Jeigu reikėtųrasti temą, kurios garbei perpiltas didžiausias kiekis tuščio vandens,- neabejotinai tai būtų laivyba Lietuvos vidaus vandenyse. Galbūt todėl kiekvienas, net ir menkiausias, konkretus krustelėjimas šioje akvaurbanistinėje dykumoje yra vertas pagarbos ir dėmesio. Šiandieną jį su malonumu skiriame jauno dizainerio Luko Avėno motorinės jachtos “Rei” projektui.
Žinoma, Kaunas, kuriame Lukas Avėnas gimė ir augo, yra labiausiai pritvinkęs kalbų apie Lietuvos upeivystės “sostinę”, miesto atgręžimą į upes ir kitų nekonvertuojamų pažadų, dešimtmečiais styrančių Kauno strateginiuose planuose it suakmenėjusios fosilijos.
Todėl jaunojo dizainerio projektas – motorinė jachta “Rei” – svarbus ne tik kaip konkretus dizaineriškas indėlis visiškai apmirusioje lietuviškų laivų industrijos erdvėje, bet ir kaip tam tikra paskata plėtoti akvaurbanistinę mintį Kaune. Jaunų specų aplinkoje – ypač.
Motorinė jachta REI – L.Avėno ketvirto kurso projektas Vilniaus dailės akademijoje. Projektui vadovavo dizaineris Šarūnas Šlektavičius ir jachtų dizaineris iš Italijos Alessio Liuni.
Lukas Avėnas: Viskas prasidėjo tuo, kad išvažiavom į Nidą, kur rinkom informaciją apie laivus ir studijavome jų sandarą, įvairias detales. Viena iš prezentacijų, kurias turėjau parengti, buvo apie dizainerį Jon Bannenberg, iš kurio pasisėmiau nemažai patirties ir įkvėpimo. Tuo metu su Alessio bendravome tik per “skype”. Vėliau jis iš Romos atvyko į Vilnių ir išdėstė mums daug techninių dalykų, be kurių laivo nebūtume suprojektavę…
Pilotas.lt: Kokia gi laivo “Rei” kocepcija, tipas, sandara?
Lukas Avėnas:Laivo idėja yra tokia – jis turi tikti seklioms upėms, kad būtų galima atgaivinti Lietuvos upes. Bent jau sukurti vandens maršrutą Vilnius-Kaunas-Klaipėda.
Studentams buvo duota viena laivo bazė (povandeninė dalis su visais varikliais, inžinerija ir kuro bakais). Katamarano bazė buvo pasirinkta todėl, kad jie yra stabilūs, jiems nereiia balasto, todėl katamaranai gali plaukioti seklesniuose vandenyse.
Pilotas.lt: Kaip gimė forma, konstrukcija…?
Lukas Avėnas: Labai norėjau, kad mano katamaranas skirtųsi, būtų kitoks. Sukūriau futuristinę formą, kuri sukelia greičio įspūdį, išsiskiria iš aplinkos ir turėtų sukelti susidomėjimą. Greičio įspūdis yra svarbus, nes atstumas nuo Vilniaus iki Kauno ar Klaipėdos yra nemažas. Vis dėlto kelionė neturėtų prailgti, nes galima visą laiką stebėti besikeičiančius upės krantus, o salono įstiklinimas, ypač priekinis stiklas suteikia neblogą apžvalgą.
Pilotas.lt: Motorinė jachta akivaizdžiai turi kažką samurajiško. Rūstaus, vyriško, kariško…
Lukas Avėnas: Laivas vadinasi "Rei", tai yra japoniškas vyro vardas. Jis japonų kalba gali būti užrašomas keliais skirtingais simboliais, kurie turi ir visai skirtingas reikšmes. Šiuo atveju aš pasirinkau rašto ženklą, kuris reiškia padrąsinimą. Tai atitinka mano laivo įvaizdį ir formą. Šiaip man japoniški žodžiai ir vardai yra labai imponuoja. Jie pavadinimams labai tinka, nes jie arba turi daug reikšmių, arba talpina daug informacijos savyje.
Pilotas.lt: Ar japonų kultūra ir dizainas yra tai, ką Lukas galėtų įvardinti orientyru…?
Lukas Avėnas: Nežinau kiek būtent šitą projektą įtakojo Japonija, bet visam mano gyvenimui Japonija ir vienas svarbus žmogus, esantis ten daro tikrai nemažai įtakos…
Iliustracijos: Lukas Avėnas
.jpg)
Užpelkis
( 2016-01-31 )
O ką Suvalkija jau savo laivyną turi ? Pirmą kartą girdžiu. Karinį ar prekybinį ? Tuomet gal Aukštaitija ir nuosavą „Liuftvafę“ įsigijo ? Tuomet Dzūkijai belieka įvykdyti bankrutavusio Medvilnės kombinato konversiją į Pentagoną… O dėl dambos priešais Kauno pilį, tai čia meras V. Matijošaitis nė prie ko. Ne merai statybos leidimus išduoda, jų parašų juose nebūna. Tą funkciją vykdo Nuolatinė statybos komisija.
anti_nelegalai
( 2016-01-29 )
Siaip dizainas dizainui, bet kiek tai galetu buti realus projektas?
Galbut pasiulymas magistriniam darbui – ispletoti si projekta iki realios konstrukcines dalies, bendradarbiaujant su laivu statytojais (kad ir pvz su suvalkijos laivais, kurie jau dalyvavo kazkokiuose projektuose su studentais/laivu dizaineriais).
Vitalijau
( 2016-01-29 )
Na kam reikia tas nesamones pasakot? Ta krantine pradeta projektuot ir statyt dar pries savivaldybiu rinkimus….
As nieko pries kritika bet kam, bet na kai pamatau tokias nesamones…
Irodymas, kad kai kurie zmones yra ant tiek kvaili, kad net paprasciausius faktus neteisingus turi, kuriu pagrindu kritikuoja…
kauno uostas
( 2016-01-28 )
Kol vandens nemate studentai kuria vizijas,du pensininkai jau 4 metus plaukioja savos gamybos laivu sukurtu butent Nemuno saligom.Kam idomu,ziurekit kaunouosto puslapi.
Vitalijus
( 2016-01-28 )
Betonine Neries krantine – tai tik musu mero Matijosaicio nuopelnas – jam svarbu dabar Kauna isjudinti, kas gerai, bet ne bet kokia kaina!!! plika akimi matosi kokia nesamone yra ta krantine, Dieve, Dieve!!!
fizikas
( 2016-01-28 )
Gražu, bet, iš visų pusių apžiūrėjus, aerodinamiškumu šis kūrinys tikrai nepasižymės. Tokie išsišokę buki priekiai tiesiog negali būt, nei viršuj nei apačioj.
Užsidėt galima ant mašinos priekio panašias konstrukcijas ir pamatyt kaip slopsta pagreitis ir kyla degalų sąnaudos.
Užpelkiui
( 2016-01-28 )
Prieš II pasaulinį karą Nemunas knibždėte knibždėjo nuo keleivinių,krovininių laivų,valdomų upių kapitonų (dauguma jų buvo lietuviai) ir žvejų laivelių. Sovietų okupacijos metais dar plaukiojo keleivinės Raketos ir baržos. Dabar teliko baržos ir vienas kitas kateris…
Užpelkis
( 2016-01-28 )
Kaune, „Cimbruvkoje“, prie Vytauto bažnyčios yra padarytos net dvi prieplaukos. Bet niekada neteko ten matyti mažųjų laivelių. Didelių taip pat. Išeitu, kad žmonės jų paprasčiausiai neturi ? Turi keturračius, „harlydevidsonus“, džipus, medžioklinių peilių kolekcijas, kai kas ir vieną kitą lėktuvėlį, o štai prie laivų turtingesnį lietuvį netraukia. Valstiečių tauta, prie jūros gyvenom, bet jūreivių neturėjom. Kauno jachtklubas irgi labai apleistas. Net gėda ten eiti – kažkokie apšiurę baltų silikatinių plytų pastatai, surūdiję šlagbaumai, visur šiukšlės, žolė nenupjauta.
dizaineris G
( 2016-01-28 )
pagarba jaunajam kolegai. nuosirdziai!
Giedrius
( 2016-01-27 )
Ar realu iš Vilniaus į Kauną plaukti? Neries farvaterio gylio net katamaranui matyt neužtektų.
REI30
( 2016-01-27 )
Olandai iš Kauno Marvelės prieplaukos norėjo baržom plaukiot, bet kažkodėl tas projektas nevyksta. Baržos sudarytų rimtą konkurenciją krovinių gabenimui sunkvežimiais. Interasai kertasi, upės liūdi.