Brolių Nasvyčių architektūrinė dviskaita – ko gero esminis architektūrinis vektorius, nubrėžęs takoskyrą tarp stalininės-intervencinės architektūrinės tamsos ir nacionalinės architektūros atgimimo pokario Lietuvoje.
Šeštojo dešimtmečio pradžioje į okupacinę architektūrinę pelkę įsiveržęs veiklus, kūrybiškas ir ryškus brolių Nasvyčių tandemas netruko pelnyti simpatijų ir Maskvoje, ir Vilniuje.
Išprusimas, europietiška laikysena, grakštus ir inteligentiškas brolių bendravimas sparčiai augino bendraminčių ratą, kuriame sukosi ne tik architektai (V.Brėdikis, V.E.Čekanauskas, V.Dičius, A.Mačiulis ir kt), bet ir dailininkai, skulptoriai, teatralai ir istorikai… Tuo būdu modernios europietiškos architektūrinės idėjos Sovietinėje Lietuvoje „chruščiovinio atšilimo“ metu, sulaukė intelektualų paramos ir galiausiai pramušė ideologinį kompartijos šarvą, klaustrofobiškai ribojusį bet kokią mąstymo ir kūrybos laisvę.
Brolių Nasvyčių architektūros projektai, idėjiniai pasiūlymai, plati visuomeninė architektūrinė ir kultūrinė veikla bei pedagoginis triūsas sukūrė, manding, neformalų architektūrinį-patriotinį sąjūdį, kuris de facto nuvertė nuo bėgių ideologinį Maskvos traukinį ir redukavo sovietizmo įtaką Lietuvos architektūrai iki minimalių parametrų.
Žinoma, broliai Nasvyčiai nebuvo šiame žygyje vieni. Bet jie buvo priekyje. Ypač – Algimantas…
Šiandieną, kai palydime Anapilin Algimantą Nasvytį, nekyla ranka apsiriboti jo (ir brolio) pastatytų projektų inventorizacija, bandant pagrįsti architektūrinį Meistro svorį. Tai nebūtų tikslu ir teisinga. Be to, tai bus neabejotinai atlikta kitų.
Žymiai svarbiau, manding tai, kad A.Nasvyčio architektūrinė veikla virė toli už jo (ir brolio) tiesioginio projektavimo ribų. A.Nasvytis buvo įtakingas architektūros apaštalas ir politikas, daręs klimatą ir diegęs kontekstualaus ir harmoningo mąstymo pagrindus. Jo buvo daug ir visur. Net garbingo amžiaus būdamas A.Nasvytis aktyviai diskutavo architektūriniais Vilniaus klausimais.
A.Nasvytį, ko gero, galima laikyti holistinės architektūros pradininku Lietuvoje. Jis bene pirmasis akcentavo vietos identiteto svarbą ir skyrė ypatingą dėmesį architektūriniam, istoriniam ir gamtiniam kontekstui. Tūrių erdvinė sąveika, kaimyniškos proporcijos, architektūrinės pauzės ir architektūrinės kalbos polilogiškumas su kontekstais – buvo lenkiančios laiką A.Nasvyčio architektūrinės tiesos, radusios atgarsį ne tik kolegų, bet ir mokinių kūryboje.
Ši įtaka dvasiškai „nasvytino“ Lietuvos architektūrą, padėjo jai nesuklupti prieš galingą sovietmečio normų ir pramoninio komplekso spaudimą. Netgi pavyko, anot latvių bei estų, suformuoti modernius lietuviškos architektūros bruožus niūriais 1959 – 1990 metais.
Ant brolių Nasvyčių rankų užaugo ne viena architektų karta. Vytautas dėstė Dailės institute, labiau plėtodamas meninę kūrybą, tuo tarpu Algimantas dirbo VISI (dabar VGTU) su urbanistais, tarsi akcentuodamas ypatingą urbanistikos reikšmę valstybės gyvenime. O galbūt ir jausdamas akivaizdžią takto, kūrybingumo bei kultūros stoką mūsų urbanistikoje. (Tas, deja, juntama iki šiol…). Pasiaukojimas jaunąjai kartai, nepaisant begalinio užimtumo, ir pastangos keisti tai, kas neįmanoma sovietinėmis sąlygomis, – esminė pedagoginė A.Nasvyčio nuostata, davusi apčiuopiamų vaisių.
Esu tikras, jog reikšmingas mokinių ir architektūrinių bendraminčių sluoksnis mūsų architektūroje – nė kiek ne menkesnis A.Nasvyčio indėlis į nacionalinę architektūrą, kaip jo paties (ir brolio) projektai.
Gali būti, kad būtent „minkštoji“ A.Nasvyčio įtaka Lietuvos architektūrai yra nemažiau reikšminga nei materializuota jo (ir brolio) architektūrinė kūryba. Studentai, architektūrinės tarybos, Architektų sąjunga, nesuskaičiuojami debatai valdžios rūmuose, Dainų šventės, Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, pirmoji LR Statybos ir urbanistikos ministerija – gausus ir sunkiai aprėpiamas A.Nasvyčio palikimas, kurį drąsiai galime priskirti nematerialiam architektūros aukso fondui.
Algimanto Nasvyčio netektis – reikšminga Lietuvos architektūrai ir architektams. Norisi tikėti, kad Architekto nuostatos, principai bei kūryba nebus išbarstyta ir užmiršta, bet ras atgarsį šiuolaikinių architektų kūryboje ir bus įmedžiaginta…
PILOTAS.LT redakcija, jausdama didžią pagarbą velioniui ir jo veiklai, reiškia nuoširdžią užuojautą Algimanto Nasvyčio artimiesiems bei architektų bendruomenei…
ALGIMANTO NASVYČIO LAIDOTUVĖS. Urną su Algimanto Nasvyčio pelenais kviečiama lankyti trečiadienį Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilnius) nuo 9 iki 14 valandos. Šv. Mišios bus laikomos trečiadienį 13 valandą. Urna su A.Nasvyčio pelenais išlydima 14 valandą. Laidotuvės vyks Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
ALGIMANTAS NASVYTIS. METRIKA. Gimė Algimantas Nasvytis kartu su broliu Vytautu 1928 balandžio 8 Kaune, karo daktaro Kazimiero Nasvyčio šeimoje, keliais metais vėliau už sesę Undinę. Dvyniai viską darė kartu: mokėsi, sportavo, studijavo, kūrė architektūrą.
Algimantas Nasvytis ir Vytautas Nasvytis (1928-2016) suprojektavo LTSR paviljono Maskvoje interjerus (1959 m.), „Neringos“ viešbučio ir kavinės interjerus Vilniuje (1959 m.), Centrinio pašto rekonstrukciją (1969 m.), Naujo Vilniaus centro dešiniajame Neries krante urbanistinę viziją (1966-1974 m.), viešbutį „Lietuva“ Vilniuje (1963-1984 m.), Nacionalinį dramos teatrą Vilniuje (1981 m.), Seimo (anksčiau LTSR Aukščiausiosios tarybos rūmus) (1982 m.) ir daugelį kitų svarbių objektų.
Algimantas Nasvytis (su kitais) apdovanotas LTSR valstybine premija (1965 m.) ir TSRS ministrų tarybos premija (1977 m.). A.Nasvyčiui suteiktas suteiktas LTSR nusipelniusio statybininko vardas (1965 m.) ir LTSR liaudies architekto vardas (1982 m.). Jis apdovanotas (kartu su broliu Vytautu) LTSR Valstybine premija (1971 m.), TSRS valstybine premija (1983 m.), LDK Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu (1998), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), LR Vyriausybės Meno premija (2003 m.), šv.Kristoforo statulėle už nuopelnus Vilniaus miestui (2006 m.) ir Kultūros ministerijos ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2013 m.). A.Nasvytis apdovanotas LAS Architektūros riterio ženklu (1998 m.) ir Architektų rūmų garbės ženklu (2018 m.). A.Nasvyčiui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas (2016 m.).
Titulinė nuotrauka: Algimantas Nasvytis, 1996. Foto: S.Platūkis
Vilnius suteikė Algimantui Nasvyčiui Garbės piliečio titulą tik po brolio mirties (2016). Foto: ©Pilotas.LT
A.Nasvytis kartu su „Pirmosios bangos“ kolegomis nenuilstamai teikė pasiūlymus ir diskutavo aštriausiais Vilniaus architektūriniais klausimais. Foto: T.Baginskas.
A.Nasvyčio nematerialusis indėlis į architektūrinius procesus – neišmatuojamas (2005). Foto: R.Urbakavičius.
Brolių architektūrinis tandemas buvo veržlus, galingas ir neišskiriamas (1998). Foto: R.Urbakavičius
Beveik 30 metų A.Nasvytis atidavė Vilniaus miestų statybos projektavimo institutui (vėliau JAD). Foto: iš A.Nasvyčio archyvo.
1952-aisiais baigę Vilniaus Dailės institutą broliai iš karto tapo pastebimu architektūriniu vektoriumi. Foto: iš A.Nasvyčio archyvo.
Brolių Nasvyčių dviskaita buvo tvirta visą gyvenimą (Nida, 1933). Foto: iš A.Nasvyčio archyvo.
JPN
( 2018-08-07 )
Ačiū Pilotui, kad pagerbė Architektų atminimą.