Kaunas didžiuojasi savo funkcionalistine Kauno hale, kuri 1939 metais tapo Lietuvos krepšinio rinktinės triumfo liudininke, o vėliau ištisus dešimtmečius ištikimai tarnavo kultūrai ir sportui. Dar įspūdingesnį XX amžiaus modernizmo architektūros vietoženklį turi mūsų kaimynų – lenkų – Vroclavo miestas. Jo Šimtmečio halės (lenk. Hala Stulecia) statyba žymi pergalės prieš Napoleoną šimtmetį.
Palygint ne taip seniai (2010 m.) lenkai restauravo vieną ryškiausių savo modernizmo objektų – Šimtmečio halę (lenk. Hala Stulecia) Vroclave. 2006 metais įrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą statinys po COVID-19 iššūkių šiuo metu vėl pradedamas naudoti kultūros, sporto, muzikos renginiams. Dabar jis priklauso Vroclavo kongresų centro kompleksui ir yra gana intensyviai „įdarbintas“. Jo komplekse taip pat yra parkas su fontanais, japoniškas sodas, greta – seniausias Lenkijos zoologijos sodas. Vroclavo Šimtmečio halė, kaip ir 1939 metais pagal A.Rosenbliumo projektą pastatyta jos sesė Kaune, susijusi su itin maloniais krepšinio prisiminimais – būtent joje 1963 metais lenkai pasidabino Europos krepšinio čempionato sidabro medaliais. Beje, 2009 metais Europos krepšinio čempionate čia žaidė ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė…
Vokietijos imperijos laikais (1913 m.) pagal architekto Maxo Bergo projektą (inž. G.Traueris) vos per 15 mėnesius Silezijos sostinėje pastatyta Šimtmečio halė – vienintelis šio turtingos istorijos miesto objektas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Įspūdingas 69 m skersmens ir 42 m aukščio gelžbetonio konstrukcijos statinys su stiklo ir plieno kupolu savo metu buvo didžiausias tokio tipo architektūros objektas pasaulyje. Modernizmo architektūros šedevras pasižymi ne tik pažangia modernistine architektūrine mintimi, bet ir nepriekaištinga akustika. Čia įrengti ir didžiausi pasaulio vargonai. Šimtmečio halėje dirigavo garsusis Krzysztofas Penderecki‘s, skambėjo operą „Aida“, grojo elektroninės muzikos dievaičiai „Aphex Twin“, vyko muzikos festivalis „Etno Jazz Festival“ ir t.t. Čia vyksta ir tarptautinės parodos bei sporto renginiai. Taip lenkai kantriai įgyvendina pagrindinę architekto M.Bergo idėją, kuris Šimtmečio halę įsivaizdavo kaip Demokratijos katedrą. Modernizmo architektūros kryptį ji praktikoje taip pat nužymėjo gerokai anksčiau nei tai padarė didieji XX amžiaus architektūros vardai – Le Corbusier bei Mies van der Rohe.
Titulinė nuotrauka: ©PILOTAS.LT
Šimtmečio halė Vroclave (arch. M.Berg, 1913 m.). Foto: PILOTAS.LT
Šimtmečio halė Vroclave (arch. M.Berg, 1913 m.). Foto: PILOTAS.LT
Šimtmečio halė Vroclave (arch. M.Berg, 1913 m.). Foto: PILOTAS.LT
Šimtmečio halė Vroclave (arch. M.Berg, 1913 m.). Foto: PILOTAS.LT
Šimtmečio halė Vroclave (arch. M.Berg, 1913 m.). Foto: PILOTAS.LT
Šimtmečio halė Vroclave (arch. M.Berg, 1913 m.). Foto: PILOTAS.LT
Šimtmečio halė Vroclave (arch. M.Berg, 1913 m.). Foto: PILOTAS.LT
Šimtmečio halė Vroclave (arch. M.Berg, 1913 m.). Foto: PILOTAS.LT
Šimtmečio halė Vroclave (arch. M.Berg, 1913 m.). Foto: PILOTAS.LT
Šimtmečio halė Vroclave (arch. M.Berg, 1913 m.). Foto: PILOTAS.LT
Šimtmečio halė Vroclave (arch. M.Berg, 1913 m.). Foto: PILOTAS.LT archyvas
Šimtmečio halė Vroclave (arch. M.Berg, 1913 m.). Foto: visitwroclaw.com
