KAUNO SAVANORIŲ ETAŽERĖ://ANT ŽALIAKALNIO ŠLAITO ˜– BIURŲ STAČIAKAMPIS

Tai gal tokiu atveju reikėtų taip ir rašyti- šito projekto architektas Užsakovas.

Nauda iš to statinio tik tokia, kad aplinka bus sutvarkyta, o tai dabar kaip po Grozno šturmo 1994 m. Tolumoje dar kažkokia medinė lūšna kėpso, kurios paskirtis – kaimietišku banketų organizavimas. Ir visa tai šalia Antano Samuolio namo, kuris šiandien apkaltas kažkokiom „amerikankom“. Kas visas tas nesąmones organizuoja – nesuprasi. Bet naujas pastatas atrodys nykiai. Buvau Andoroje. Tai ten architektūra – aukščiausio lygio. Kiekvienas namas – kažkas tokio: proporcijos, medžiagos, detalės. Pas mus – kažkoks marazmas. Ko vertas kitoje gatvės pusėje stovintis kažkokio banko pastatas ? Gryna architektūrinė pornografija.

Baikite jūs vieną kartą Natkų linčiuoti. Taigi, matosi, kad žmogus užimtas, nespėjo net fasadų peržiūrėt. Ką nubraižė studentai, tą ir susegė į bylą.

Tokioje vietoje toks pigus pastatas ? Kalti visi, tik ne mes. Kam tie architektūros festivaliai, kam tie verksmai dėl uždarytų „Tulpių“, niokojamos V.Putvinskio gatvės, į šiukšlynus metamų prieškarinių durų ? Paėmėm ir „pavarėm“. Pigiai ir greitai. Kažkas panašaus padaryta ir Maironio-Kęstučio g. kampe. Ten kito korifejaus – D.Čiutos – etažėrė stovi jau keletas metų. Toks įspūdis, kad Kaune gera architektūra atsirasti negali (A.Karaliaus frazė). Tik kažkokia konjunktūrinė, bespalvė ir bedvasė. O kalbomis tie veikėjai kalnus gali nuversti. Gaila, kad gyvename gylioje provincijoje.

Nieko naujo-geresnio vaisto nuo prastos architektūros už architektūrinius (ne viešo pirkimo)konkursus nėra.

Šunys loja – karavanas žygiuoja.
Kol Natkevičius kiekvienais metais renkasi, kuriuos iš realizuotų pastatų projektų eksponuoti architektūros parodoje, „abejonė“ yra priverstas tenkintis dalyvavimu paprastojo remonto apimties konkurse, rodydamas kokia spalva sugebėjo išdažyti buto sienas to paties Natkevičiaus suprojektuotame name…

Nenoriu teisinti, tačiau vienoje vietoje savo grimasas demonstruoja ne vien architektūrinės bėdos. Iš rezultato susidaro įspūdis, kad čia niekas architektui pirmu smuiku groti neleido ir neleis. Tikiuosi klystu.

Abejone gal ir neblogai sudeliojo savo akcentus, bet paskutinis mane pribloske: „cia ne Natkevicius kaltas“. O kas? Aplinka? Rinka? Nuobodulys? Nepadavusi ikvepiancios pozos muza?
Baikit jus tuos advokatiskus bajerius.
Autorius absoliuciai atsako uz savo kurini. Ar karas, ar maras, ar komunistai, ar kapitalistai – atsako a u t o r i u s. O jeigu neatsako, tai jis ne autorius. O buitinio aptarnavimo kombinato darbininkas.
Su kuo ir sveikiname gerbiama Natkeviciu!

Kas iš to konkurso? Čia ne Natkevičius kaltas ar jaunimas, o padėtis rinkoje kai į viska išskyrus kvadrato kainą yra elementariai nusišvilpt.

ETAŽERKA

Finansiškai sultinga teritorija Kauno Savanorių prospekte priešais velnio neštą ir pamestą Radijo gamyklos tūrį neįsisavinta išsilaikė per visą praėjusio dešimtmečio statybų psichozę. Tačiau laikas investicinėms permainoms šioje dar neužstatytoje vietoje šiaip ne taip atėjo – išalkę statybininkai čia jau baigia pasiruošti 7 aukštų ekonominės klasės biurų pastato stroikei. Būrelis jaunimo šefuojami archimetro bandė vikriai suktis ir iš valdiškos dėžės išspausti šiokį tokį mianą. Miano vardan pasitelkta įtaigi alegorija – etažerė. Vadinti batų dėže jie nedrįso, o Rosetta stone į galvą netoptelėjo.

PO KRIZĖS PAGALIAU ATLIKO EKONOMINĮ VERTINIMĄ

Prieš dešimtmetį Savanorių prospekte ant Žaliakalnio šlaito vienas architektūrinių avantiūrų mėgėjas eskizavo pirmą Kauno stiklinį smilių, o prieš pat ekonominę krizę vienas nepavežė ir pasikvietė talkininkų. Pagalbininkai prieš 6 metus pridarė piliakalnį eskizų kurie nei užsakovui nei kitoms svarbioms asaboms netiko. Tuomet plastiniais sprendimais norėta pademonstruoti savo potenciją paišyti, bet ne mąstyti. Vis dėlto ekonominė krizė privertė užsakovą ekseliu pasimieruoti savo realias galimybes.

Pasak archdėdės, projekto programą užsakovas nukarpė smarkiai, o pinigus projektuotojams dar smarkiau. Ką tik pradėtasis statyti pastatas yra 7 aukštų (nes daugiau nieks neleido) ir apie 3.500 m² ploto (nes tik tiek sukišom).

REAGUOTI Į APLINKĄ VILČIŲ NETURĖJO

Trapios sielos kolegų džiaugsmui biurų pastatas supaprastėjo. „Pinigų nieks neduoda todėl draskytis negalim ir esam priversti prisiminti savo modernistinę prigimtį paįvairindami ją postmodernistiniu pasakojimu apie etažerę“, – nuogirdų portalui teisinosi kūrėjas. Projektuodami dėžę architektai prie sudėtingo vietos architektūrinio konteksto tiesiog nesitaikė ir urbanistiškai vietos negerino. „Kai normaliai mokės, tada paprakaituosim“ darbinės planuotės metu braižytojų kovingumą kurstė idėjinis vadas. Didžio architekto teigimu, iš pradžių statinys buvo projektuojamas pagal užsakovo norus, tačiau, norų turėjo ir Kultūros paveldo departamentas. Teko nuleisti ego iki varganų 26 metrų net nepalyginamų su 148 metrų vilnietiška dėdės A patranka.

Statytojas taupys ne vien iš išorės – sumanyta paprasta ir racionali struktūra su 2 laiptinėmis ir universaliomis erdvėmis. Atsisakyti laiptinių neleido gaisrininkai, o STRas pareikalavo nežmoniškai daug vietų automobiliams. Kad sumažintų parkavimo poreikį architektai pirmus aukštus skyrė paslaugų įmonėms vietoje kurių galų gale vis tiek įsikurs biurai. Normatyvą suspausti pavyko tik iki 100 vietų, o kadangi kastis į gylį brangu – trinkelėmis išklos ir kaimyninį sklypą.

ŽADA NUMESTI TRUPINIŲ ŠV. TOMUI ARCHITEKTŲ GLOBĖJUI

Pastato eksterjeras numatytas tamsiai pilkos spalvos, kuri gelbsti kai projektuoji skubiai. Čia galima būtų prisiminti neseniai realizuotą daržinės formos namą Kauno Senamiestyje ir administracinį greituką prie magistralės. „Išbandėm ir kitus monochromo povarijančius, bet užsakovui atrodė, kad šviesus fasadas greitai išsiterlios“ – spekuliacijas šia tema iš karto paneigė architektas.

Architektūros fasadai čia, numatyti iš klinkerio, kurio rangovas neketina pirkti ir projektuotojams apie tai nieko nesako. Archdayly tendencijų architektai pastatui žada įpūsti pirmajame aukšte nuklydę Helsinkio universiteto bibliotekos pėdomis. Likęs tūris bus baisus kaip velnias, nes užsakovas pas verslo partnerį pamatė horizontalias vitrinas ir įsigeidė analogiškų, tik ilgesnių. „Ligoniai chirurgui neaiškins kaip operuoti“ – pagalvojo etažerės autorius ir danguje sužibo dar viena žvaigždutė.

Beje, per kelerius pastaruosius metus Kaune nebuvo pastatytas nė vienas naujas biurų pastatas, todėl investuotojai jau laižo išdžiūvusias lūpytes. Kokybiško išpildymo tikėtis neverta kai statybininkai smaugiami, o standūs terminai traška ir braška. Kai pagalvoji tai, velniam čia reikia, vis tiek per dešimtmetį atsipirks ir nugriausim.

nu kodėl toks pesimizmas dėl architektūros. Turbūt žinote daug geresnių biurų pastatų Kaune. Turbūt tas baksas prie bazės? O kai Natkevičius sankryžoje siūlė tą „sulenkto lapo“ formos prabangų korpusą, tai taip pat visi rėkėte, kad perspaustas šūdas ar „kažkur matytas“. Cha, turbūt Vilniuje. Čia atrodo visi Herzogai de Meuronai ir Fosteriai ir Jencksai susirinkę. Tik kur jūsų pačių šėdevrai, ponai? O dėl konkurso, tai jo gerai būtų, dar galėtume kokį Koolhaasą pasikviesti dėl to gerumo. Jis tai žinotų ką prie Prisikėlimo pavaryti…

Jei tai būtų kokio studento projektas,manau,daugiau 6 negautų- su kontekstu ryšio,manau nėra, fasadai-kičas.Tokiose vietose turėtų būti rengiami archkonkursai-tada būtų iš ko pasirinkti tinkamiausią sprendimą.

Rimtai jokio naujo biurų pastato per paskutinius metus? Wow…

Kam ta parkavimo aikštelė rūsyje? – parkui, želdiniams reikia saulės. O šiaip tai turėsime dar vieną automobilių grūsties kiemuose ir ant šaligatvių vietą.

Iš autoriaus tono galima suprasti, kad vertinimas yra teigiamas. O kas būtų, jei šito daikto autorius būtų ne Natkevičius?