KULTŪRINIS LENKŲ VEIDRODIS://ŠCECINO TEATRO KONKURSĄ LAIMĖJO BRITAI

Šcecino miestas neseniai pasistatė įspūdingą filharmoniją, kuri jos autoriams (arch. F.Barozzi ir A.Veiga) pelnė prestižinę Mies van der Rohe (Europos architektūros) premiją ir miestą padėjo paversti muzikinės traukos centru Lenkijoje. Vis dėlto Šcecino gyventojai „kultūrinių statybų“ srityje vien šiuo architektūriniu proveržiu apsiriboti neketina. Ką tik jie surengė tarptautinį vasaros teatro rekonstrukcijos konkursą, kurį laimėjo britų kolektyvas „Flanagan Lawrence“, pasiūlęs teatrą uždengti banguotu stogu.

PASITELKĖ ŠIUOLAIKINĘ ARCHITEKTŪRĄ

Svarbiu Lenkijos kultūros epicentru pasiryžęs tapti Šcecino miestas tam pasitelkė ir šiuolaikinę architektūrą. Istoriniame šio miesto sklype pastatyta filharmonija su 1.000 vietų simfonine sale ir 200 vietų muzikos sale jau yra tapusi svarbiu Lenkijos šiuolaikinės architektūros vietoženkliu į kurį atvyksta ne vien audiofilai, bet ir besidomintys šiuolaikine architektūra tiek iš pačios Lenkijos, tiek ir iš kaimyninių šalių. PILOTAS.LT žiniomis, pastarasis architektūros objektas itin domina ir lietuvių architektų pajėgas, kurios šį Lenkijos pakraščio miestą nebevengia įtraukti į savo kelionių trajektorijas.

Pasistatęs tarptautinio lygio filharmoniją, Šcecinas imasi parke esančio vasaros teatro. Ką tik pasibaigusį jo rekonstrukcijos konkursą laimėjo Londono projektavimo firma „Flanagan Lawrence“. Antroje vietoje liko lenkų biuro „Domino Grupa Architektoniczna Wojciech Dunaj“ , o trečioje – „Orlowski Szymanski Architekci“.

Konkurso dalyviai turėjo pasiūlyti akustinį kiautą esamai scenai ir amfiteatrui Kasprowicziaus parke. 1976 metais pastatytų pastarųjų teatro įrenginių kompleksą (arch. Z.Abrahamowicz) su charakteringa betonine arka reikėjo paversti universalesniu bei žymiai praktiškesniu.

STOGAS SEKA ŠLAITĄ IR NERIBOJA VAIZDŲ

Britų architektūrinės firmos „Flanagan Lawrence“ projektuotojai pasiūlė įrengti stogą, kuris uždengtų tiek sceną, tiek ir žiūrovams skirtą amfiteatrą. Toks sprendimas šį vasaros statinį padės pritaikyti net simfoninio orkestro poreikiams.

Įgyvendinti užduotį architektams padėjo sumanytas konstrukciškai nepriklausomas stogas. Numatytos išlenktos pastarojo santvaros skirtos tiek stogo paneliams, tiek ir akustiniams reflektoriams (akustika – „Arup“). Dar dvi papildomos santvaros čia paskirtos scenos apšvietimui.

Kaip teigia architektas Jasonas Flanganas (Jason Flagan), dvigubai išlenktas teatro stogas seka ant kalvos šlaito įrengto amfiteatro nuolydį, padeda išsaugoti parko peizažo vaizdą, o virš scenos šauna į viršų suteikdamas reikiamą aukštį renginiams. Scenos gale dėl akustinių priežasčių numatytas stiklinis ekranas, kuris neužstos tyvuliuojančio ežero peizažo bei sukurs foną scenos pasirodymams.

Britų architektų biuro „Flanagan Lawrence“ pateiktame projektiniame siūlyme numatyta įrengti 2.500 žiūrovų vietų bei papildomas patalpas administracijai, kavinei, WC, renovuotiems scenos užkulisiams. Lenkai įsitikinę, kad taip atnaujintas vasaros teatro statinys dar labiau sustiprins Šcecino kultūrinį įvaizdį, kuris, pasistačius filharmoniją, pastebimai pagerėjo ne vien šalyje, bet ir tarptautiniu mastu.

PASITIKI TARPTAUTINIAIS KONKURSAIS

Šcecino gyventojai planuoja 12 mln. zlotų vertės Vasaros teatro projektas miesto kultūrinį lygį pradės kelti jau 2018-aisiais.

Laikai, kai galėjome šaipytis iš ne itin skoningos ar nepakankamai šiuolaikiškos kaimynų architektūros aiškiai baigiasi. Didieji Lenkijos miestai, panašiai kaip Estijos ar Latvijos, dažnai pasitelkia atvirus tarptautinius konkursus ir šiuolaikiškėja tiesiog dienomis. Į įvairius tarptautinių šiuolaikinės architektūros apdovanojimų finalistų sąrašus jų objektai patenka nuolat, o kartais – juos net ir laimi.

Geriau suprasti tarp mūsų ir kaimynų ėmusią augti kultūrinę bei architektūrinę properšą padėtų ne vien minėtos Šcecino filharmonijos atvejis, bet ir, pavyzdžiui, geriausiu suomiu architektūros metų darbu pripažintas Lenkijos žydų istorijos muziejus Varšuvoje (arch. Rainer Mahlamäki), Šekspyro teatras (arch. Renato Rizzi) Gdanske, Tadeušo Kantoro meno centras Krokuvoje (arch. „Wizja nsMoonStudio“), Nacionalinis muzikos forumas Vroclave (arch. „Kuryłowicz & Associates“), Služevo kultūros namai (arch. „137kilo + WWAA“) ir kiti.

LIETUVOJE POTENCIALAS NEIŠNAUDOJAMAS

Lietuvoje supratimo apie architektūros idėjų potencialą formuojant miesto kultūrinį ir socialinį pavidalą, deja, kol kas yra žymiai mažiau. Šcecino vasaros teatro konkurso su vos prieš pusę metų Kaune surengtu Dainų slėnio renovacijos turnyru nė negalima lyginti. Pastarasis buvo panašesnis į farsą nei į tikras antrojo šalies miesto pastangas ieškoti ir surasti šiuolaikišką funkcionalų kultūrinės erdvės gaivinimo sprendimą ir greičiausia todėl nė nesusilaukė didelio projektuotojų dėmesio. O ir Dainų slėnio konkurso projektų aptarime nedalyvavo nė vienas miesto savivaldybės atstovas, taip išreikšdami savo požiūrį ne vien į svarbų visuomeninį Kauno objektą, bet ir į architektūrą. Rengiant konkursą, nepagalvota ir apie stogą, kuris mūsų klimatinėse sąlygose yra itin aktualus ir šią Laikinosios sostinės kultūrinę erdvę paverstų dar įvairiau panaudojama ir geriau išnaudojama. Lenkų Šcecinas, rekonstruodamas savo vasaros teatrą, pasirinko kitą kelią nei Kaunas. Ir, greičiausia, vėl neprašaus.

Parengta pagal „Flanagan Lawrence“ ir PILOTAS.LT informaciją.