Ne vien didieji, bet ir vidutinio dydžio pasaulio miestai konkuruoja tarpusavyje ir stengiasi sudominti kuo daugiau užsienio turistų. Juose statomi modernūs oro bei jūrų uostų terminalai yra suprantami kaip reprezentaciniai miesto vartai, kurie privalo būti ne vien patogūs funkciškai, bet ir reprezentuoti miestą pašaliečiams, tapti jo įvaizdžio ar net identiteto dalimi. Neseniai Latvijoje įvykusį tarptautinį Rygos uosto keleivių terminalo konkursą laimėjo jauna ir ambicinga vietos architektūros firma NRJA, nurungusi „Behnisch Architekten“ (Vokietija), BIG (Danija) ir kitus kviestinius užsienio bei savo šalies projektuotojų kolektyvus. Šiame Rygos architektūros idėjų konkurse Lietuvai atstovavo R.Paleko archstudijos kolektyvas.
PAKVIETĖ 7 ĮVAIRIŲ ŠALIŲ KOLEKTYVUS
Per metus į Rygą turistiniais laivais atplaukia apie 800.000 keleivių, tačiau Dauguvos dešiniajame krante 8-ajame dešimtmetyje pastatytas uosto keleivių terminalas jų deramai priimti nepajėgus. Jis toli gražu nebeatitinka nei šiuolaikinių Latvijos sostinės poreikių, nei šio svarbaus kaimyninės šalies uostamiesčio ambicijų. Kryptingai urbanistiškai besitvarkančiai Latvijos sostinei akivaizdžiai reikia naujo modernaus uosto keleivių terminalo, kuris galėtų pririmti čia dažnai užsukančius viso pasaulio kruizinius laivus, turistų laivelius, o taip pat – taptų nauju svarbiu šiuolaikinės architektūros vietoženkliu. Tuo labiau, kad vieta tam yra ypač dėkinga – pati Rygos istorinio centro pašonė.
Ryžtingai nusiteikę latviai neseniai surengė kviestinį tarptautinį Rygos keleivių terminalo architektūros idėjų konkursą, kuriame dalyvavo 7 žinomos architektūros firmos iš Baltijos šalių bei Skandinavijos: „ALA architects“ (Suomija), „Behnisch Architekten“ (Vokietija), BIG (Danija), ARHIS (Latvija), HGA (Estija), R.Paleko studiją (Lietuva), NRJA (Latvija). Darbus vertino mišri architektūros specialistų bei valdininkų vertinimo komisija, kurioje dirbo ir architektūros specialistai iš Suomijos bei Didžiosios Britanijos. Konkursą surengė Latvijos architektų sąjunga. Beje, Rygos keleivių terminalo konkurso programa taip pat apėmė ir viešbutį.
SUMANYMO PAGRINDAS – PAKELTA PROMENADA
Žiuri sprendimu, šį svarbų Rygos konkursą laimėjo Latvių architektūros firma NRJA (arch. U.Luksevics, L.Leitane-Smidberga, M.Rusins, I.Lace, M.Groskaufmanis), Latvijoje jau žinoma savo drąsiais architektūros projektais. Ji pasiūlė apleistą Rygos uosto keleivių terminalo teritoriją vystyti etapais kaip aukštos kokybės miesto erdvę. Pastarojoje numatyti ne vien vandens transporto, laisvalaikio, prekybos ir verslo objektai, bet ir išraiškinga viešoji jungtis su miestu. Šio pasiūlymo autoriai taip pat paisė Dauguvos salos – Kipsalos – medinės architektūros bei UNESCO saugomo istorinio miesto centro ir kūrė architektūros dialogą.
Konkursą laimėjusios architektūrinės koncepcijos pagrindas – pakelta promenada, kuri skatintų visuomeninį aktyvumą dabar urbanistiškai nesutvarkytos teritorijos išilgai Dauguvos upės. Ji sujungtų viešąsias erdves, prekybos zonas, viešbutį, terminalą ir kitas funkcijas. Skersai nagrinėjamą teritoriją ir net čia numatytus statinių tūrius kertanti promenada taip pat padėtų šias funkcijas sudalinti. Promenada taip pat Rygos senamiestį susietų su naujai vystomomis teritorijomis Dauguvos pakrantėje.
Firmos NRJA kolektyvas pusiasalio gale įkomponavo 9 aukštų 4 žvaigždučių viešbutį – naują vertikalų architektūros akcentą, atsiliepiantį į greta esančio Rygos senamiesčio architektūros vertikales. Pagal autorių sumanymą, iš šio viešbučio tarsi ant delno būtų ne vien istorinio miesto siluetas, bet ir Dauguvos upės perspektyvos bei Kipsalos sala. Visuose projektuojamose pastatuose numatyta naudoti dvigubo fasado sistemą, kuri, be kita ko, padėtų juos apjungti į vieną architektūros sistemą.
LIETUVIAI PRIE UPĖS ATVEDĖ PARKĄ
Naujojo Rygos uosto terminalo architektūros idėjų konkurso vertinimo komisija, išrinkusi nugalėtoją, dar paskatino autorius 2 konkursinių projektų – latvių kolektyvo ARHIS bei žinomos danų projektuotojų komandos BIG.
Rygos terminalo konkurse dalyvavęs architekto R.Paleko studijos kolektyvas (arch. R.Palekas, P.Išora, B.Puzonas, A.Palekienė, D.Cesiulis, K.Laučytė) ėjo kitu keliu nei laimėtojai. Jis pasiūlė formuoti horizontalų siluetą, o planuojamą naujojo terminalo pastatą – kuo toliau patraukti nuo Rygos senamiesčio silueto. Lietuvių architektų konkursinio projekto pagrindinė idėja – iki Rygos uosto terminalo „atvesti“ Kanalo parką. Pagal sumanymą, šis susijungtų su Dauguvos pakrante, o esamas senasis terminalas jame atrodytų it vienas parko paviljonų. Tuomet pats uosto pusiasalis taptų dalimi didžiulio gamtinio „Žaliojo diržo“, kuris juosia visą Rygos senamiestį.
Remiantis architektų sumanymu, parką su Kronvaldo gatve jungtų naujas pėsčiųjų tiltas, kuris būtų svarbus rekreacijai bei perskirtų prieplauką į 2 dalis – jachtų bei valčių ir katerių. Lietuvių architektai taip pat siūlė įrengti amfiteatrą, uosto paplūdimį, daugiafunkcinę platformą ir kt. Tarsi pakibęs erdvėje viešbutis numatytas viršutinėje dalyje terminalo, kuris sumatytas kaip sluoksniuota tūrių ir erdvių struktūra.
KIEKYBĖ NEGARANTUOJA KOKYBĖS
Rygos uosto terminalo konkursui Latvių pasirinkta užsakomojo konkurso forma bei pakviesti žinomi užsienio architektūros kolektyvai garantavo aukštą jam pateiktų projektų lygį. Ko gero, tai yra geresnis būdas gauti išgrynintų ir aukštos kokybės architektūros sprendinių nei svarbių miesto objektų architektūros idėjas renkant vieno etapo atvirojo architektūros idėjų konkurso keliu. Tai matyti ir iš Lietuvoje vykstančių architektūros konkursų, kuriuose dalyvauja gausios vietinės architektūros pajėgos, tačiau žymiai didesnis nei Rygos konkurse architektūros idėjų skaičius dažniausiai negarantuoja idėjų kokybės. Gal būt todėl tiek daug nugalėtojų projektinių idėjų taip ir lieka neįgyvendintos.
