KAUNO ARCHITEKTŪRINIAI TITULAI 2014://G.JANULYTĖ-BERNOTIENĖ – PRIEKYJE

Kauno architektų ceche įsitvirtino tradicija, jog kasmet, pažymint Liepos 1-ąją, Tarptautinę architektų dieną, yra skelbiami sėkmingiausiai dirbę architektai, fiksuojami reikšmingiausi architektūriniai įvykiai. Nepriklausomas architektūros ir kultūros portalas PILOTAS.LT (anksčiau laikraštis STATYBŲ PILOTAS) nuo 1997-ųjų metų Liepos 1-ąją skelbia Metų architektą Kaune.

Šiemet garbingiausias „Metų architekto“ titulas suteiktas architektei Gražinai Janulytei – Bernotienei ir jos studijos komandai, kurios išskirtinė ir meniška architektūra yra geriausia Kauno mieste ir verta ypatingos kolegų pagarbos, dėmesio bei susižavėjimo.

Pažymėtina, kad Gražinai Janulytei – Bernotienei pirmąjai  “Metų architekto” titulas suteiktas antrą kartą. Jis palnytas už išskirtinius pastatus Kauno mieste: Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centrą ir Integruoto mokslo, studijų ir verslo slėnį „Santaka“.

Gražinos Janulytės-Bernotienės studijoje triūsia: Gražina Janulytė-Bernotienė ir Guoda Zykuvienė bei  Rimantė Lydytė, Agnė Andriukaitienė, Loreta Bulakienė, Erikas Klinavičius, Agnė Mikėnaitė.

Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras

Integruoto mokslo, studijų ir verslo slėnis „Santaka“

Šiemet pirmą kartą paskelbti dar šeši Architektūriniai Titulai, kurie siekia stimuliuoti Kauno architektūrinę pažangą ir formuoti pozityvius Kauno architektūros ir architektūrinio gyvenimo orientyrus bei atspindi portalo PILOTAS.LT laikyseną.

“Metų įvykio” titulas suteiktas pirmąjam tarptautiniam Kauno architektūros festivaliui KAFe 2013 [festivalio vadovas Gintaras Balčytis], kuris pozityviai ir esmingai paveikė Kauno architektūrą ir architektų cechąbei sustiprino architektūros vaidmenį mieste.

“Auksinės rankelės“ titulas suteikiamas leidėjui Gintarui Balčyčiui bei jo partneriams: Jolitai Kančienei (architektūrologė), Gintarui Česoniui (fotografas) ir Astai Prikockienei (kuratorė), kurių architektūrologinis ir švietėjiškas indėlis Kauno architektūrai yra ypatingai ženklus ir reikšmingas solidžiu leidiniu “Kauno tarpukario architektūra”.

Titulas “Geroji naujiena” suteiktas jaunųjų architektų komandai: Mykolui Svirskiui, Martynui Leščišinui, Vytautui Leliui, Karoliui Platakiui, Antanui Šarkauskui, Bertai Bocculaitei ir jų vadovui Tomui Kulešai už “Praktinės kūrybos stovyklą 1:1”, kuri tapo ryškiausiu debiutu profesionaliame lauke ir kurio savitumas, optimizmas ir rezultatyvymas teikia pagrįstų architektūrinių vilčių ateičiai.

Titulas “Architektūros draugas” suteiktas klubui “Galeria Urbana” [klubo vadovė Eglė Simuntienė], kurio globėjiška veikla lėmė Kauno architektūrinio gyvenimo kokybinį pagerinimą ir bendruomeniškumo stiprinimą.

Iškalbingas titulas “Metų nusivylimas” suteiktas ilgai žadėtam, tačiau netikėtai atšauktam Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų konkursui [autorius – Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis] – už miesto demokratiškos architektūrinės raidos ignoravimą ir Kauno architektūrinių lūkesčių destrukciją.

Titulas “Metų kebabas” šiemet atiteko arogantiškai “pilaitei” Vaižganto g.21 [architektas Virginijus Juozaitis], kuri laikytina šiurkščiu architektūriniu svetimkūniu Kauno Žaliakalnio tarpukario architektūros kontekste ir kurios architektūra yra nevykusi, neskoninga ir nesektina. Beje, į šį titulą labai rimtai pretendavo dar du “kebabai”: mutantiškasis Putvinskio g.45 anstatas (architektė Raimonda Razulevičienė) bei “Urmo“ senamiestelio kompleksas Pramonės prospekte (architektas Ričardas Stulpinas).

Pagal tarptautinę tradiciją, Titulas – prieš arba po asmens vardo ir pavardės rašomas epitetas, išreiškiant šiam asmeniui išskirtinę pagarbą arba nurodant jo profesionalumą, akademinę kvalifikaciją ar dvasinį rangą. Kauno Architektūriniai Titulai – atatinka jungtinį dvasinio-profesinio-visuomeninio titulo rangą ir skiriami Liepos 1-ąją, Tarptautinę architektų dieną, už išskirtinius žygius ir darbus Kauno mieste architektūros labui. Kauno Architektūriniai Titulai nėra paveldimi.

KAUNO METŲ ARCHITEKTAI (CHRONOLOGIJA)

1997 Evaldas Barzdžiukas už du individualius gyvenamuosius namus Kauno Žaliakalnio šlaite.

1998 Algimantas Kančasuž tradicinės architektūros ir naujų statybinių medžiagų bei priemonių junginius.

1999 Dalius Šarakauskasuž prekybos centro „Skaistė“ projektą ir vartų fabriką „Ryterna“ Kaune.

2000 Gintaras ir Asta Prikockiai už VU Kauno humanitarinio fakulteto rekonstrukciją, vilą „Jūra ir smėlis“ Preiloje bei nuoseklią veiklą istoriniame Kauno kontekste.

2001  Gintautas Natkevičiusuž atvirą, idėjiškai užtaisytą architektūrą.

2002 Darius Čiuta už meninę drąsą ir tai, kad dirbdamas su skirtingais kolektyvais, stimuliuoja juos ir „užkrečia“ projektus formos grynumu, saikingumu ir tiksliniu medžiagų panaudojimu.

2003 Laima Tumynienė ir Gintas Vieversys už reikšmingas komercinės architektūros realizacijas – kosmetikos parduotuvės „Sarma“ interjerą Vilniuje; autocentrą, komercinį pastatą su sveikatingumo centru ir prekybos centrą „Iki“ Marijampolėje.

2004 Vilius Adomavičius ir Vida Vyšniauskienė už vilas prie Kalvių ežero ir Kačerginėje, „Ąžuolyno“ teniso sporto centrą Kaune ir gyvenamojo kvartalo prie Klaipėdos koncepcinį projektą ir kitus neabejotinai sėkmingos architektūros pavyzdžius.

2005 Ramūnas Raslavičius už elegantišką ir nuoseklią architektūrą firmos „Lemora“ pastate ir 2 Vytėnų gyvenamuosiuose namuose.

2006 Algimantas Miškinis, kurio publikacijos ir knygos urbanistinio paveldo klausimais bei principinga, nuosekli ir aktyvi pilietinė pozicija dėl svarbiausių Kauno urbanistinių problemų nusipelno ypatingos pagarbos, dėmesio ir visuomenės dėkingumo.

2007 Gražina Janulytė-Bernotienė už Kauno medicinos universiteto bibliotekos, Marijampolės kultūros centro projektus ir M.K.Čiurlionio dailės muziejaus rekonstrukciją.

2008 Simas – Eugenijus Miliūnas už ilgametes architektūrines pastangas, formuojant šiuolaikinį Kauną, kurios vertos žaidžiančiojo trenerio vardo.