Šiandien Kaunas nubudo žymiai tuštesnis… mažiau gyvybės, architektūrinės gelmės, jautrumo ir pilietiškos drąsos. Savo gyvenimu ir veikla architekto sampratą ryžtingai keitęs Žaliakalnio angelas (pats save taip neseniai pavadino) Audrys Karalius (1960.12.20 – 2025.09.20) vakar užbaigė savo gyvenimo kelionę ir misiją Žemėje. Staiga ir daugeliui netikėtai. Tūkstančiams tautiečių jis buvo pilietiško architekto pavyzdys, šimtams jaunesnių profesijos brolių – įkvėpėjas, dešimtims bendraminčių – mokytojas ir padrąsintojas. Visą savo profesinį gyvenimą jis buvo architektūros fronto budintis – nenuilsdamas vykdė savo švietėjišką misiją, tikėjo geresniu Kaunu, Lietuva, Pasauliu. Žinojo, kaip tai padaryti. Turėjo retą dovaną betarpiškai girdėti architektūrą savo vidumi, neabejotiną talentą – apie ją papasakoti kitiems bei užtaisą – išsakyti nenulaižytą nuomonę. Turėjo drąsos pasakyti tiesą, kad ir kokia karti ji bebūtų. Savo misijos niekada neišdavė, net ir kai buvo neįmanomai sunku…
Šiandienos saulė mylimame Žaliakalnyje patekėjo viena. Be jo. Liko daugybė neužbaigtų darbų, kalnai pradėtų reikalų, neįgyvendintų projektų, svajonių. Iš taip ir neparašytos Audrio Karaliaus knygos „Žoliakalnio arkytektas“: „Aš va, kaip tik sėdžiu gražiausiam Europos UNESCO Žaliakalnyje ir prakaituoju svajodamas apie ateities landmarkus… “. Deja, likimas nusprendė kitaip. Tebūnie šie saulės spinduliai viltis! ATA
Nuotrauka: Dariaus Petrulio.

















































Feliksas Sermontis
( 2025-09-23 )
Su giliu liūdesiu atsisveikiname su mūsų kurso draugu, talentingu architektu, kurio darbai ir idėjos praturtino visuomenę, o jo drąsa ir atvirumas įkvėpė daugelį. Jis paliko ryškų pėdsaką ne tik architektūroje, bet ir žmonių širdyse. Reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems, kolegoms ir visiems, kuriems teko garbė jį pažinti. Jo šviesa ir idėjos gyvens toliau mūsų atmintyje ir darbuose.
Mykolas Daugirdas
( 2025-09-22 )
Aš visąlaik, Tau Audry užduodavau Tau klausimą, kodėl, būdamas Vilniaus augintinis, taip aršiai veliesi į Kauno reikalus. Kur iš senų laikų atrodo, kad Vilnius ir Kaunas du skirtingi mentaliniai, kultūriniai ir etiniai poliai.
O jis man mirkteldavo ir atsakydavo: Vilnius – Pasakų miestas, o Kaunas – Meilės!
Tarp eilučių laikui bėgant iššifravau: Vilniuje buvau Tik gyventojas, o Kaune – Miesto Pilietis! Su visa pilietinr atsakomybe ir aistra!
Truks man Tavo sarkatiško žvilgsniuko Birštono perėjoje!..
Spaudžiu dešinę!
Iki!..
Re
( 2025-09-23 )
Tai kad rašoma, kad užaugo ir baigė mokyklą Ukmergėje? Kita vertus, ne tame esmė.
Inesa
( 2025-09-22 )
Gili užuojauta šeimai, draugams, architektų visuomenei. Tokio kito, kaip Audrys, nebus. Zmogus – Legenda.
Mums atrodo, gyvensim amžinai, ir, kai nutinka TOKIA netektis, morališkai ir fiziškai suvoki, kad viskas laikina. Ir nesvarbu, ar yra vaikai, anūkai, sergantys tėvai, nepabaigti projektai, Dievas nuspres savaip.
Audry, Ilsėkis Ramybėje.
Tavęs gedės daugybė zmonių, bet Tu išliksi gyvas visų širdyse.
SENIS VYTAS
( 2025-09-22 )
Išėjo šviesi, talentinga asmenybė.
Išėjo Architektas pilietis, suvokęs daugiaplanę architekto misiją ir besąlygiškai ją vykdęs.
Tebūna Jam lengva Lietuvos žemelė …
Vilija
( 2025-09-22 )
Guodžia, teikia vilties palikti darbai, viltys, nuotaikos, įtakos, susitikimai, pokalbiai- toks turinys ir forma, kad pakas ilgam kalbėti, prisiminti, diskutuoti…
Arūnas
( 2025-09-22 )
Lengvos ir įdomios tau kelionės, Bičiuli
Anonimas
( 2025-09-21 )
Negaliu patiketi…pailsek Audry
Anonimas
( 2025-09-21 )
Garbė buvo Jus pažinti!
Ramunė
( 2025-09-21 )
Išėjo šviesi, intelektuali, savo kraštą mylinti Asmenybė! Per anksti, bet tokia Dievo valia…
Teilsisi ramybėje
Linas
( 2025-09-21 )
Gražūs ir taiklūs žodžiai apie Audrį Karalių. Jam reikia palinkėti ramybės, bet tik ne mums – likusiems čia ir gavusiems jo įpareigojimą!
Sudie, Audry
( 2025-09-21 )
Skaudu. Liūdna. Trūks. Stiprybės Mamai, vaikams, visiems, kurie gedi.