ARCHITEKTŪROS MUZIEJUS: Baubas, kuriuo gąsdinami Komforto Zonos ministrai

Istoriniai Kauno ir Klaipėdos pašto rūmai vis dar „kybo ore“ – nei parduoti, nei paleisti. Jų likimas netapo aiškesnis ir po Premjero sudarytos darbo grupės Centrinių paštų pastatų pritaikymo ir išsaugojimo visuomenės poreikiams klausimams spręsti posėdžio.

Nėra ko stebėtis – grupė didelė, marga ir nesuinteresuota.

KULTŪROS MINISTERIJA PURTOSI ARCHITEKTŪROS

Jau vien ko verta gastrolinė Kultūros ministerijos repriza – „ministerija neplanuoja plėsti savo muziejų tinklo“, suprask – Architektūros muziejus nepriimtinas iš esmės. Nors būtent Architektūros muziejus – yra finalinė Kauno visuomenininkų idėja centrinio miesto pašto pastatui įveiklinti, atlaikiusi viešas diskusijas mieste, medijose ir AB „Lietuvos paštas“ organizuotose ryšių su visuomene procedūruose.

Tai kam gi nepriimtinas Architektūros muziejus – Lietuvai? Ar kultmino klerkams?

Panašu, kad Kultūros ministeriją stipriai alergizuoja vien pats Lietuvos Architektūros muziejaus vardo minėjimas, nes dar nesugalvota, kaip pasiteisinti dėl Architektūros muziejaus uždarymo 2006 kovo 20.

Kaip žinia, tuometinį kultūros ministrą V.Prudnikovą prispaudė forsmažorinis reikalas – iškraustyti bemaž 40 metų veikusį Architektūros muziejų iš šv.Mykolo bažnyčios Vilniuje, nes šią nutarta grąžinti Bažnyčiai.

Ir, nenuostabu, architektūros meną ir paveldą podukros vietoje laikiusi ministerija – taip ir „nesurado“ Architektūros muziejui kitų patalpų. Visoje Lietuvoje…?!

Todėl dabar, kai valstybėje „netyčia“ atsirado niekam nereikalingas pastatas puikiai tinkamas Architektūros muziejui – ikoniniai architekto Felikso Vizbaro Pašto rūmai – Kultūros ministerija žūtbūtinai stengiasi, kad Architektūros muziejus neduokdie neatgimtų ir negrįžtų į architektūriškai perprususią Lietuvos visuomenę.

Iš kur tokia stabili nemeilė architektūrai Kultūros ministerijoje?

Galų gale, iš kur tokia kolektyviška amnezija ministerijoje, kuri vos prieš penkerius metus viešai prisipažino, jog „Kultūros ministerija iki šiol neturėjo jokios architektūros ir dizaino politikos“ ir garsiai paskelbė Architektūros ir dizaino plėtros gaires, įsipareigodama nuosekliai dirbti architektūros ir dizaino kryptimis ir šios ilgalaikės strategijos laikytis.

Be to, šių metų pradžioje Kultūros ministerijoje įsteigta Architektūros meno taryba, kurios uždavinys – prisidėti prie ilgalaikės tęstinės architektūros politikos formavimo – tarsi ženklino ministerijos judėjimą esminėmis Gairių kryptimis.

Todėl visiškai nebeaišku, kodėl Kultūros ministerija staiga išduoda savo pačios deklaruotas Architektūros ir dizaino plėtros gairių politines nuostatas, tiesiogiai susijusias su Architektūros muziejaus būtinybe:

1_ architektūros ir dizaino neformalios edukacijos stiprinimas, visuomenės ir specialistų raštingumo architektūros ir dizaino srityse didinimas;

5_ architektūros matomumo visuomenėje ir suvokimo apie architektūros įtaką darniai urbanistinei plėtrai: visuomenės gyvenimo kokybei, aplinkosaugai ir ekonomikai didinimas.

Be to, pats metas Kultūros ministerijai priminti, kas jos pačios strateginėje politikoje buvo pažadėta – ”atlikti galimybių studijas analizuojančias architektūros ir dizaino muziejaus (ar muziejų) steigimo poreikį ir galimybes”.

MUZIEJUS, KURIO LIETUVIAMS NEREIKIA, SUOMIAMS BUS VĖLIAVA

Tai kur gi tos studijos, ponas ministre?. Kažkodėl per penkerius metus neteko nieko girdėti apie ministerijos atliktas Architektūros muziejaus ar centro galimybių studijas.

Užtat nuolat girdimi uolūs ministerijos atsikalbinėjimai dėl Kauno visuomenininkų atliktos Lietuvos Architektūros muziejaus galimybių studijos adaptavimo “niekam nereikalingame” F.Vizbaro Pašto rūmų pastate.

Simptomatiška, tačiau nei Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, nei jo pavaldiniai per ištisus metus, kuomet viešoje erdvėje įvairiais pavidalais sklando Architektūros muziejaus koncepcinis projektas Kauno pašto rūmuose – nerado nei laiko, nei noro su pasiūlymu susipažinti.

Nuosekliai laikomasi hermetiškai užtrenktų durų politikos ir ritualinių Kultūros ministerijos atsikalbinėjimų – Architektūros muziejaus nereikia, nereikia, nereikia…

Tuo tarpu kaimynystėje turime ir visai kitokių pavyzdžių, iš kurių galėtume bent kartą pasimokyti. Nedidelė Suomija, jau ir šiaip garsi pasaulyje savo architektūra bei dizainu, ir toliau augina architektūrinius raumenis globaliu mastu. Suomijos vyriausybė pareiškė, kad vienas esminių post-kovidinio renesanso projektų šalyje bus – naujas Suomijos Architektūros ir dizaino muziejus! Kaip žinia, Suomija seniai turi ir Architektūros, ir Dizaino muziejus, tačiau dabar pasiryžta esminiam proveržiui, kuris užtikrintų Helsinkiui vieną iš pasaulinės architektūros ir dizaino sostinių titulą. Netrukus suomiai skelbs pasaulinį konkursą savo Architektūros ir dizaino muziejui suprojektuoti esminėje sostinės krantinėje, į kurią prieš kelerius metus buvo nusitaikęs Gugenheimo muziejus. Proveržio objekto statybai Suomijos vyriausybė jau paskyrė 60 mln. eurų.

O dabar galime grįžti prie gimtosios rutinos reikalų ir prie amžinai suskilusios kultūrinės geldos, kurioje niekaip neatsiranda vietos podukrai architektūrai…

PASIŪLYMAI SAU, DISKUSIJOS SAU

Net liepos pradžioje įvykusiame Darbo grupės centrinių paštų pastatų pritaikymo ir išsaugojimo visuomenės poreikiams klausimams spręsti posėdyje niekas taip nesipriešino vienintelei darbotvarkėje idėjai dėl Kauno centrinio pašto rūmų įveiklinimo – Architektūros centro ir teminio klasterio įkūrimas – kaip Kultūros ministerijos atstovas R.Senapėdis.

Oficialioje posėdžio darbotvarkėje buvo vienintelis klausimas: „Dėl viešųjų diskusijų dėl Kauno ir Klaipėdos miestų centrinių paštų pastatų įveiklinimo (jų pritaikymo kultūrinėms, socialinėms, pilietinėms, administracinėms ar kitoms panašioms reikmėms) rezultatų svarstymo“. Tačiau Darbo grupės nariai nesivargino gerbti visuomenės suformuluotų ir oficialiai išdiskutuotų pasiūlymų. Dažnas mėgavosi savo išmintimi ir onlainyviai strategavo didelių ir reikšmingų pastatų ateitį.

Valdžia išlaisvina. Ne tiek išlaisvina, kiek atriša nuo bet kokios pareigos gerbti tuos apačioje, paisyti jų pasiūlymų ir laikytis pažadų.

Kažkodėl Kauno ir Klaipėdos savivaldybių atstovai pradėjo kalbėti, kad reikėtų gauti savivaldybių išvadas dėl to, kokių funkcijų vykdymą savivaldybės galėtų perkelti į paštų pastatus iš kitų pastatų, kurie yra mažiau svarbūs ir galėtų būti parduoti.

Kultūros ministerijos atstovas, be nuolatinio atsikalbinėjimo dėl Architektūros centro Kauno Pašto rūmuose, tvirtino, kad jokioms ministerijos įstaigoms patalpų netrūksta.

Atsirišusi fantazija nuvedė panagrinėti netgi Krašto apsaugos ministerijos poreikius.

Kultūros paveldo departamentas porino, kad yra suinteresuotas, kad paštų pastatai būtų prižiūrimi ir įveiklinami, o kokiomis funkcijomis, nesvarbu…

Susisiekimo ministras J.Narkevič pabrėžė, kad turi būti nuspręsta, kurios paštų pastatų įveiklinimo idėjos bus įgyvendinamos, kas perims paštų pastatus, sudaromas atitinkamas planas ir numatomas ilgalaikis finansavimas.

Ministro patarėjas D.Stravinskas, bene vienintelis Darbo grupėje pasižymėjęs racionaliu mąstymu, pasiūlė, kad valstybės įmonė Turto bankas įvertintų galimybes perduoti AB „Lietuvos paštas“ lygiavertį valstybės nekilnojamąjį turtą mainais už paštų pastatus. Be to, išnagrinėtų būdus, kaip Kauno ir Klaipėdos pašto pastatai galėtų būti perleisti naujam savininkui.

DARBO GRUPĖS VEIKLOS PERSPEKTYVA MIGLOTA

Galiausiai sutarta, kad Darbo grupė ir toliau nagrinės Kaune ir Klaipėdoje vykusiose viešosiose diskusijose pristatytas idėjas dėl paštų pastatų įveiklinimo.

Kauno miesto centrinio pašto pastate – įkuriant „Lietuvos architektūros centrą“ (iniciatyvinė grupė „Paštininkai“);

Klaipėdos miesto centrinio pašto pastate – įkuriant „Klaipėdos miesto galeriją-muziejų“, „Profesoriaus A. Kliševičiaus vardo kaligrafijos ir rašto meno mokykla“, „Jaunųjų menininkų rezidentūrą“ (pasiūlė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius) bei „Piligrimų centrą“ (pasiūlė Telšių vyskupijos kurija).

Kada numatomas sekantis Darbo grupės posėdis, informacijos gauti nepavyko.

Ar bus į Darbo grupės posėdį kviečiami diskutuojamų idėjų autoriai, kad galėtų elementariai paaiškinti ir apginti savo objektų įveiklinimo siūlymus, informacijos gauti taip pat nepavyko.

Darbo grupės posėdžiui pirmininkavo Susisiekimo ministro patarėjas, darbo grupės vadovo pavaduotojas Darius Stravinskas. Sekretoriavo Susisiekimo ministerijos Valstybės turto ir įmonių valdymo skyriaus patarėja Jovita Razgutė.

Posėdyje dalyvavo Darbo grupės nariai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Kultūros paveldo apsaugos poskyrio vedėjas Darius Daunoras (nuotoliniu būdu), Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys Augis Gučas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Apskaitos, paveldotvarkos planavimo skyriaus vedėja Rita Kuncevičienė, akcinės bendrovės Lietuvos pašto Bendrųjų reikalų departamento vadovas Egidijus Patalavičius, valstybės įmonės Turto banko Turto strategijos ir plėtros departamento Strategijos ir analizės skyriaus vadovė Živilė Ričkienė (nuotoliniu būdu), Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas (nuotoliniu būdu), Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vyriausiasis specialistas Romanas Senapėdis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis (nuotoliniu būdu), Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė.

Be to, posėdyje dalyvavo susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič, akcinės bendrovės Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė, Lietuvos Respublikos Seimo narė Audronė Jankuvienė (nuotoliniu būdu), Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Kupčinskas, Ministro Pirmininko patarėja Leokadija Počikovska (nuotoliniu būdu).

Titulinė nuotrauka: C Pilotas.LT

Oficialios Kultūros ministerijos Architektūros ir dizaino plėtros gairės, kurios „užsimiršo“

Kauno Pašto rūmai (architektas F.Vizbaras), kuriuose siūloma įkurti Lietuvos Architektūros muziejų. Foto: Pilotas.LT archyvas

Klaipėdos Pašto rūmai, kuriuose siūloma vystyti visuomeninę-kultūrinę veiklą. Foto: Pilotas.LT archyvas