Vilniuje, buvusio kino teatro „Lietuva“ vietoje ką tik iškilmingai pradėtas antrasis Modernaus meno centro (MMC) statybos etapas. Į šaltiniuotą Pylimo gatvės gruntą jau įkasti pirmieji poliai bei simbolinė laiko kapsulė su kūrybiškais vaikų linkėjimais. Statybų pabaiga suplanuota kitąmet.
Stebint MMC steigėjams Viktorui ir Danguolei Butkams, Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui bei projekto komandai į būsimo MMC muziejaus pamatus jau įkasta laiko kapsulė. Tai simbolinė pradžia MMC muziejaus antrojo statybų etapo, kurio pabaiga – kitų metų viduryje.
Modernaus meno centrą sovietmečiu Pylimo gatvėje pastatyto Vilniaus kino teatro „Lietuva“ vietoje suprojektavo žinomo JAV architekto, dekonstruktyvisto Danieliaus Libeskindo („Studio Libeskind“) ir vietos architektų kompanijos „Do architects“ kolektyvas. Projekto planavimo, projektavimo ir statybų valdytojai – inžinerinio konsultavimo įmonė „Baltic Engineers“, rangovas – „Naresta“.
MMC muziejaus pirmajame statybų etape buvo griaunamas 1965 metais iškilęs kino teatro „Lietuva“ pastatas, o antrajame – statomas naujas statinys. Muziejaus atidarymas numatytas kitų metų pabaigoje. 3 aukštų pastate bus pristatoma išskirtinė Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekcija, apimanti laikotarpį nuo 1960 metų ligi šių dienų. Tikimasi, kad pastatas taps svarbia Vilniaus kultūrine erdve, kurioje bus ekspozicinės salės,biblioteka, vieša lauko terasa, administracinės patalpos, kavinė.
Parengta pagal MMC ir PILOTAS.LT informaciją.
Nuotraukos: MMC.
MMC muziejus, arch. „Studio Libeskind“, „Do architects“
Arvydas Norkūnas
( 2017-04-19 )
„Lietuvos“ kinoteatras buvo brangus tūkstančiams vilniečių, tačiau vykstant gyvenimo pokyčiams prarado senąją funkcinę paskirtį. Dešimtis metų, daugeliui geidžiant jį išsaugoti, stovėjo apleistas ir nyko. Pastatas buvo dailus, deje jo, kaip saugotino paveldo, šalininkai nesugebėjo pasiūlyti pastatui naujos funkcinės paskirties. Vilniuje esama ir visuomeninės srovės kuri geidžia, vadovaudamasi destruktyvia neapykanta, išnaikinti, jei tik galėtų, ir visą Brežnevinių laikų statybą, keista, kad Stalininė tokios neapykantos jiems nesukelia. Tuo pat metu srūva ir konservatorių fundamentalistų raiškos potvyniai. Pastarieji, jei tik galėtų, kuo skubiau sostinę padarytų miestu muziejumi, gyva ekonomika ir jos pagrindu kylanti žmonių ir miesto įvaizdžio gerovė, jų akiratyje nefigūruoja. Puikaus meistro D. Libeskindo darbas, manau, tikrai nebus prastesnis nei buvęs statinys. Darbo paskirtis kels ir kultūrines ir ekonomines sostinės galias. Statinys pagerins miesto įvaizdį ir Vingrių gatvės pusėje, kuriuo buvusio pastato kūrėjai nepasirūpino. Jei Aguonų – Vingrių gatvių, ir tolimesnė, erdvė iki centro kada nors virs visuomeninio judėjimo trasa (formos gali būti įvairios) , Modernaus Meno Centro pastato funkcinė reikšmė dar padidės. Vertinti įvykį reikėtų, manau, teigiamai.