SKANDALINGOSIOS STATYBOS: Prašo žalą išieškoti iš leidimus davusių valdininkų

Daugeliui atrodo neteisinga, kai dėl valdininkų kaltės atsiradusi žala padengiama iš visų mokesčių mokėtojų kišenės. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) į Klaipėdos apygardos teismą ką tik kreipėsi dėl tokios žalos atlyginimo iš pačių valdininkų, kadaise palaiminusių skandalingas Kuršių nerijos statybas.
GALI TAPTI PRECEDENTU
Klaipėdos apygardos teismas priėmė nagrinėti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) prašymą dėl daugiau kaip 73.000 eurų išieškojimo regreso tvarka iš tarnautojų, atlikusių neteisėtus veiksmus Kuršių nerijos nacionaliniame parke sklypo ir pastato L.Rėzos g. 1A, Juodkrantėje įteisinimo procesų metu. VTPSI prašo išieškoti pusę žalos sumos, padarytos valstybei, iš darbuotojų, dėjusių parašus ant dokumentų. Beje, Neringos savivaldybė dėl žalos sumos kitos pusės į teismą nusprendė nesikreipti.
Tai pirmasis inspekcijos kreipimasis dėl žalos atlyginimo iš valstybės tarnautojų regreso tvarka, todėl svarbu, kokį precedentą sukurs teismo sprendimas.
„Į teismą atstovaudami Lietuvos valstybei kreipėmės dėl buvusios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos trijų darbuotojų sprendimų. Siekiame, kad valstybės patirtą žalą kompensuotų ne mokesčių mokėtojai, o už tai tiesiogiai atsakingi tarnautojai, kurie savo neteisėtais veiksmais ir lėmė jos atsiradimą“, – sako laikinai VTPSI viršininko pareigas einanti Eglė Kuklierienė.
SAVANORIŠKAI ATLYGINTI ŽALOS NESUTIKO
VTPSI savo prašyme teismui nurodė, kad šie darbuotojai sąmoningai leido kilti padariniams, lėmusiems žalą valstybei, todėl jų reikalaujama atlyginti visą jai tenkančią žalą – 73.000,88 eurų. Atlyginti šią sumą valstybei darbuotojai buvo raginami savanoriškai, tačiau šiems nesutikus, to bus siekiama teisminiu keliu.
Dėl žalos atlyginimo valstybei VTPSI kreipėsi ir į kitas teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir tvirtinimo, statybos leidimų išdavimo ir statybos užbaigimo procedūrose dalyvavusias institucijas – Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją, tačiau jos nusprendė regreso teisės savo darbuotojų atžvilgiu netaikyti. E.Kuklerienės teigimu, valstybės institucijų vengimas pasinaudoti šia teise didina korupcijos pasireiškimo tikimybę bei sudaro palankią terpę piktnaudžiavimui tarnyba.
SKANDALINGA ISTORIJA TĘSIASI 15 METŲ
„Sorrentino“ restorano Kuršių marių pakrantėje skandalingai išgarsėjusių statybų istorija prasidėjo dar prieš 15 metų buvo patvirtintas sklypo detalusis planas, o 2004-aisiais Neringos savivaldybė AB poilsio namams „Ąžuolynas“ išdavė statybos leidimą. Tuomet buvo leista vietoj seno prieplaukos namelio pastatyti jachtklubą, žuvų restoraną bei viešbučius buriuotojams. Pastačius namus, prasidėjo teisminiai ginčai dėl pastatų ir valdininkų sprendimų teisėtumo. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu 2009 metais valdininkų pasirašyti dokumentai buvo pripažinti neteisėtais, o statytojai – poilsio namai „Ąžuolynas“ ir bendrovė „Verslo investicijų projektų centras“ – buvo įpareigoti pastatus nugriauti. Po šios bylos baigties pastatus įsigiję asmenys kreipėsi žalos atlyginimo dėl neteisėtų institucijų veiksmų detaliojo planavimo ir statybos leidimų išdavimo procesuose. Administraciniai teismai priėmė sprendimus iš dalies tenkinti besikreipusių asmenų prašymus ir priteisė žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos ir PILOTAS.LT informaciją.
Nuotrauka: ©PILOTAS.LT