Vilniuje vyks Kultūros ir kūrybinių industrijų konferencija „Integruojant kultūrą: kultūros svarba sumanios ekonomikos ir visuomenės raidai“. Konferencija, kurioje dalyvaus ekonomikos ekspertai iš užsienio, skiriama kultūros politikos integravimo platesnėje politinėje darbotvarkėje klausimams.
Lankytojams atidaromas svarbus paveldo objektas pietrytinėje Lietuvoje – istorinė Medininkų pilis. Atstatytame 27 metrų aukščio jos bokšte įsikūrė muziejus, kuriame įrengtos 4 ekspozicijų salės. 30 kilometrų nuo Vilniaus stūksanti ši šlovingus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikus menanti
Jonas Mekas, foto: KKKC Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre pradeda veikti lietuvių-prancūzų autorių šiuolaikinio meno projektas „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“. Bendradarbiaujant su Jono Meko vizualiųjų menų centru, čia taip pat numatytos keturios Jono Meko filmų peržiūros.
Kiekvienais metais Kaune ugnis suniokoja bent po kelis medinius gyvenamuosius namus. Praėjusiais metais kilęs gaisras stipriai apgadino vieną įspūdingesnių medinių Kauno vilų, kuri neseniai įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Kauno savivaldybė nutarė paremti šio medinio namo gyventojus
Lietuvių filmas „Aurora“ šluoja prizus užsienio kino festivaliuose. JAV vykstančiame tarptautiniame kino festivalyje „Fantastic Fest“ jis fantastinių filmų kategorijoje pelnė geriausio filmo, geriausio režisieriaus (Kristina Buožytė), geriausio scenarijaus (Kristina Buožytė ir Bruno Samper) ir geriausios aktorės (Jurga
Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje, Vilniuje tęsiasi 8-asis Architektūros [pokalbių] fondo paskaitų ciklas, kuris kviečia architektūrą tyrinėti kaip socialinį reiškinį. Šįkart sostinėje besisvečiuojantis Frankfurto Gėtės universiteto mokslininkas Berndas Belina bandys atsakyti į klausimą ar, projektuojant miestus, galima daryti
Kaunas vėl trumpam taps Lietuvos kino sostine, kurioje rinksis ypatingi svečiai, tarp kurių – pasaulinio garso kino režisieriai ir kritikai, kino industrijos atstovai. 6-ajame tarptautiniame Kauno kino festivalyje 9 kino salėse Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje
Fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius kiek anksčiau parengė įsimintiną fotografijų ciklą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šešėliuose“, kuriame pateikė Lietuvos senosios valstybės atspindžių. Vilniaus „Prospekto“ galerijoje atidaroma jo paroda „Paskutinieji LDK piliečiai“ pratęsia tuomet pradėtą temą bei pavedžioja didžiųjų LDK poetų
Daugelis žino greta Madrido garsiojo komplekso „CaixaForum“ (J. Herzogas ir P. de Meuronas) rūdinto plieno fasado žaliuojančią įspūdingą augalų sieną. P.Blanco sukurtas pastarasis gyvosios architektūros kūrinys neseniai užleido didžiausios vertikalios žaliosios sienos Europoje titulą Milano prekybos centrui.
Lietuvos respublikos ambasadoje Berlyne vyks lietuviškų trumpo metro filmų vakaras „Litauisches Kino Goes Berlin“. Kino vakaro programoje bus galima pamatyti per pastaruosius 3 metus sukurtus trumpo metro lietuviškus filmus, kurie sulaukė įvairių apdovanojimų ne tik Lietuvoje, tačiau
Tradiciniai daiktai gali tapti inspiracija retro dizaino ar net šiuolaikiškam objektui. Taburetė „Rope Stool“ atkartoja formas bene plačiausiai žinomo korėjiečių tradicinio būgno „Jang-ku“, tačiau atrodo originali ir šiuolaikiška. Pagal sumanymą, ji būna 3 skirtingų ryškių spalvų.
Tarptautinė Rygos skulptūros kvadrienalė – vienas didžiausių tokio pobūdžio meno renginių Šiaurės Europoje, pirmą kartą surengtas prieš 40 metų. Šiame šiuolaikinės skulptūros renginyje šiemet dalyvauja ir 2 Lietuvos skulptoriai – Rimantas Milkintas ir Vladas Urbanavičius.
Neries krantinėje prie Mindaugo tilto tradiciškai bus pažymimas rudens lygiadienis. Vilniaus etninės kultūros centras čia rengia ugnies ir muzikos misteriją „Dangaus būgnai“, skirtą rudens lygiadieniui ir vienam pagrindinių baltų dievų Perkūnui.
Gyvendami susigrūdę miestuose, dažnai nė nekreipiame dėmesio į mūsų pašonėje gyvenančią daugybę gyvūnų, vabzdžių. Projektas „Animal Architecture“ (liet. Gyvūnų architektūra) apima tai, kas siejasi su žmonių ir gyvūnų santykiu – alternatyvius gyvenimo būdus su gyvūnais, tarprūšinį bendravimą,
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Meno kiemo galerijoje atidaroma Tomos Šlimaitės ir Vaidos Tamoševičiūtės paroda „Nepastebima kasdienybė“. Abi menininkės kreipia savo žvilgsnius į kasdienybę, į dalykus, su kuriais mes susiduriame kasdien, bet dėl skubos ir pripratimo jų net
Rudens lygiadienio metu senovės lietuviai džiaugdavosi derliumi ir aukodavo šiaudinį ožį – degindavo šiaudines skulptūras. Pažymint astronominio rudens pradžią, nendrinės ugnies skulptūros kasmet deginamos ir Juodkrantėje, Gintaro įlankoje. Šiemet bus paaukoti 4 lietuvių ir latvių skulptorių kūriniai.
Rugsėjo 22 dieną (šeštadienį) Lietuvoje pažymima Geologinio paveldo diena. Ji skirta lankyti, tvarkyti ir populiarinti unikalius ir žmogaus globos reikalaujančius geologijos objektus: riedulius, atodangas, ozus, keimus, rinas, didgalves, daubas, šaltinius, versmes. Šiemetinė kryptis – Dzūkijos nacionalinis parkas.
Prieš 74 metus Kaune atidarytas Lietuvos zoologijos sodas pagal dydį ir gyvūnų skaičių galėtų lygiuotis į vidutinio dydžio Europos zoologijos sodus. Deja, jis kol kas yra apleistas, stokojantis valdžios dėmesio ir, palyginti su erdviais ir tvarka žėrinčiais
Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje šiandien prasideda jau aštuntasis Architektūros [pokalbių] fondo paskaitų ciklas „Vieta. Erdvės antropologija“, kurį rengia menotyrininkė Ūla Tornau ir sociologė Vita Petrušauskaitė. Penkios paskaitos supažindins su antropologiniu požiūrį į architektūrą ir kvies tyrinėti ją
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektų ir urbanistikos ekspertų taryba neseniai apsvarstė rengiamo naujo Girulių gyvenvietės teritorijos detaliojo plano projekto sprendinius. Koncepcijos idėjos pasigedę ekspertai, autorių atliktą darbą vertino kritiškai.
Vakar Seimas priėmė Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektą, kuris nustato Kultūros tarybos statusą, veiklos tikslus, funkcijas bei veiklos organizavimą. Kultūros taryba bus biudžetinė įstaiga prie Kultūros ministerijos ir įgyvendins valstybės politiką kultūros ministrui pavestose srityse bei atliks
Surinkusi visus pasiūlymus Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija neseniai patvirtino pretendentų sąrašą. Kaip informuoja LR Kultūros ministerija, gauti šių metų Nacionalines kultūros ir meno premijas šiemet pretenduoja 40 menininkų. Tarp kandidatų į garbingą premiją muzikantai,
Rugsėjo pabaigoje Kauno ir miesto svečių dėmesį okupuos šiuolaikinio šokio mūza – tarptautinis šokio festivalis „Aura'22“. Šiemet pagrindinėse miesto scenose festivalis publikai pristatys choreografus ir trupes iš Norvegijos, Prancūzijos, Izraelio, Austrijos ir Portugalijos, taip pat – ir
Lietuviškos architektūros geografija gal ir ne itin įspūdingai, bet plečiasi – ką tik iš Tbilisio grįžo architektas Audrius Ambrasas su stambiausio Gruzijos banko TBC būstinės ir verslo centro tarptautinio konkurso diplomu ir pirmąja premija. Anot Gruzijos architektų,
Rugsėjo 28 dieną Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre prasidės lietuvių-prancūzų autorių šiuolaikinio meno projektas „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“. Parodoje bus eksponuojami Prancūzijos menininkų – Pierro Bismutho, Wilfrido Almendros, Danielio Bureno ir Claire Fontaine – meno kūriniai. Lietuvai atstovauja
Rugsėjo 18 dieną Liubavo dvaro malūne-muziejuje, Vilniaus rajone vyks Europos Sąjungos kultūros paveldo prizo ir „Europa Nostra“ 2012 metų apdovanojimo Liubavo dvaro malūnui-muziejui nacionalinė ceremonija. Sveikins Lietuvos Respublikos Prezidentė J.E. Dalia Grybauskaitė.
Nedideliame Norvegijos miestelyje ką tik atidarytas naujas meno muziejus „Sogn & Jordane“. Skandinavų architektūros firmos „C.F. Moller Architects“ suprojektuoto šiuolaikiško pastato architektūrą inspiravo gretimi kalnai bei vietovei įprastas ledas. Įdomu, kad erdviame naujajame muziejuje vienu metu galėtų
Klaipėdos kruizinių laivų terminale švartuojasi antrą kartą čia užsukantis kruizinis laivas „National Geographic Explorer“. Šis 112 m ilgio, 16,5 m pločio ir 4,74 m grimzlės laineris užbaigs palyginti neblogą Klaipėdos kruizinį sezoną.
Projekte „Geografija“ tiriamos choreografijos kūrinio pristatymo parodinėje erdvėje sąlygos ir galimybės. Tai yra prancūzų choreografų Annie Vigier ir Francko Apertet („les gens d'Uterpan“) sukurta šokio partitūra, pritaikyta konkrečiai erdvei atsižvelgiant į jos fizinius apribojimus, ir atliekama keturių
Iškylaujant su palapine gamtoje ar nuvykus į muzikos festivalį, dažnai iškyla energijos šaltinio problema. Ši dažnai apriboja galimybę bendrauti, o ji dažnam jaunam ir aktyviam šiuolaikiniam žmogui yra tiesiog gyvybiškai būtina. Britų telekomunikacijos kompanija „Orange“ neseniai pristatė
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001