Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje, Vilniuje tęsiasi 8-asis Architektūros [pokalbių] fondo paskaitų ciklas, kuris kviečia architektūrą tyrinėti kaip socialinį reiškinį. Šįkart sostinėje besisvečiuojantis Frankfurto Gėtės universiteto mokslininkas Berndas Belina bandys atsakyti į klausimą ar, projektuojant miestus, galima daryti įtaką nusikalstamumui.
Nacionalinės dailės galerijos (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) auditorijoje vyksta 8-asis Architektūros [pokalbių] fondo paskaitų ciklas, „Vieta. Erdvės antropologija“. Tai 5 paskaitos, kurios supažindina su antropologiniu požiūrį į architektūrą ir kviečia ją patyrinėti kaip socialinį reiškinį. Ciklą rengia menotyrininkė Ū.Tornau ir sociologė V.Petrušauskaitė.
Rugsėjo 27 dienos (ketvirtadienio) 20 val. pokalbyje B.Belina sieks atsakyti į klausimą ar miestų projektavimas gali daryti įtaką nusikalstamumui. Kritiškai vertindamas pastaruoju metu stebimą siekį išvalyti miestų viešąsias erdves nuo „nekviestųjų“ – paauglių riedutininkų, benamių, protestuotojų, gatvės muzikantų, elgetaujančių močiučių ir kitų nenorimų matyti miesto gyventojų – B.Belina analizuos tokių pastangų socialinę logiką bei aptars galimus miesto bendruomenės ir policijos vaidmenis siekiant užtikrinti saugumą mieste.
Berndas Belina dėsto žmogaus geografiją Frankfurto Gėtės universitete. Pagrindinis jo tyrimų laukas apima nusikalimų ir policijos veiklos geografiją, miesto bei politinę geografiją, orientuojantis į paribių studijas. Šio mokslininko darbai apie pastarųjų dešimtmečių pokyčius JAV ir Vokietijos miestų policijos darbe vokiečių bei anglų kalbomis buvo publikuoti miesto studijoms, geografijai ir kriminologijai skirtuose žurnaluose.
Pokalbių ciklą remia Kultūros rėmimo fondas, Lietuvos mokslo taryba, Gėtės institutas Vilniuje ir Danijos ambasada.
Parengta pagal Architektūros [pokalbių] fondo informaciją.
