Architektūrinė leidyba Lietuvoje gali lygintis nebent su leidyba kosmine tematika. Žinoma, iliustruotų leidinių apie LDK pilis ar Vilniaus senamiestį gali rasti nesunkiai, tačiau apie architektūrinę mintį, o ypač, šiuolaikinę – itin retai. Nenuostabu, kad ir XII Vilniaus knygų mugėje architektūrinių naujienų beveik nėra. Akį ir šiaip bado nemandagiai nukainuotos architektūros knygos, neseniai išleistos nedideliais, bet Lietuvai vis tiek neįveikiamais tiražais. Galėtum spėti, kad patekai į klajoklių turgų, kuriems tekstai apie sėslų architektūrinį gyvenimą yra tiesiog dar per ankstyvi. Šį įspūdį dar labiau sutiprino sunkiai paaiškinamas užkietėjusių kontrkultūrininkų ir literatūros radikalų išpuolis – leidykla “Kitos knygos” išleido bene pirmąją savo architektūrinę knygą, Tomo S.Butkaus monografiją “Miestas kaip įvykis”.
Matyt leidėjai įsitikinę, kad architektūra ir urbanistinė filosofija Lietuvoje yra tiek marginalūs reiškiniai, kad visiškai atitinka nuosekliai “Kitų knygų” puoselėjamą alternatyvios kultūros sampratą. Deja, tame tiesos yra… T.S.Butkaus knyga – savotiška urbanistinio mąstymo alternatyva, be skrupulų laužanti materialistinę miestų planavimo ir miestų kaip formos suvokimo sistemą, grįstą inžineriniais, statybiniais ir nekilnojamo turto postulatais. Revoliucinis grūdas glūdi, atrodo, paprastoje urbanistinės reprodukcijos logikoje ir kažkodėl amžinai marginalioje kultūrinėje miesto dimensijoje.
T.S.Butkus: “bet kuriame miesto urbanistinės struktūros taške vykstantis (arba jau vykęs) procesas yra kūrybinis, to proceso vertę apibrėžia su juo susijęs kultūrinis, socialinis ir ekonominis kontekstas, o jo reikšmę lemia proceso įvykiškumo pobūdis ir mastas. Būtent tokios atviro ciklo perspektyvos šviesoje turėtų būti peržiūrėti miestų plėtros ir atgaivinimo programose dabar taikomi metodai ir raidos modeliai, gal net nuosavybės principai, akcentuojantys neribotą inžinerinės bei kitokios infrastrukūros plėtimą ir naujų kompleksų statybą”.
Knyga turėtų sudominti pradedančius miestiečius, bandančius suprasti miestą, kaip organizmą, o ne kaip skulptūrą. Suvokiančius miestą, kaip kolektyvinę patirtį ir kolektyvinę erdvę, generuojančią šiuolaikinę civilizacijos kultūrą, gravitaciją, problemas. Gal po “Miesto kaip įvykio” kai kam netgi taps aiškiau, kodėl vieni miestai kyla, o kiti yra…
Giedrius
( 2011-02-18 )
Atrodo nebloga knyga. Ir kažkodėl kyla sąsajos su Jane Jacobs mintimis. Įdomu ar autorius yra skaitęs šios urbanistikos kritikės kūrinius. Džiugu, kad Lietuvoje jau randasi urbanistikos kritikų.