Lenkijos valstybės ryšį su Lietuva ir Vavelio karališkosios pilies vadovų bičiuliškumą. Ypač dėkoju Vavelio pilies direktoriui, profesoriui, mokslų daktarui Andžejui Betlejui (Andrzej Betlej), nes tikrai ne kiekvienas direktorius ryžtųsi tokią vertingą ir jautrią audinių kolekciją išvežti iš savo muziejaus.“
Pasak Krokuvos Vavelio karališkosios pilies direktoriaus prof. dr. Andžejaus Betlejaus, „Karaliaus Žygimanto Augusto gobelenų paroda Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose Vilniuje – precedento neturintis įvykis. Gobelenų kolekcija yra Vavelio rezidencijos kolekcijos perlas karūnoje. Tai viena vertingiausių kolekcijų, kurios reikšmė toli gražu neapsiriboja vien meniniu aspektu. Čia nebūtina pabrėžti, kokią reikšmę teikiame šiai kolekcijai, kaip tampriai ji susipynusi su buvusios Lenkijos Respublikos istorija. Žygimanto Augusto gobelenai – Lenkijos Karalystės iždo dalis, iškilmingų valstybinių ceremonijų puošmena, jie yra beveik tokie pat svarbūs kaip insignijų elementai. Gobelenai vertinami viso pasaulio ekspertų ir yra priskiriami prie geriausių XVI a. Briuselyje sukurtų tokio pobūdžio kūrinių.
Tikimės, kad šis unikalus pristatymas visiems priartins Lenkijos ir Lietuvos valstybės klestėjimo, galybės laikų viziją, sustiprėjusią dėl paskutiniojo Jogailaičių valdovo kultūrinės veiklos ir toliaregiškos politikos. Gobelenų kolekcija yra mūsų bendros istorijos liudijimas, tačiau šiais sudėtingais laikais ji taip pat yra regimas vienybės ir bendrų siekių ženklas.“
SUKAUPĖ 160 MENINIŲ AUDINIŲ KOLEKCIJĄ
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas Žygimantas Augustas XVI a. viduryje užsakė kelias gobelenų serijas, kurias audė žymiausi to meto meistrai Ispanijos Nyderlandų sostinėje Briuselyje. Per dešimtį metų Žygimantas Augustas sukaupė 160 meninių audinių kolekciją.
Anuomet gobelenai vadinti „šiaurietiškomis kilnojamomis freskomis“, kurios pilyse, rūmuose ir katedrose kūrė didybės ir prabangos įspūdį, šlovino savininkus. Šie audiniai vertinti ne tik kaip meno kūriniai, bet ir kaip valdovo didybės įkūnytojai, pamokančių Biblijos istorijų pasakotojai, gyvūnijos ir augalijos pažinimo žinynai, siužetai, kuriuose slypi daug simbolinių prasmių.
Brangūs audiniai buvo saugomi Lenkijos Karalystės ižde. Po trečiojo Respublikos padalijimo 1795 m. audiniai buvo pagrobti ir išvežti į Rusiją, dalis jų tuo metu buvo pažeista ar sunaikinta. 1921 m. sutartimi bolševikinė Rusija gobelenus grąžino Lenkijai. Jie papuošė Krokuvos Vavelį. 1939 m. nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją, Žygimanto Augusto gobelenai, kaip nacionalinė relikvija, buvo išgabenti į Kanadą, ir į Vavelio karališkąją pilį neįkainojama kolekcija sugrįžo tik 1961 metais. Iki šių dienų išliko beveik 140 gobelenų ir dauguma jų saugoma Vavelio karališkojoje pilyje.
PARODA VEIKS IKI LIEPOS VIDURIO
Paroda Vilniui reikšminga ir dėl dar vienos, reikšmingos istorinės detalės – ankstyviausi Žygimanto Augusto gobelenai buvo užsakyti Vilniaus Žemutinėje pilyje. Tarp jų – serijos „Pirmųjų tėvų istorija“ ir „Nojaus istorija“ bei herbiniai audiniai. Tokio dydžio rinkinio Vavelio karališkosios pilies muziejininkai teigia artimiausiais dešimtmečiais neketiną skolinti jokiai kitai institucijai. Todėl ši paroda yra išskirtinis Vavelio karališkosios pilies ir Lenkijos valstybės dėmesio bei palankumo Lietuvai ženklas, geriausia dovana Vilniui, švenčiančiam savo 700 metų sukaktį. Kartu tai yra ir vienas sudėtingiausių, didžiausių bei brangiausių parodinių projektų Lietuvos muziejininkystės istorijoje. Vilniuje, Valdovų rūmų muziejuje, parodą bus galima apžiūrėti iki liepos 16 dienos.
Parengta pagal Valdovų rūmų informaciją. Titulinė nuotrauka: Parodos „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“ fragmentas. Foto: Valdovų rūmų muziejaus.
Parodos „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“ fragmentas. Foto: Valdovų rūmų muziejaus.
Parodos „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“ fragmentas. Foto: Valdovų rūmų muziejaus.
Parodos „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“ eksponatas. Foto: Valdovų rūmų muziejaus.
Parodos „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“ eksponato fragmentas. Foto: Valdovų rūmų muziejaus.
