Laukiant, kol atsivers kultūros įstaigos, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai išgyvena tikrus istorinius įvykius. Muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas ir VšĮ PK Fondo vadovas, žinomas pramonininkas bei kultūros rėmėjas dr. Pranas Kiznis pasirašė po beveik dvejų metų derybų sutartį, pagal kurią muziejui neatlygintinai perduota saugoti ir eksponuoti ypač vertinga 23 paveikslų galerija, kurią sudaro garsių XIV–XVII a. Italijos dailininkų tapybos darbų rinkinys.
LYGINTINA NEBENT SU MYKOLO ŽILINSKO INICIATYVA
Pasak muziejaus direktoriaus V.Dolinsko, Valdovų rūmų muziejaus ir visos Lietuvos muziejininkystės istorijoje šis susitarimas yra itin retas gestas ir labai sektinas pavyzdys, gal lygintinas su Mykolo Žilinsko iniciatyva, kai vieno asmens pastangomis ir dosnumu muziejus turi galimybę papuošti savo erdves ne vienu ar keliais, o ištisa vertingų paveikslų galerija. 23 dovanotų paveikslų galeriją lankytojai galės išvysti antro maršruto „Atkurti istoriniai interjerai“ ekspozicijos III manieristinėje antikameroje, vos tik muziejus vėl atvers duris. Beje, šioje menėje vyksta daug muzikinių ir kitų kamerinių kultūros renginių, tad lankytojai galės gėrėtis italų dailės vertybėmis ne tik lankydami muziejų, bet ir renginių metu.
Ši paveikslų galerija suformuota iš neseniai vienoje tarptautinėje parodoje eksponuotų kūrinių, kuriuos nutapė venecijiečiai, lombardiečiai, romiečiai, florentiečiai, sieniečiai, kalabriečiai, flamandai, taip pat graikų ir lenkų kilmės dailininkai. Valdovų rūmų muziejaus ir supratingo mecenato dr. Prano Kiznio sutarimu ši įspūdinga kolekcija nuo dabar bus eksponuojama tik jai skirtoje salėje, kuri ir istoriniais laikais buvo itin svarbi ir didžiausia rūmų erdvė, nes buvo greta barokinės Sosto menės, o joje vyko svarbiausios Lietuvos didžiųjų kunigaikščių iškilmės, šventės. Dalį paveikslų pramonininkas dovanoja Valdovų rūmų muziejui, tokiu būdu norėdamas praturtinti Lietuvos nacionalinius kultūros bei meno rinkinius, kiti perduodami saugoti ir nuolat eksponuoti 20 ir daugiau metų.
Anot V.Dolinsko, į Lietuvą sugrįžta unikalios senojo europinio meno vertybės, kurios buvo ilgus šimtmečius naikinamos ir grobstomos įvairių perėjūnų, niokojusių Lietuvos žemę. Taip susigrąžiname prarastus Lietuvos europietiškumo, Lietuvos priklausymo lotyniškosios ir krikščioniškosios Europos civilizacijos erdvei ženklus, esmingai praturtiname muziejaus ekspoziciją ir nacionalinius rinkinius.
MENA SVARBIUS LIETUVOS ISTORIJOS KONTEKSTUS
Seniausias P.Kiznio dovanojamas kūrinys buvo nutapytas XIV a. septintajame dešimtmetyje ir mena mūsų valdovų Kęstučio ir Vytauto gyvenimo metus.
Svarbius Lietuvos istorijos kontekstus primena Jakopino del Kontės (Jacopino del Conte, 1515–1598) sukurtas popiežiaus Leono X portretas, kūrybingai atkartojantis Rafaelio (Raffaello Sanzio, 1483–1520) kūrinį. Būtent šis popiežius, asmeniškai bendravęs su Vilniaus vyskupu Albertu Radvila, pradėjo karalaičio Kazimiero Jogailaičio paskelbimo šventuoju procesą. Kiti į Lietuvą sugrįžtantys paveikslai sukurti XV–XVII amžiuje. Verta paminėti Venecijos tapybos mokyklos pradininko genealiojo Džovanio Belinio (Giovanni Bellini) mokinio Nikolo Rondinelio (Nicoló Rondinelli, dok. nuo 1495 iki 1502) itin subtilų darbą, garsaus Florencijos XVI a. antros pusės tapytojo Sančio di Tito (Santi di Tito, 1536–1603), puikių kitų šio miesto XVII a. meistrų Domeniko Puljanio (Domenico Pugliani, 1589–1658) ir Jakopo Vinjalio (Jacopo Vignali, 1592–1664) drobes, pirmojo Karavadžo (Caravaggio) mokytojo Romoje – Džuzepės Čezario (Giuseppe Cezari, 1568–1640), praminto Arpino Kavalieriumi (Cavalier d’Arpino), kūrinį. Galerijoje yra tokių garsių italų dailininkų, kaip Federiko Dzukario (Federico Zuccari), Pjetro da Kortonos (Pietro da Cortona) ir jo mokinių (šių dirbtuvių kūrinių yra buvę Vazų rinkiniuose), Lorenco Lipio (Lorenzo Lippi), Frančesko Kairo (Francesco Cairo, 1607–1665) ar Matijos Prečio (Mattia Preti) bei kitų, darbų. Net 6 į Vilnių atkeliavę paveikslai nutapyti XVI a., kiti 15 – XVII amžiuje. Būtent tuo metu Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje buvo europinio lygio kultūros ir meno centras, o valdovai Žygimantas Vaza ir Vladislovas Vaza per tarpininkus meno kūrinius įsigydavo Romoje, Florencijoje, Venecijoje, Neapolyje, kituose Italijos miestuose. P.Kiznio galerija Valdovų rūmuose eksponuojama taip, kaip tokios galerijos buvo kuriamos prieš kelis šimtus metų – kūriniai beveik ištisai dengia visas sienas, jie sugrupuoti keliais aukštais.
P.KIZNIS VALDOVŲ RŪMUS RĖMĖ IR ANKSČIAU
Beje, tai ne pirma VšĮ PK Fondo vadovo, pramonininko bei kultūros rėmėjo dr. P.Kiznio dovana Valdovų rūmų muziejui. Mecenatas yra parėmęs muziejų rengiant antrosios dalies atidarymą 2018 metais ir įgyvendinant ekspozicijų projektus, taip pat pernai, minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 500-ąsias gimimo metines, dovanojęs šio valdovo bronzinį biustą su pjedestalu. P.Kiznis, kaip mecenatas, rėmė ir kitus svarbius Lietuvos kultūros projektus, visada dėmesį atkreipdamas ir į regionų iniciatyvas.
Parengta pagal Valdovų rūmų informaciją.
Titulinė nuotrauka: P.Kiznio galerija Valdovų rūmuose. Foto: Valdovų rūmai.
Prano Kiznio galerija. Foto: Valdovų rūmų.
Prano Kiznio galerija. Foto: Valdovų rūmų.
Prano Kiznio galerija. Foto: Valdovų rūmų.
Mecenatas dr. Pranas Kiznis. Foto: Valdovų rūmų.
