Rugsėjo 22 dieną (šeštadienį) Lietuvoje pažymima Geologinio paveldo diena. Ji skirta lankyti, tvarkyti ir populiarinti unikalius ir žmogaus globos reikalaujančius geologijos objektus: riedulius, atodangas, ozus, keimus, rinas, didgalves, daubas, šaltinius, versmes. Šiemetinė kryptis – Dzūkijos nacionalinis parkas.
Kaip skelbia Aplinkos ministerija, šiemet Lietuvoje Geologinio paveldo dienos renginiai 2 dienas (šeštadienį ir sekmadienį) vyks Dzūkijos nacionaliniame parke ir supažindins su Dzūkijos geologine savastimi. Būdingiausias šio parko reljefas – didžiuliai stambių kontinentinių kopų masyvai, veikiami upių erozijos ir požeminio vandens sufozijos. Tai beveik vienintelė saugoma teritorija, kurioje plyti tokie masyvai. Taigi unikaliausi ir svarbiausi geologinio paveldo objektai Dzūkijos nacionaliniame parke yra susiję su kontinentinėmis kopomis ir požeminio vandens sufozija (cirkai, šaltiniai). Šeštadienį ir sekmadienį bus lankomas ir tyrinėjamas riedulys „Žalčio uodega“, Dalgiakalnio kopa, Ūlos kairiojo kranto atodanga, Perkūno akmuo, Merkinės piliakalnis, Siuvėjų rėva Nemune ir dar šešiolika kitų objektų.
Geologinio paveldo dienos organizuojamos daugelyje Europos valstybių. Kiekvienoje šalyje jos vyksta pasirinktu laiku. Lietuvoje Pernai pirmą kartą ji buvo surengta pernai. Tuomet renginiai vyko Aluntos-Skudutiškio apylinkėse (Molėtų r.).
Lietuvoje iš 509 valstybės saugomų ir 153 savivaldybių saugomų gamtos paveldo objektų 264 yra geologinio pobūdžio. Be šių saugomų objektų, yra dar viena geologinio paveldo kategorija – geotopai. Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) geotopus tiria ir registruoja nuo 1995 metų. LGT tinklapyje šiuo metu galima rasti informaciją apie beveik penkis šimtus geotopų.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją.
