_tit_nasvytis-ata5

ARCHITEKTAS ŠILTOMIS RANKOMIS: Algimantą Nasvytį Anapilin palydint

2018-08-01
Audrys Karalius

Brolių Nasvyčių architektūrinė dviskaita – ko gero esminis architektūrinis vektorius, nubrėžęs takoskyrą tarp stalininės-intervencinės architektūrinės tamsos ir nacionalinės architektūros atgimimo pokario Lietuvoje.

Šeštojo dešimtmečio pradžioje į okupacinę architektūrinę pelkę įsiveržęs veiklus, kūrybiškas ir ryškus brolių Nasvyčių tandemas netruko pelnyti simpatijų ir Maskvoje, ir Vilniuje.
Išprusimas, europietiška laikysena, grakštus ir inteligentiškas brolių bendravimas sparčiai augino bendraminčių ratą, kuriame sukosi ne tik architektai (V.Brėdikis, V.E.Čekanauskas, V.Dičius, A.Mačiulis ir kt), bet ir dailininkai, skulptoriai, teatralai ir istorikai… Tuo būdu modernios europietiškos architektūrinės idėjos Sovietinėje Lietuvoje „chruščiovinio atšilimo“ metu, sulaukė intelektualų paramos ir galiausiai pramušė ideologinį kompartijos šarvą, klaustrofobiškai ribojusį bet kokią mąstymo ir kūrybos laisvę.
Brolių Nasvyčių architektūros projektai, idėjiniai pasiūlymai, plati visuomeninė architektūrinė ir kultūrinė veikla bei pedagoginis triūsas sukūrė, manding, neformalų architektūrinį-patriotinį sąjūdį, kuris de facto nuvertė nuo bėgių ideologinį Maskvos traukinį ir redukavo sovietizmo įtaką Lietuvos architektūrai iki minimalių parametrų.
Žinoma, broliai Nasvyčiai nebuvo šiame žygyje vieni. Bet jie buvo priekyje. Ypač – Algimantas…
Šiandieną, kai palydime Anapilin Algimantą Nasvytį, nekyla ranka apsiriboti jo (ir brolio) pastatytų projektų inventorizacija, bandant pagrįsti architektūrinį Meistro svorį. Tai nebūtų tikslu ir teisinga. Be to, tai bus neabejotinai atlikta kitų.
Žymiai svarbiau, manding tai, kad A.Nasvyčio architektūrinė veikla virė toli už jo (ir brolio) tiesioginio projektavimo ribų. A.Nasvytis buvo įtakingas architektūros apaštalas ir politikas, daręs klimatą ir diegęs kontekstualaus ir harmoningo mąstymo pagrindus. Jo buvo daug ir visur. Net garbingo amžiaus būdamas A.Nasvytis aktyviai diskutavo architektūriniais Vilniaus klausimais.
A.Nasvytį, ko gero, galima laikyti holistinės architektūros pradininku Lietuvoje. Jis bene pirmasis akcentavo vietos identiteto svarbą ir skyrė ypatingą dėmesį architektūriniam, istoriniam ir gamtiniam kontekstui. Tūrių erdvinė sąveika, kaimyniškos proporcijos, architektūrinės pauzės ir architektūrinės kalbos polilogiškumas su kontekstais – buvo lenkiančios laiką A.Nasvyčio architektūrinės tiesos, radusios atgarsį ne tik kolegų, bet ir mokinių kūryboje.
Ši įtaka dvasiškai „nasvytino“ Lietuvos architektūrą, padėjo jai nesuklupti prieš galingą sovietmečio normų ir pramoninio komplekso spaudimą. Netgi pavyko, anot latvių bei estų, suformuoti modernius lietuviškos architektūros bruožus niūriais 1959 – 1990 metais.
Ant brolių Nasvyčių rankų užaugo ne viena architektų karta. Vytautas dėstė Dailės institute, labiau plėtodamas meninę kūrybą, tuo tarpu Algimantas dirbo VISI (dabar VGTU) su urbanistais, tarsi akcentuodamas ypatingą urbanistikos reikšmę valstybės gyvenime. O galbūt ir jausdamas akivaizdžią takto, kūrybingumo bei kultūros stoką mūsų urbanistikoje. (Tas, deja, juntama iki šiol…). Pasiaukojimas jaunąjai kartai, nepaisant begalinio užimtumo, ir pastangos keisti tai, kas neįmanoma sovietinėmis sąlygomis, – esminė pedagoginė A.Nasvyčio nuostata, davusi apčiuopiamų vaisių.
Esu tikras, jog reikšmingas mokinių ir architektūrinių bendraminčių sluoksnis mūsų architektūroje – nė kiek ne menkesnis A.Nasvyčio indėlis į nacionalinę architektūrą, kaip jo paties (ir brolio) projektai.
Gali būti, kad būtent „minkštoji“ A.Nasvyčio įtaka Lietuvos architektūrai yra nemažiau reikšminga nei materializuota jo (ir brolio) architektūrinė kūryba. Studentai, architektūrinės tarybos, Architektų sąjunga, nesuskaičiuojami debatai valdžios rūmuose, Dainų šventės, Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, pirmoji LR Statybos ir urbanistikos ministerija – gausus ir sunkiai aprėpiamas A.Nasvyčio palikimas, kurį drąsiai galime priskirti nematerialiam architektūros aukso fondui.
Algimanto Nasvyčio netektis – reikšminga Lietuvos architektūrai ir architektams. Norisi tikėti, kad Architekto nuostatos, principai bei kūryba nebus išbarstyta ir užmiršta, bet ras atgarsį šiuolaikinių architektų kūryboje ir bus įmedžiaginta…
PILOTAS.LT redakcija, jausdama didžią pagarbą velioniui ir jo veiklai, reiškia nuoširdžią užuojautą Algimanto Nasvyčio artimiesiems bei architektų bendruomenei

ALGIMANTO NASVYČIO LAIDOTUVĖS. Urną su Algimanto Nasvyčio pelenais kviečiama lankyti trečiadienį Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilnius) nuo 9 iki 14 valandos. Šv. Mišios bus laikomos trečiadienį 13 valandą. Urna su A.Nasvyčio pelenais išlydima 14 valandą. Laidotuvės vyks Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
ALGIMANTAS NASVYTIS. METRIKA. Gimė Algimantas Nasvytis kartu su broliu Vytautu 1928 balandžio 8 Kaune, karo daktaro Kazimiero Nasvyčio šeimoje, keliais metais vėliau už sesę Undinę. Dvyniai viską darė kartu: mokėsi, sportavo, studijavo, kūrė architektūrą.
Algimantas Nasvytis ir Vytautas Nasvytis (1928-2016) suprojektavo LTSR paviljono Maskvoje interjerus (1959 m.), „Neringos“ viešbučio ir kavinės interjerus Vilniuje (1959 m.), Centrinio pašto rekonstrukciją (1969 m.), Naujo Vilniaus centro dešiniajame Neries krante urbanistinę viziją (1966-1974 m.), viešbutį „Lietuva“ Vilniuje (1963-1984 m.), Nacionalinį dramos teatrą Vilniuje (1981 m.), Seimo (anksčiau LTSR Aukščiausiosios tarybos rūmus) (1982 m.) ir daugelį kitų svarbių objektų.
Algimantas Nasvytis (su kitais) apdovanotas LTSR valstybine premija (1965 m.) ir TSRS ministrų tarybos premija (1977 m.). A.Nasvyčiui suteiktas suteiktas LTSR nusipelniusio statybininko vardas (1965 m.) ir LTSR liaudies architekto vardas (1982 m.). Jis apdovanotas (kartu su broliu Vytautu) LTSR Valstybine premija (1971 m.), TSRS valstybine premija (1983 m.), LDK Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu (1998), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), LR Vyriausybės Meno premija (2003 m.), šv.Kristoforo statulėle už nuopelnus Vilniaus miestui (2006 m.) ir Kultūros ministerijos ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2013 m.). A.Nasvytis apdovanotas LAS Architektūros riterio ženklu (1998 m.) ir Architektų rūmų garbės ženklu (2018 m.). A.Nasvyčiui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas (2016 m.).
Titulinė nuotrauka: Algimantas Nasvytis, 1996. Foto: S.Platūkis

Vilnius suteikė Algimantui Nasvyčiui Garbės piliečio titulą tik po brolio mirties (2016). Foto: ©Pilotas.LT

Vilnius suteikė Algimantui Nasvyčiui Garbės piliečio titulą tik po brolio mirties (2016). Foto: ©Pilotas.LT

A.Nasvytis kartu su „Pirmosios bangos“ kolegomis nenuilstamai teikė pasiūlymus ir diskutavo aštriausiais Vilniaus architektūriniais klausimais. Foto: T.Baginskas.

A.Nasvytis kartu su „Pirmosios bangos“ kolegomis nenuilstamai teikė pasiūlymus ir diskutavo aštriausiais Vilniaus architektūriniais klausimais. Foto: T.Baginskas.

A.Nasvyčio nematerialusis indėlis į architektūrinius procesus – neišmatuojamas (2005). Foto: R.Urbakavičius.

A.Nasvyčio nematerialusis indėlis į architektūrinius procesus – neišmatuojamas (2005). Foto: R.Urbakavičius.

Brolių architektūrinis tandemas buvo veržlus, galingas ir neišskiriamas (1998). Foto: R.Urbakavičius

Brolių architektūrinis tandemas buvo veržlus, galingas ir neišskiriamas (1998). Foto: R.Urbakavičius

Beveik 30 metų A.Nasvytis atidavė Vilniaus miestų statybos projektavimo institutui (vėliau JAD). Foto: iš A.Nasvyčio archyvo.

Beveik 30 metų A.Nasvytis atidavė Vilniaus miestų statybos projektavimo institutui (vėliau JAD). Foto: iš A.Nasvyčio archyvo.

1952-aisiais baigę Vilniaus Dailės institutą broliai iš karto tapo pastebimu architektūriniu vektoriumi. Foto: iš A.Nasvyčio archyvo.

1952-aisiais baigę Vilniaus Dailės institutą broliai iš karto tapo pastebimu architektūriniu vektoriumi. Foto: iš A.Nasvyčio archyvo.

Brolių Nasvyčių dviskaita buvo tvirta visą gyvenimą (Nida, 1933). Foto: iš A.Nasvyčio archyvo.

Brolių Nasvyčių dviskaita buvo tvirta visą gyvenimą (Nida, 1933). Foto: iš A.Nasvyčio archyvo.

Komentarai

  1. Ačiū Pilotui, kad pagerbė Architektų atminimą.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Žybartas Simonaitis

NETEKOME ŽYBARTO SIMONAIČIO: Vieno žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių

2019 balandžio 151 KomentarasPILOTAS.LT

Praeitą savaitę mirė vienas žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių – Žybartas Simonaitis (Simanavičius, iki 1994 m.), palikęs ryškų pėdsaką nacionalinėje paveldo architektūroje. Ž.Simonaitis buvo inteligentiškas, visuomeniškai aktyvus

Alfredas Jakučiūnas

IN MEMORIAM ALFREDUI JAKUČIŪNUI: Istorinis Kaunas neteko architektūros riterio

2019 balandžio 103 KomentaraiAudrys Karalius

Vakar Kaune mirė žymus architektas, paveldininkas, visuomenininkas ir miesto patriotas Alfredas Jakučiūnas. Alfredo arija nutrūko sunkios ligos gniaužtuose… A.Jakučiūnas buvo ryškaus temperamento ir kieto charakterio

Jonas Mekas

GYVENIMAS ČIA IR DABAR: In memoriam Jonui Mekui

2019 sausio 242 KomentaraiPILOTAS.LT

Vakar savo namuose, Brukline, eidamas 97-uosius, užgeso žymus lietuvių filmų kūrėjas, kritikas, poetas ir menininkas Jonas Mekas. Vienas iš nedaugelio lietuvių menininkų, nusipelniusių pasaulinės šlovės,

Eimuntas Nekrošius

TEATRO PASAULIS GEDI: Mirė režisierius Eimuntas Nekrošius

2018 lapkričio 201 KomentarasPILOTAS.LT

Antradienio naktį Vilniaus ligoninėje užgeso režisierius Eimunto Nekrošiaus gyvybė. Vienas žymiausių Lietuvos režisierių pasijuto blogai grįžęs iš kelionės ir buvo nuvežtas į ligoninę, kur mirė

_tit_nasvytis-ata5

ARCHITEKTAS ŠILTOMIS RANKOMIS: Algimantą Nasvytį Anapilin palydint

2018 rugpjūčio 11 KomentarasAudrys Karalius

Brolių Nasvyčių architektūrinė dviskaita – ko gero esminis architektūrinis vektorius, nubrėžęs takoskyrą tarp stalininės-intervencinės architektūrinės tamsos ir nacionalinės architektūros atgimimo pokario Lietuvoje. Šeštojo dešimtmečio pradžioje

Algimantas Nasvytis

ARCHITEKTŲ RŪMŲ GARBĖS ŽENKLAS NR.1: Algimantas Nasvytis įvertintas!

2018 balandžio 181 KomentarasPILOTAS.LT

Lietuvos architektūros istorijoje tokių architektų kaip Algimantas Nasvytis tėra vienetai. Lietuvos architektų rūmų Garbės ženklo suteikimas metrui – logiškas, motyvuotas ir pelnytas architektų bendruomenės pagarbos

Algimantas Nasvytis

ALGIMANTUI NASVYČIUI 90: Architektas visų pirma turi būti inteligentas

2018 balandžio 95 KomentaraiAudrys Karalius

Nasvyčiui – 90! Didelį žmogų visuomet supa didelis skaičius žmonių. Liaupsinančių, kritikuojančių, dėkingų. Tarp šių – ir aš. Gavęs daugybę pamokų, patarimų ir pavyzdžių iš

Algimantas Sprindys

IN MEMORIAM ALGIMANTUI SPRINDŽIUI: Kaunas nusisuko nuo architekto…

2018 sausio 3115 KomentarųAudrys Karalius

Šiandieną, mirė Algimantas Antanas Sprindys. Architektūros milžinas, kurio pėdsakas Kauno mieste – ryškus, savitas ir reikšmingas. Panašiai kaip Vytauto Landsbergio Žemkalnio, kuriuo visą gyvenimą žavėtasi.

Vytautas Dičius

ARCHITEKTŪROS PATRIARCHAI: Kada išpirksime dvi didžiausias Vilniaus nuodėmes?

2018 sausio 2413 KomentarųPILOTAS.LT

Žmonės, kurie neprisimena praeities, yra priversti ją kartoti (George Santavan). Architektai Vytautas Brėdikis, Vytautas Dičius, Algimantas Mačiulis ir Algimantas Nasvytis įsitikinę, kad tas seniai praeito

buivy_po_950000_e02_xxx

MIRĖ ARCHITEKTAS R.BUIVYDAS: „Archiformos“ redaktorius, dėstytojas

2017 sausio 251 KomentarasPILOTAS.LT

Netekome Architektūros riterio, architektūros teoretiko prof. dr. Rimanto Buivydo. Velionio mokslinė-švietėjiška veikla architektūroje apėmė mokslinius tyrimus, architektūros kritiką, architektų ugdymą, administracinę veiklą Vilniaus dailės akademijoje

images_phocagallery_4844_patri_inte_1610_4844_tit3

VILNIUS PRARANDA KRYPTĮ: Teigia keturi architektūros patriarchai

Vilniaus urbanistikoje ramybės niekad nebuvo per daug. Natūralu, sostinė – aktyviausia seisminė kapitalo zona Lietuvoje. Tačiau keturi įvykiai per vienerius metus, kuriuos švelniai pavadinsime kontraversiškais,

images_phocagallery_4827_kanca_memo_1610_4827_tit_kancas a. bru10

KAUNE MIRĖ ALGIMANTAS KANČAS.// ARCHITEKTAS, KURIAM ABEJINGŲ NEBUVO

Artimieji pranešė, kad po ilgos kovos su klastinga liga, Kaune mirė vienas ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos architektų – Algimantas Kančas – spalvinga, aktyvi ir aistringa asmenybė,

images_phocagallery_4429_hadid_memo_1604_4429_e01_kaa.

ARCHITEKTŪRA GEDI://ANAPILIN IŠĖJO ARCHITEKTŪROS IKONA ZAHA HADID

Jungtinėse Amerikos valstijose, Majamio ligoninėje staiga užgeso garsios architektės, kūrybingos ir jautrios asmenybės Zaha‘os Hadid gyvybė. Savo dekonstruktyvistine architektūra visame pasaulyje žymią kūrėją klastingai pakirto

images_phocagallery_4307_nasvy_garb_1602_4307_tit-2

SOSTINĖS DUOKLĖ ARCHITEKTUI://A.NASVYČIUI – VILNIAUS GARBĖS PILIEČIO VARDAS

Sostinės rotušėje architektui Algimantui Nasvyčiui meras Remigijus Šimašius vakar iškilmingai įteikė Vilniaus miesto garbės piliečio regalijas. Garsus architektas ir visuomenės veikėjas pagerbtas už kūrybinę veiklą,

images_phocagallery_4245_nasvy_port_1601_4245_tit_Vytautas_Nasvytis

ARCHITEKTŪRINĖS DVISKAITOS ŠVIESA:// VYTAUTUI NASVYČIUI ATMINTI

Jeigu kas nors Lietuvoje yra girdėjęs bent vieną architektūrinę pavardę – tai ta pavardė yra Nasvyčiai. Ši auksinė architektūrinė dviskaita tarsi nereikalavo vardų. Iki šiandien.

images_phocagallery_4114_miski_memo_1511_4114_tit-1 fbra

VĖLINIŲ MINTYS:// ALGIMANTAS MIŠKINIS TIKĖJO DARNIU ARCHITEKTŪROS SAMBŪVIU

Prieš porą savaičių atsisveikinome su didžiu žmogumi, akademiku Algimantu Miškiniu. Tai be galo didelė netektis mūsų architektūrai. Laidotuvės buvo itin kuklios, palydinčiųjų į Karmėlavos kapines

images_phocagallery_4065_miski_nekr_1510_4065_miski_po_070900_e5_bra

AKADEMIKAS ALGIMANTAS MIŠKINIS:// IN MEMORIAM ARCHITEKTŪROS MILŽINUI

Lietuvos architektūra neteko didelio žmogaus: šeštadienį, eidamas 87-uosius Kaune mirė akademinkas Algimantas Miškinis. Nuoseklus, išmintingas ir patriotiškas urbanistikos  autoritetas atliko milžinišką darbą, kad Lietuvos erdvinė

images_phocagallery_3556_mire Zalensas_tit_Zalensas Juratis

JŪRAČIO ZALENSO NEBETURIM://MIRĖ ŽYMUS KAUNO TAPYTOJAS IR SKULPTORIUS

Vakar, vasario 5-ąją, Anapilin iškeliavo žinomas Kauno tapytojas ir skulptorius Jūratis Zalensas. Vitališkas menininkas, pasižymėjęs subtiliu jumoru ir ironija, ilgai kovojo su liga, kuri įveikė

images_phocagallery_3423_luksi_port_1412_3423_tolva_po_e01_BRA

NIJOLĖ LUKŠIONYTĖ (1954-2014)://NETEKOME ARCHITEKTŪROLOGĖS, DĖSTYTOJOS

Netekome žymios XIX ir XX amžių architektūros tyrinėtojos, Nacionalinės premijos laureatės, profesorės Nijolės Lukšionytės. Šviesaus ir geranoriško žmogaus, karštai mylėjusio gimtinę, Kauną ir architektūrą bei

images_straipsniu_foto_2174_paula_po_130100_e01_zzz

IKI PASKUTINIO ATODŪSIO://ARCHITEKTAS ALFREDAS PAULAUSKAS (1928 – 2013)

Eidamas 85 metus, mirė žinomas Kauno architektas, Architektūros riterio ordino kavalierius Alfredas Paulauskas. Architektas per ilgus ir aktyvius savo profesinės veiklos metus dirbo vadovaujantį bei

images_pulsas_foto_1371_savic_po_111100_e01_xxx_BUE

KAMANĖ NUTILO://MIRĖ ŽYMI KRITIKĖ IR ŽURNALISTĖ VIDA SAVIČIŪNAITĖ

Po sunkios ligos mirė žinoma žurnalistė, kritikė, menotyrininkė, teatrologė, vertėja, pedagogė ir visuomenininkė Vida Savičiūnaitė (1956-2011). Tai buvo vienas nedaugelio žmonių Kaune supratusių ir rašiusių

images_pulsas_foto_zygas_po_110500_www_e02

MIRĖ ARVYDAS ŽYGAS//PROFESORIUS, ANTROPOLOGAS, KUNIGAS

Po ilgos ir sunkios ligos gegužės 7 dieną JAV mirė antropologijos profesorius kunigas Arvydas Petras Žygas. Iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo A.P.Žygas gyveno JAV, Ilinojaus universitete

images_pulsas_foto_stali_po_110500_www_e01

MIRĖ AKTORĖ RŪTA STALILIŪNAITĖ

Eidama 74 metus, gegužės 9 dieną po sunkios ligos mirė ilgametė Kauno valstybinio dramos teatro (KVDT) aktorė, Nacionalinės premijos laureatė Rūta Staliliūnaitė.