simonos_dojankeviciutes_nuotrauka

2 REZONANSINĖS STATYBOS VILNIUJE: Specialus tyrimas atvėrė paveldosaugos žaizdas

2023-01-31
PILOTAS.LT

Valstybinė kultūros paveldo komisija išanalizavo didelio rezonanso visuomenėje sulaukusių statybų procesus Vilniaus Baroko ansambliuose. Neseniai parengtose išvadose teigiama, jog konfliktinę situaciją lėmė sisteminės paveldosaugos problemos, tarp kurių svarbiausios yra teisės aktų trūkumai, nenuoseklus atsakingų institucijų veikimas, principingumo stoka, nepakankamas veiklos skaidrumas ir nuolaidžiavimas projektų vystytojų interesams. Komisija pateikė siūlymus kaip būtų galima pagerinti tyrime aptartus procesus.

IŠNAGRINĖJO DU REZONANSINIUS ATVEJUS
Valstybinė kultūros paveldo komisija nagrinėjo statybų procesus Vilniaus Misionierių vienuolyno statinių ansamblyje ir greta Lukiškių aikštės esančiame Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios statinių komplekse. Misionierių ansamblyje 2021 m. buvo užbaigtas prieštaringai vertinamas „Misionierių sodų“ gyvenamųjų namų projektas, o buvusioje Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje suprojektuoti pastatai dar tik statomi, darbus planuojant baigti 2024 m.
„Vilniaus Baroko ansambliuose vykdomos statybos sukėlė ir tebekelia didelį rezonansą visuomenėje, o visuomenės keliami klausimai dėl kultūros paveldo apsaugos yra labai svarbi mūsų funkcija. Be to, šios kadencijos Paveldo komisija yra sutarusi identifikuoti ne pavienes, o sistemines paveldo apsaugos problemas“, – apie aplinkybes, paskatinusias pradėti tyrimą, sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Nuo 2021 m. birželio vykdyto tyrimo tikslas buvo išnagrinėti ir rekonstruoti šiuose dviejuose Vilniaus Baroko architektūrą reprezentuojančiuose nacionalinės reikšmės objektuose vykdytos plėtros procesą, įvardinti ir paviešinti neigiamą poveikį kultūros paveldui turėjusius veiksnius, bei pateikti išvadas dėl sisteminių paveldo apsaugos problemų. Tyrimo metu Paveldo komisijos nariai ir išorės ekspertai gilinosi į sklypų ir pastatų privatizavimo procesą, ansambliuose atliktus tyrimus ir ekspertizes, vertinimo tarybų sprendimus ir apsaugos reglamentus, teritorijų planavimo procesą, analizavo architektūrinius konkursus ir statybų įgyvendinimą, viešojo intereso gynimo sąlygas. „Problemos sudėtingumas ir pasirinkta metodologija lėmė tai, kad darbas truko gana ilgai, todėl atsakingai teigiame, kad mūsų išvados yra pagrįstos ilgu, nuosekliu ir sisteminiu tyrimu“, – teigė V.Ščiglienė.

NUSTATĖ TAM TIKRUS DĖSNINGUMUS
Tiriant privatizavimo procesą nustatyta, jog investuotojai, pirkdami pastatus ir sklypus žinojo apie šiems objektams taikomus paveldosauginius apribojimus, tačiau po privatizacijos jų nesilaikė. Paveldosaugos reikalavimai po privatizacijos buvo tikslinami ir keičiami projektų vystytojams naudinga linkme.
Analizuodama nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų sprendimus ir apsaugos reglamentus Paveldo komisija nustatė tam tikrus dėsningumus. Abiem atvejais Vilniaus savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybose buvo priimti sprendimai leisti padalinti istoriškai susiklosčiusias paveldo objektų teritorijas į kelis paveldosaugos požiūriu nevienodos vertės sklypus. Sumažinus nacionalinės reikšmės ansamblių teritorijas, nuo jų atskirtuose paveldo apsaugos požiūriu žemesnio reikšmingumo sklypuose buvo sudarytos sąlygos  vystyti statybos projektus (greta Misionierių bažnyčios jau iškilo „Misionierių sodų“ gyvenamieji namai, Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje darbai tebevyksta).
Be to, padalijus ansamblius į paveldosaugos požiūriu skirtingos vertės sklypus, su jais susijusius klausimus pradėjo svarstyti skirtingos institucijos – minėta Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba ir analogiška taryba prie Kultūros paveldo departamento. Šioji, neturėjo informacijos apie tai, kokie sprendimai priimami greta barokinių ansamblių suformuotuose sklypuose, tarybų sprendiniai nekoreliavo tarpusavyje.
Nustatyta, kad neretu atveju dokumentuose būdavo deklaruotas paveldosaugos reikalavimų laikymasis, bet realiai vykdyti jiems prieštaraujantys veiksmai. Pavyzdžiui, Misionierių ansamblio atveju Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus išduotuose specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose minima formuluotė „statyba atkuriant neišlikusį sklypo užstatymą“, tačiau realybėje buvo projektuojami visiškai kitokie nauji statiniai. Ten pat nurodyta vadovautis vienas kitam prieštaraujančiais dokumentais, tokiu būdu formaliai įvardijant saugiklius, bet realybėje atveriant kelią interpretacijoms ir selektyviam reikalavimų išpildymui.

ATKREIPĖ DĖMESĮ Į EKSPERTIZIŲ SPRAGAS
Paveldo komisija atkreipė dėmesį į paveldo objektuose vykdomų specialiųjų tyrimų ir ekspertizių spragas – Lietuvoje iki šiol neapibrėžti ir nereglamentuojami urbanistiniai, kultūrinio kraštovaizdžio ir panašūs tyrimai, nėra išplėtota jų metodika, trūksta teisės aktų, nustatančių kokių rūšių ir kokios apimties tyrimus būtina atlikti prieš planuojant ūkines veiklas. Abiem atvejais prieš projektavimo darbus nebuvo atlikti nešališki taikomieji tyrimai, kuriuose būtų atskleista Misionierių ansamblio ir Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo komplekso reikšmė urbanistinėje aplinkoje. O ardomieji tyrimai neturėjo įtakos paveldo objektų aplinkos ir tūrinės-erdvinės struktūros išsaugojimo klausimams. Jie buvo atliekami per vėlai – kartu su projektavimo darbais ar netgi taikantis prie pastarųjų. Priimant sprendimus dėl naujų statybų nesivadovauta ankstesnių tyrimų išvadomis arba jos pernelyg laisvai interpretuotos. Jau ne pirmą kartą Paveldo komisija atkreipia dėmesį, kad tyrimų medžiaga nėra sisteminama, recenzuojama ir viešai prieinama.
Analizuojant duomenis išryškėjo ir skaidrumo problema – Lietuvoje taikomieji paveldo tyrimai dažniausiai finansuojami privačiomis investuotojo lėšomis, todėl egzistuoja galimybė paveikti jų rezultatus. Tas pats pasakytina ir apie paveldosaugos specialiąsias ekspertizes, kuriose nauja statyba taip pat gali būti įvertinta tendencingai.

PROBLEMA – SPRENDIMŲ PRIĖMIMO FRAGMENTIŠKUMAS
Tyrimas išryškino vieną opiausių problemų – sprendimų priėmimo fragmentiškumą. Su nagrinėtais Baroko objektais susiję klausimai buvo sprendžiami nedideliais etapais, priimant dalinius, kultūros paveldo saugojimui iš pirmo žvilgsnio nekenksmingus sprendimus. Jie buvo tvirtinami vis kitos sudėties Vilniaus miesto ir Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybose, o procesas vyko ne vienerius metus. Taip nuosekliai vykdomomis nedidelėmis procedūromis buvo esmingai pakeista urbanistinė bei architektūrinė aptariamų kompleksų visumos koncepcija, o pakeitimų suma nulėmė didelius paveldo verčių praradimus. Komisija nesiima vertinti ar tai buvo daroma kryptingai, ar tai tiesiog institucinio nuoseklumo stoka.
Reikšminga ir tai, kad tiek Vilniaus miesto, tiek ir Kultūros paveldo departamente suburtose  vertinimo tarybose esama darbo tvarkos trūkumų: su nagrinėjama medžiaga tarybų nariai dažnai būna supažindinami posėdžių išvakarėse arba net jų metu, informacija pateikiama nepilnos apimties, o posėdžio protokolas vėliau tarybų nariams nebūna siunčiamas. Taip atsiranda galimybė manipuliuoti tarybos narių nuomone. Ydinga ir tai, kad vertinimo tarybose dalyvauja su vystytojo projektu tiesiogiai susiję planavimo ir projektavimo etapų specialistai, sukeldami reputacinę žalą tiek sau, tiek visai paveldosaugininkų bendruomenei.

NUO UŽSTATYMO NEAPSAUGOJO NET GRIEŽTI APRIBOJIMAI
Paveldo komisija akcentuoja, kad tirtais atvejais teritorijų padalinimo bei tikslinimo procedūros atliktos tose teritorijose statybas numačiusių bendrovių iniciatyva ir atitiko jų interesus – nuo vienuolynų atskirtuose gretimuose sklypuose buvo sudarytos sąlygos intensyviai daugiaaukštei statybai. Nors vienas iš tirtų objektų, Misionierių ansamblis, patenka į UNESCO Pasaulio paveldo vietovės – Vilniaus istorinio centro – teritoriją, kurioje galioja itin griežti apribojimai, tai ansamblio neapsaugojo nuo užstatymo – 2015 m. specialiojo plano viršenybę Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentui patvirtino tuometis Kultūros ministras.
Abiejuose paveldo objektuose sumanytų naujų statybų projektams nepritarė nei visuomenė, nei profesionalų bendruomenės. Misionierių ansamblio atveju 2014 m. architektūrinį konkursą laimėjęs UAB „DO Architects“ projektas susilaukė aštrios neigiamos visuomenės reakcijos, UNESCO atstovų dėmesio ir viešojo intereso gynimo iniciatyvų (tame tarpe – iš Valstybinės kultūros paveldo komisijos). Tačiau nei projektuotojai, nei projektą tikrinantys valstybės ar savivaldybės tarnautojai neatsižvelgė į pastabas, o projektuotų statinių apimtys, atvirkščiai, netgi išaugo. Kiek kitaip klostėsi projektavimo procesas buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje. 2018 m. projektą vystė UAB „Archinova“, tačiau ir vėl kilus audringoms viešoms diskusijoms, vystytojai buvo priversti atsisakyti pasirinktos architektūrinės vizijos ir paskelbti architektūrinį konkursą, kurį 2019 m. laimėjo ta pati UAB „DO Architects“, kurios projektas įgyvendinamas šiuo metu ir jo poveikis aplinkai dar nėra matomas.
Architektūrinių konkursų metu jų dalyviai ir vertinimo komisijos nariai į konkurso sąlygose pridėtus paveldo apsaugos reikalavimus žiūrėjo kaip į rekomendaciją, o konkursų rezultatus lėmė individualios architektų kūrėjų raiškos savybės ir būsimų investuotojų interesų išpildymas. Vėliau, iškilus akivaizdiems prieštaravimams,  statybų verslo ir paveldosaugos atstovų derybose paveldo vertė dažniausiai aukota, prioritetą teikiant projektus vystančių įmonių lūkesčiams.
Tyrime Paveldo komisija taip pat atkreipė dėmesį ir į strateginio bylinėjimosi reiškinį, kuomet vystytojas daro spaudimą aktyviems visuomenės atstovams ir institucijoms keldamas bylas teisme.

PAVELDO KOMISIJA PATEIKĖ PASIŪLYMUS
Valstybinė kultūros paveldo komisija savo atliktame tyrime pateikė pasiūlymus kaip galėtų būti išvengta panašių atvejų pasikartojimo ateityje: nuo teisės aktų keitimo, nešališkų paveldo tyrimų reglamentavimo, vertinimo tarybų darbo tvarkos gerinimo, architektūros konkursų tobulinimo, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo, visuomenės informavimo ir įtraukimo didinimo, bei daugelį kitų.
Tyrimą atliko Paveldo komisijos nariai doc. dr. Vaidutė Ščiglienė, dr. Viltė Janušauskaitė, dr. Dalia Vasiliūnienė, Andrijana Filinaitė, Augis Gučas. Tyrimus vertino ekspertės architektės Asta Prikockienė ir Giedrė Filipavičienė. Talkino Paveldo komisijos administracijos darbuotojai Viktorija Gadeikienė ir Rimantas Bitinas.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.
Parengta pagal Valstybinės kultūros paveldo komisijos informaciją.
Titulinė nuotrauka: Misionierių sodai (projektuotojas – „DO Architects“). Foto: Simonos Dojankevičiutės.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Dujų fabrikas

UŽ DUJŲ FABRIKO GAIVINIMĄ: Klaipėda įteiks apdovanojimus A.Jankevičiui ir A.Urbiui

2024 vasario 9Be komentarųPILOTAS.LT

Vasario 16-ąją apdovanojimas už metų darbą Klaipėdai bus įteiktas entuziastingiems kultūros paveldo puoselėtojams – verslininkui Augustinui Jankevičiui ir paramos fondo „Augustus“ vadovui Arvydui Urbiui. Jų

Vilniaus džiazas

VILNIAUS DŽIAZAS SENAMIESTYJE: Naujame kvartale įrengs ir Ričardo Gavelio skverą

2024 sausio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Prabangaus nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Unique Properties“ sostinės Senamiestyje statys gyvenamąjį ir administracinį kompleksą „Vilniaus Džiazas“, kurio vardo krikštatėviu tapo rašytojas Ričardas Gavelis. Pranešama, kad

Salų dvaro rūmai

DVARAS EŽERO SALOJE: Rokiškio rajone pabaigti tvarkyti Salų dvaro rūmai

2023 lapkričio 28Be komentarųPILOTAS.LT

Rokiškio rajone baigti tvarkyti ežero saloje įsikūrę klasicistiniai Salų dvaro sodybos rūmai. XV amžiuje šis dvaras ir miestelis buvo viena iš didikų Kęsgailų valdų, o

akrop_vn_231100_e01_xxx

KOMERCINIS RAJONAS VILNIUJE: Pakartotinas „Akropolis Vingis“ projekto pristatymas

2023 lapkričio 31 KomentarasPILOTAS.LT

UAB „Vingio turtas“ prie Vingio parko buvusioje pramoninėje teritorijoje planuoja statyti didžiulį daugiafunkcį kompleksą. Lapkričio 20 dieną rengiamas pakartotinas šio firmos „Do Architects“ projektuojamo komplekso

Paveldo DNR 2023

„PAVELDO DNR“ APDOVANOJIMAI: Prezidentūroje pagerbti pirmieji laureatai

2023 spalio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmą kartą rengiamuose Valstybinės kultūros paveldo komisijos apdovanojimuose „Paveldo DNR“ įvertinti geriausiai tvarkomi kultūros paveldo objektai, labiausiai šioje srityje pasižymėję žmonės ir sėkmingiausios iniciatyvos bei

Prezidentūra

APDOVANOS PREZIDENTŪROJE: Paskelbs tris Lietuvos kultūros paveldo apdovanojimų laureatus

2023 rugsėjo 28Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmą kartą istorijoje Valstybinė kultūros paveldo komisija organizuoja Lietuvos kultūros paveldo apdovanojimus „Paveldo DNR“. Rytoj, Lietuvos Respublikos Prezidentūroje įvyks „Paveldo DNR“ apdovanojimų ceremonija, kurios metu

svenc_pr_230900_e01_xxx

25-OSIOS „ZAVIŠINĖS“: Geriausiu 2022-ųjų rekreaciniu kūriniu paskelbė Svencelės uostą

2023 rugsėjo 22Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet rugsėjo 15 ir 16 dienomis jau 25 kartą architektai Nidoje rinkosi į architekto A.Zavišos fondo renginį – „Zavišines“ . Šurmulivo architektų forumas, buvo skaitomi

3624_moder_kn_140500_e02_bra

KARŠTOJI UNESCO KOMITETO SESIJA: Laukiama verdikto dėl Moderniojo Kauno paraiškos

2023 rugsėjo 13Be komentarųPILOTAS.LT

Po dviejų metų pertraukos atidaryta 45-oji UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesija, vykstanti karščiu alsuojančiame Rijade, Saudo Arabijos karalystėje. Iškilmingas renginys prasidėjo išreiškiant visuotinę paveldo bendruomenės

Paveldo dienos 2023

UŽ PAVELDO PUOSELĖJIMĄ: Iškilmingai apdovanoti paveldosaugininkai ir restauratoriai

2023 rugsėjo 12Be komentarųPILOTAS.LT

Europos paveldo dienų proga Vilniaus šv. Jurgio bažnyčioje iškilmingai įteikti Kultūros paveldo departamento apdovanojimai už Lietuvos kultūros paveldo puoselėjimą bei Lietuvos restauratorių sąjungos apdovanojimai. PAGERBĖ

Paveldo DNR

APDOVANOJIMAI „PAVELDO DNR“: Atrinko 9 nominantus ir padalino padėkų

2023 liepos 18Be komentarųPILOTAS.LT

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmą kartą organizuojami apdovanojimai „Paveldo DNR“ sulaukė daugybės nominantų iš visos Lietuvos. Kandidatus 3 kategorijoms – labiausiai kultūros paveldo srityje pasižymėjusiems

Neringa

NERINGA IEŠKO: Reikia vyriausiojo architekto, paveldosaugininko ir miesto dailininko

2023 liepos 12Be komentarųPILOTAS.LT

Neringa ieško trijų specialistų, kuriems tektų išskirtinė pareiga rūpintis Kuršių nerijos kultūriniu kraštovaizdžiu bei kurorto vizualinio identiteto formavimu. Neringos savivaldybės administracija prie komandos ypač kviečia

DO Architects

VU STATYS 5 BENDRABUČIUS: Saulėtekyje projektuojamas modernus kompleksas

2023 liepos 121 KomentarasPILOTAS.LT

Vilniaus universitetas Saulėtekyje, kur dabar yra jo bendrabučių miestelis, planuoja statyti naują jų kompleksą. Universiteto užsakymu, bendrovės „DO Architects“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad Plytinės gatvėje

Nukirstas ąžuolas

VANDALIZMAS VILNIAUS CENTRE: Nukirtusiems šimtametį ąžuolą – bekompromisis atsakas

2023 gegužės 22Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš porą dienų Vilniaus centre barbariškai be leidimo nukirtus vietos dvasią kūrusį sveiką šimtametį ąžuolą, netruko sureaguoti ne vien pilietiškai nusiteikę eiliniai vilniečiai, bet ir

Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso ir jo prieigų sutvarkymas, arch. UAB „Processoffice“, 1-oji vieta.

KRITIKAVO IR KĖLĖ KLAUSIMUS: Kultūros paveldo komisija apsvarstė du projektus

2023 gegužės 34 KomentaraiPILOTAS.LT

Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdyje, reaguojant į sistemines paveldo apsaugos problemas, buvo aptarti šiuo metu visuomenės susidomėjimo susilaukę ir prieštaringai vertinami projektai saugomose teritorijose. Tai

simonos_dojankeviciutes_nuotrauka

2 REZONANSINĖS STATYBOS VILNIUJE: Specialus tyrimas atvėrė paveldosaugos žaizdas

2023 sausio 31Be komentarųPILOTAS.LT

Valstybinė kultūros paveldo komisija išanalizavo didelio rezonanso visuomenėje sulaukusių statybų procesus Vilniaus Baroko ansambliuose. Neseniai parengtose išvadose teigiama, jog konfliktinę situaciją lėmė sisteminės paveldosaugos problemos,

Prekybos centro „Mada“ rekonstrukcija (arch. „Do Architects“).

REKONSTRUOS VIRŠULIŠKIŲ „MADĄ“: Projektinius pasiūlymus svarstys Vilniaus archtaryba

2023 sausio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Komercinio nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovė „Baltisches Haus“ viešam svarstymui pateikė Viršuliškių prekybos centro „Mada“ rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus. Atnaujintas prekybos centras „Mada“ įsivaizduojamas kaip

kino teatras "Daina"

KAUNO PAVELDOSAUGOS PROGRAMA: Šiemet skaičiai – rekordiniai

2022 gruodžio 21Be komentarųPILOTAS.LT

8 metus vykdomoje Kauno paveldotvarkos programoje – rekordiniai skaičiai. Šiemet  daugiau kaip 60 mūrinių ir medinių pastatų savininkų sudarė sutartis su miestu dėl jiems priklausančių

Mano erdvė 2022

IŠRINKTI METŲ INTERJERAI: Vilniuje įteikti konkurso „Mano erdvė 2022“ apdovanojimai

2022 gruodžio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje vakar iškilmingai įteikti interjero konkurso „Mano erdvė 2022“ apdovanojimai. Lietuvos architektų sąjungos (LAS) kartu su portalu lrytas.lt jau 8-ąjį kartą surengtame

DO Architects partneriai

4 + 3: „DO Architects“ komanda pasipildė naujais partneriais

2022 lapkričio 28Be komentarųPILOTAS.LT

Viena aktyviausių ir perspektyviausių Lietuvos architektūrinių komandų – „DO Architects“ – ką tik pasipildė 3 naujais partneriais. Jais tapo ilgamečiai šio sostinės architektų kolektyvo nariai

Žvilgsnis į save 2021-2022, DO Architects

ŽVILGSNIS Į SAVE 2021-2022: Išrinkti apžvalginės parodos-konkurso laureatai

2022 spalio 141 KomentarasPILOTAS.LT

Vakar vakare Vilniaus rotušėje įvyko apžvalginės parodos-konkurso „Žvilgsnis į save 2021-2022“ apdovanojimų vakaras. Bene prestižiškiausio šiuo metu šalyje architektūros Konkurso laureatams tradiciškai išdalintas simbolinis metras.

Lietuvos geležinkeliai

GERIAUSIA VIETA TRAINSPOTINTI: Vilniuje atsiveria atviroji LTG būstinė ir Bėgių parkas

2022 spalio 32 KomentaraiPILOTAS.LT

Naujininkuose, Vilniuje ką tik atidaryta nauja „Lietuvos geležinkelių“ būstinė ir Bėgių parkas. Tai bene pirmas šalyje valstybinis atvirasis biuras ir unikali geležinkelio įrangos industrinė erdvė.

Tolminkiemio gimnazija

MODERNIAUSIA ŠALYJE: Pilaitėje baigiama statyti pavyzdinė gimnazija

2022 liepos 15Be komentarųPILOTAS.LT

Pilaitės mikrorajone baigiama statyti moderniausia šalyje ir penktoji po Nepriklausomybės atkūrimo mokykla Vilniuje. Tai iššūkis architektams bei proveržis sostinei švietimo srityje susiduriant su naujų mokyklų stygiumi.

paveldas

STIPRINS APSAUGĄ: Rengiama nauja kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcija

2022 birželio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros ministerija, siekdama sustiprinti kultūros paveldo apsaugą ir patobulinti jo teisinį reglamentavimą, pradėjo naujos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos rengimo procesą. NUO BALANDŽIO DIRBA

Dmytro Solovjov

MODERNIZMAS UKRAINOJE: Nuotolinė D.Solovjovo paskaita apie gyvenamuosius rajonus

2022 gegužės 30Be komentarųPILOTAS.LT

Fotografas, architektūros tyrinėtojas, paveldosaugos aktyvistas ir gidas iš Ukrainos Dmytro Solovjovas rengia paskaitą apie sovietmečiu pastatytus Ukrainos gyvenamuosius rajonus ir kodėl juos reikėtų išsaugoti bei

Organizatoriai Kauno parodai parinko itin dėkingą vietą – ilgus metus buvusį pamirštą, tačiau šį rudenį it nauja kultūros scena atgimusį kino teatrą „Daina“ (arch. S.Kudokas, inž. A.Breimeris; 1936 m.). ©PILOTAS.LT

PADĖS ATSINAUJINTI: Savivaldybė parems 50 Kauno istorinių pastatų tvarkybą

2022 gegužės 25Be komentarųPILOTAS.LT

Iniciatyvūs Kauno gyventojai su miesto prisidėjimu planuoja atnaujinti 50 pastatų Kauno senamiestyje, centrinėje dalyje, Žaliakalnyje bei atokesnėse vietose. Šiemet dalinis miesto finansavimas – iki 50