Sostinės centre prie Bernardinų sodo esantys nenaudojami pastatai – XVII a. menantys Kirdiejų rūmai – bus atnaujinami, o juose įsikurs Vilniaus muziejus. Rūmų komplekso sutvarkymo ir įveiklinimo idėjos autoriai kviečia gyventojus susipažinti su projektiniais pasiūlymais, kurie bus pristatyti viešai.
SIŪLO ATKURTI BUVUSIAS ARKADŲ ANGAS
Kaip praneša Vilniaus savivaldybė, spalio 1 dieną (antradienį) 17 val. Stiklių g. 4, Vilniuje bus pristatytas Kirdiejų rūmų pritaikymo Vilniaus muziejui projektas. Rekonstruojant pastatus bus siekiama išlaikyti kuo daugiau autentiškumo, atskleisti ir parodyti įvairius istorinius statinių sluoksnius, o komplekso aplinką paversti patrauklia gyventojų poilsio ir žinių erdve. Kirdiejų rūmų komplekso ir aplinkos sutvarkymo bei pritaikymo Vilniaus miesto muziejui idėjos atvirą architektūrinio projekto konkursą laimėjo ir techninį projektą rengia MB „Dukart jot“.
„Kirdiejų rūmų atgimimas bei pritaikymas Vilniaus muziejaus reikmėms yra istorinio paveldo išsaugojimo ir miesto erdvių pritaikymo miestiečiams pavyzdys. Vilniečiai galės ne tik grožėtis sutvarkytais rūmais, bet ir mėgautis naujomis kultūros, poilsio ir renginių erdvėmis“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Architektai siūlo rūmų komplekso pagrindiniame pastate, vakariniame ir šiauriniame fasaduose atkurti buvusias arkadų angas, nugriauti avarinės būklės esamą mūrinę tvorą šiaurinėje komplekso dalyje ir vietoje jos pastatyti ažūrišką metalo tvorą, kuri atvers vaizdą į vidinį rūmų komplekso kiemą.
„Mums, kaip Vilniaus veidą kuriančiai kompanijai, svarbu ne tik vystyti šiuolaikinius statinius, bet ir prisiimti atsakomybę už istorinių pastatų išsaugojimą. O šis projektas kaip tik ir suteikia galimybę atgaivinti praeities architektūrą ir pritaikyti ją šiuolaikiniams visuomenės poreikiams“, – sako projektą prižiūrinčios Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.
IŠEKSPONUOS ĮVAIRIUS ISTORINIUS-KULTŪRINIUS SLUOKSNIUS
Barboros Radvilaitės g. 4 ir 6 numeriais pažymėti pastatai yra XVII amžiaus pradžios didikų žiemos rezidencijos ansamblis, vėliau tapęs Vilniaus Universiteto Botanikos sodo dalimi.
„Tokio tipo didikų rūmų mažai pakitusioje aplinkoje Vilniuje nebeturime išlikusių – šiuo atžvilgiu šis ansamblis yra unikalus. Todėl rengdami projektą siekiame minimaliomis priemonėmis atskleisti ir eksponuoti įvairius istorinius ir kultūrinius sluoksnius, plėtojame pastatų komplekso, kaip „eksponato“ idėją“, – sako MB „Dukart jot“ architektas Jokūbas Jurgelis.
2004 m. Vilniaus m. savivaldybė pastatus išnuomojo verslininkams. 2005 m. rūmai buvo įtraukti į valstybės saugomų objektų sąrašą. Kartu su jais, tarp saugomų objektų pateko rūmų oficina ir vežiminė. Tais pačiais metais parengtas rūmų rekonstrukcijos projektas, jo pagrindu praplėstas rūsys, išlietos gelžbetoninės perdangos, atlikti kiti darbai, tačiau dėl dokumentų trūkumo panaikintas leidimas statybai ir darbai buvo sustabdyti.
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės informaciją.
Titulinis pav.: Kirdiejų rūmų komplekso ir aplinkos sutvarkymas bei pritaikymas Vilniaus miesto muziejui (projektuotojas „2XJ architects“; PV/PDV R. Buitkus; arch.: R.Miniotaitė, A.Širvys, R.Karaliūnaitė, V.Bieliūnas, J.Jurgelis, V.Buinevičius, L.Druktenytė).