Lenkijos nacionaliniame muziejuje, Ščečine neseniai atidaryta paroda „Nuo Čiurlionio iki Kairiūkščio. Lietuvos XX amžiaus I pusės dailė“. Parodą, kurioje pirmą kartą Lenkijoje taip plačiai pristatomas Lietuvos XX amžiaus I pusės menas, ruošė šviesaus atminimo Osvaldas Daugelis ir Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus Kaune bei Nacionalinis muziejus Ščečine.
TARP 24 EKSPONUOJAMŲ LIETUVOS KŪRĖJŲ IR M.K.ČIURLIONIS
Parodos kuratoriai – Nacionalinio muziejaus Ščečine direktoriaus pavaduotojas dr. Dariuszas Kacprzakas ir ilgametis Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius O.Daugelis, atrinko per 100 P.Domšaičio, V.Drėmos, V.Eidukevičiaus, A.Galdiko, A.Gudaičio, V.Kairiūkščio, P.Kalpoko, L.Kazoko, E.Každailevičiūtės, M.Menčinsko, I.Pacevičiūtės, P.Rimšos, A.Samuolio, A.Smetonos, J.Šileikos, K.Šimonio, S.Ušinsko, A.Valeškos, A.Varno, J.Vienožinskio, V.Vizgirdos, J.Zikaro, A.Zmuidzinavičius tapybos ir skulptūros darbų. Tarp 24 žymiausių Lietuvos meno atstovų darbų yra net 10 M.K.Čiurlionio paveikslų.
Parodos atidaryme dalyvavo Nacionalinio muziejaus Ščečine direktorius Lechas Karwowski‘s, Lietuvos Respublikos ambasadorius Lenkijos Respublikoje Eduardas Borisovas, Lietuvos garbės konsulas Ščečine Wiesławas Wierzchoś bei kiti taip pat ir iš netoli esančio Berlyno atvykę kultūros ir žiniasklaidos pasaulio atstovai.
Taip pat muziejaus direktorius L.Karwowski‘s išreiškė užuojautą visiems Lietuvos muziejininkams dėl O.Daugelio mirties, pabrėždamas, kad visi netekome europinio lygio, daugelio Europos šalių, taip pat ir Lenkijos apdovanojimais apdovanoto meno istoriko. Todėl, pasak direktoriaus, „nusprendėme šią parodą skirti ilgamečio Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus Osvaldo Daugelio šviesiam atminimui“. Lietuvos Respublikos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas padėkojo visiems parodos organizatoriams ir išreiškė viltį, kad bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Ščečino kultūros ir meno institucijų bus tęsiamas ir ateityje.
ANTRASIS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS 30-MEČIO RENGINYS MIESTE
Parodos kuratorius, dr. D.Kacprzakas pristatė parodą bei Lietuvos dalininkų ryšius su Lenkija bei Ščečinu. Štai P.Domšaičio darbai, eksponuoti kartu su dailininkų Maksu Liebermannu, Edvardu Munchu ar Käthe Kollwitz darbais, atėjus į valdžią nacistams, buvo pašalinti iš visų muziejų, taip pat ir iš Museum der Stadt Stettin. Įdomūs ir gerai žinomi, pasak D.Kacprzako, yra ir M.K.Čiurlionio bei V.Kairiūkščio ryšiai su lenkų dailininkais. Apie Lietuvos ir Lenkijos menininkų kontaktus bus kalbama taip pat ir parodos proga parengtame paskaitų apie Lietuvos meną cikle bei parodos kataloge, kuris bus išleistas lenkų, lietuvių ir vokiečių kalbomis.
Ši paroda – tai antrasis šiais metais Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui skirtas renginys Ščečine. Vasario 5 dieną Mieczysławo Karłowicziaus filharmonijoje Ščečine įvyko pianisto Luko Geniušo ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo Maestro Modesto Pitrėno koncertas, kuriame skambėjo lietuvių kompozitoriaus M.K.Čiurlionio simfoninė poema „Miške“. Šiais metais Ščečine buvo numatyta ir daugiau Lietuvos teatro ir literatūros projektų, Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams paminėti skirtų renginių, kuriuos dėl koronaviruso teko atšaukti.
Paroda „Nuo Čiurlionio iki Kairiūkščio. Lietuvos XX amžiaus I pusės dailė“, kurią be kitų rėmėjų taip pat rėmė Lietuvos kultūros taryba, koordinavo Lietuvos kultūros institutas, ankstyvojo modernizmo stiliaus pastate įsikūrusiame Nacionaliniame muziejuje Ščečine, bus eksponuojama iki lapkričio 29 dienos.
Parengta pagal Lietuvos kultūros atašė ir Nacionalinio muziejaus Ščečine informaciją.
Titulinė nuotrauka: paroda „Nuo Čiurlionio iki Kairiūkščio. Lietuvos XX amžiaus I pusės dailė“. Foto: Nacionalinis muziejus Ščečine.
„Piramidžių sonata“, M.K.Čiurlionis, 1909 m.
„Autoportretas su žmona“, A.Varnas, 1912 m.
„Kaunas nuo Marvelės upės ir mokinys“, J.Šileika, 1940 m.
„Lietuvių kaimas karo metais“, P.Domšaitis, 1918 m.
[caption id="attachment_38684" align="alignnone" width="850"]
„Koncertas“, V.Kairiūkštis, 1923 m.
„Lituanicos“ skrydžiui atminti“, S.Ušinskas, 1937 m.
