Prieš savaitę Varšuvoje įvykusi triukšminga Eimunto Nekrošiaus režisuotos operos „Qudsja Zaher“ Lenkijos Nacionaliniame didžiajame operos teatre premjera – netipiškas reiškinys operos pasaulyje. Ne tik dėl nebūdingos operai afganistanietiškos realybės libreto, modernios muzikos, bet ir dėl gausaus lietuvių menininkų desanto Lenkijoje.
Muziką operai sukūrė vienas žymiausių šiuolaikinių lenkų muzikų – Pawel Szymanski. Libreto autorius – ne mažiau žinomas ir įvairiais lenkų bei tarptautiniais apdovanojimais ne kartą apdovanotas dokumentinių filmų režisierius ir radijo reportažų autorius Maciej Drygas.
Lietuviškoji komanda rūpinosi pastatymo veiksmu ir vizualumu. Kaip minėta, spektaklį režisavo Eimuntas Nekrošius, scenografiją kūrė Nadežda Gultiajeva, kostiumus – Marius Nekrošius. Spektaklio šviesų režisierius – Audrius Jankauskas, „Qudsja Zaher“ treilerio autorė, Lenkijoje gyvenanti režisierė Vita Želakevičiūtė-Drygas, o fotografė – Vita Maria Drygas.
Ši „eschatologinė opera“, kaip ją pavadino jos autoriai, pasakoja afganistanietės Qudsjos, paaukojusios gyvybę už pabėgėlius, ir savo likimą sutikusios povandeniame pasaulyje istoriją.
Moderni ir itin netradicinė opera susilaukė nemažo publikos dėmesio, nors tai pirmoji šiuolaikinė opera, pastatyta Nacionaliniame operos teatre Varšuvoje po daugelio metų.
Režisierius Eimuntas Nekrošius Lenkijos žiniasklaidai sakė: „Sutikau su pasiūlymu statyti šią operą Varšuvoje dėl daugelio priežasčių. Pirmiausiai todėl, kad nuo mažų dienų domiuosi lenkų kultūra. Antra todėl, kad pabėgėlių tema yra amžina tema. Ypač lietuvių tautai. Neturime garantijos, kad vieną dieną mes ir vėl netapsime pabėgėliais.“
Pagrindinio vaidmens atlikėja, viena žymiausių lenkų operos solisčių Olga Pasiecznik, pažymėjo, kad darbas su lietuvių režisieriumi jai buvo didžiulė staigmena. Eimuntą Nekrošių O.Pasiecznik pavadino „absoliučiu, į nieką nepanašiu reiškiniu“. Pasak jos, Nekrošius tiesiog provokuoja aktorių kūrybai ir yra labai kantrus, netgi užsispyręs. „Per 20 darbo su įvairiais pasaulio režisieriais metų, nebuvau sutikusi nei vieno režisieriaus, iš kurio sklistų tokia teatrinė jėga, ir kuris traktuotų aktorių ir solistą ne kaip instrumentą, o kaip partnerį“,- teigė lenkų operos primadona.
Parengta pagal Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje R.Rimickaitės informaciją
