Lietuva nėra kalnų kraštas, todėl didieji rieduliai nuo seno turi didelę reikšmę. Kadaise jie buvo svarbūs pagoniškose apeigose, apie juos pasakojamos legendos. Dabar jie – saugomi gamtos paminklai. Geologai nutarė dar kartą pasverti ir išmatuoti didžiausius Lietuvos akmenis.
Daugelis žino ir atpažįsta žymiausiuosius Lietuvos riedulius – Puntuką ar Barstyčių akmenį (kitaip – Puokės riedulį). Dažnai vis dar abejojama, kuris iš jų yra didesnis. Geologai neseniai apskaičiavo 10 didžiausių Lietuvos riedulių tūrį bei nustatė, kiek jie sveria. Nugalėtojas nekėlė abejonių.
Rasti riedulio tūrį galima dviem būdais: mastelinio modeliavimo būdu arba pritaikius Archimedo išvestą sferos tūrio apskaičiavimo formulę. Žinant riedulio tūrį, galima sužinoti, ir kokia yra jo masė. Tam reikalingas akmenį sudarančios medžiagos tūrio ir masės santykis, t. y. tankis. Lietuvos didžiausius riedulius sudaro gana tankios granito ir gneiso uolienos, kurių tankis yra 2,6–2,8 gramai kubiniam centimetrui. Palyginimui, smiltainio tankis – apie 2,2–2,5 g/cm³.
10 didžiausių Lietuvos riedulių: Barstyčių akmuo (tūris – 189,49 m³, svotis – 512 t), Puntukas (165,17 m³, 446 t), Kriaučiaus akmuo (131,89 m³, 356 t), Mokas (96,12 m³, 260 t), Šilalės akmuo (77,41 m³, 209 t), Vištyčio akmuo (77,41 m³, 191 t), Vosgėlių akmuo (67,05 m³, 181 t), Didysis Dzūkijos akmuo (65,04 m³, 176 t), Velnio akmuo (61,62 m³, 166 t), Daubos kūlis (44,78 m³, 121 t). Beje, iki šiol buvo skalbiama, kad Barstyčių akmuo sveria 680 tonų.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją.
Titulinė nuotrauka: Aplinkos ministerija.