Žybartas Simonaitis

NETEKOME ŽYBARTO SIMONAIČIO: Vieno žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių

2019-04-15
PILOTAS.LT

Praeitą savaitę mirė vienas žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių – Žybartas Simonaitis (Simanavičius, iki 1994 m.), palikęs ryškų pėdsaką nacionalinėje paveldo architektūroje.

Ž.Simonaitis buvo inteligentiškas, visuomeniškai aktyvus ir kaip reta darbštus architektas. Netgi visai neseniai, ties 90-mečio slenksčiu, jis dar konsultavo architekto Vytauto Biekšos kolektyvą dėl Kauno rotušės rekonstrukcijos. V.Biekša sakė portalui Pilotas.LT, jog laiko Ž.Simonaitį lietuviškos restauravimo mokyklos pradininku ir jam buvo labai svarbu ir naudinga pasitarti su labiauisiai patyrusiu restauratoriumi, 1970-taisiais „pastačiusį Rotušę ant kojų“.
Kaip žinia, Ž.Simonaitis atliko Kauno rotušės tyrinėjimus bei atkūrė, o vietomis ir sukūrė interjerus (su H.Raugalu, J.Ziboliu, K.Gibavičiumi, 1973).
Tačiau Kauno rotušė nebuvo pirmasis Ž.Simonaičio projektas. Jaunas KPI (dabar KTU) absolventas, įgijęs architekto inžinieriaus diplomą, paskiriamas į Mokslines gamybines restauracijos dirbtuves, kur jam buvo pavesta prikelti iš griuvėsių Kauno pilį. 1954-1960 metais Ž.Simonaitis atliko architektūrinius tyrinėjimus, sudarė pilies dalinės restauracijos projektą ir vykdė autorinę darbų priežiūrą.
Vėliau sekė analogiško masto restauravimo ir projektavimo darbai Panemunės ir Liškiavos pilyse.
1969−1978 m. bei mažesni darbai Raudonės, Biržų ir Viedniškių pilyse.
Vienas ryškiausių ir geriausiai žinomų Ž.Simonaičio darbų – trys gotikiniai namai Kauno Rotušės aikštėje (2; 3; 3a). Čia architektas-restauratorius 1969-1978 vykdė architektūrinius tyrimus, parengė restauracijos projektą ir atliko autorinę priežiūrą. Viename iš pastatų duris atvėrė garsusis restoranas „Gildija“, ilgus dešimtmečius reprezentavęs hanzeatinį Kauno periodą. Prie vieno nedaugelio gotikinių Kauno interjerų be Ž.Simonaičio dirbo H.Raugalas, V.Palys, J.Jucaitis.
Vėliau Žybartas Simonaitis persikėlė į Vilnių ir net du dešimtmečius (1968−1989) ėjo Paminklų konservavimo instituto vyriausiojo architekto pareigas ir iki 1985-ųjų dirbo prie miesto gynybinės sienos su bastėja. Bendraautorius šiuose bene dvidešimt metų trukusiuose Ž.Simonaičio darbuose buvo A.Katilius. Dirbta ir prie Vilniaus miesto sienos atkarpos Bazilijonų, Šv. Dvasios, Trakų ir Klaipėdos gatvėse bei prie Subačiaus vartų (1997). Vilniaus senamiestyje Ž.Simonaitis atliko tyrinėjimus bei projektavo restauraciją ir atskiruose gyvenamuosiuose pastatuose bei didžiuliame Šv. Dvasios domininkonų vienuolyno su bažnyčia komplekse.
Ž.Simonaitis buvo pilietiškas, visuomeniškas ir aktyvus. Iki gilios senatvės architektas dalyvaudavo istorinei architektūrai skirtuose debatuose ir pasitarimuose. Sąjudžio laikais architektas daug pastangų skyrė gimtajam Kupiškio kraštui. Projektavo, o dažnai ir savo lėšomis statė atminimo paminklus kraštiečiams. Plokščiuose (Šakių r.) iškilo Ž.Simonaičio sukurtas „Kančių kelių“ memorialas (1989), o Utenoje – medinis koplytstulpis (1978).
Ž.Simonaitis garsėjo tvirtais įsitikinimais architektūros klausimuose ir aktyviai kovojo už Lietuvos istorinių objektų išsaugojimą ir atkūrimą.
Žybartas Simonaitis (iki 1994 m. Simanavičius) gimė 1929 kovo 20 dieną Juodžiūnų kaime (Kupiškio rajonas) ūkininko šeimoje. 1937-aisiais baigta Šimonių pradžios mokykla, 1947-aisiais – Kupiškio gimnazija. 1953-iaisiais Kauno politechnikos institute (KPI) įgyta inžinieriaus architekto kvalifikacija. Ž.Simonaitis buvo Lietuvos architektų sąjungos narys, Lietuvos restauratorių sąjungos narys, ICOMOS narys, Vilniaus kupiškėnų klubo pirmininkas. Architektas buvo apdovanotas LTSR Respublikine premija (1978), užaugino dukrą Agnę ir sūnų Dalių.
Šeimos valia Žybartas Simonaitis buvo kremuotas ir per Tėvo dieną bus palaidotas gimtinėje – Šimonių miestelio kapinėse.
Parengta pagal velionio šeimos ir Pilotas.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka: Žybarto Simonaičio portretas. Dailininkė Anelė Žalytė, 1968.

Žybartas Simonaitis – vienas pirmųjų Lietuvos architektų-restauratorių. Foto iš šeimos archyvo.

Žybartas Simonaitis – vienas pirmųjų Lietuvos architektų-restauratorių. Foto iš šeimos archyvo.

Kauno pilies dalinis restauravimas (1954-1960) – vienas pirmųjų G.Simonaičio darbų. Foto: Pilotas.LT archyvas

Kauno pilies dalinis restauravimas (1954-1960) – vienas pirmųjų G.Simonaičio darbų. Foto: Pilotas.LT archyvas

Kauno rotušę G.Simonaitis ne tik restauravo, bet ir sukūrė interjerus (1973). Foto: ©Pilotas.LT

Kauno rotušę G.Simonaitis ne tik restauravo, bet ir sukūrė interjerus (1973). Foto: ©Pilotas.LT

Kauno Rotušės aikštėje G.Simonaitis restauravo grupę istorinių pastatų, kai kuriems iš jų sukūrė ir interjerus (1976). Foto: ©Pilotas.LT

Kauno Rotušės aikštėje G.Simonaitis restauravo grupę istorinių pastatų, kai kuriems iš jų sukūrė ir interjerus (1976). Foto: ©Pilotas.LT

G.Simonaitis su A.Katiliumi restauravo ir atkūrė atkarpą Vilniaus gynybinės sienos su bastėja (1985). Foto: Pilotas.LT archyvas

G.Simonaitis su A.Katiliumi restauravo ir atkūrė atkarpą Vilniaus gynybinės sienos su bastėja (1985). Foto: Pilotas.LT archyvas

G.Simonaitis iki gilios senatvės aktyviai dalyvavo paveldinės architektūros debatuose ir konsultavo (2017). Foto iš šeimos archyvo.

G.Simonaitis iki gilios senatvės aktyviai dalyvavo paveldinės architektūros debatuose ir konsultavo (2017). Foto iš šeimos archyvo.

Po G.Simonaičio mirties šeima kremavo architektą kartu su jo mylimiausiu instrumentu (2019). Foto iš šeimos archyvo

Po G.Simonaičio mirties šeima kremavo architektą kartu su jo mylimiausiu instrumentu (2019). Foto iš šeimos archyvo

Komentarai

  1. Reiškiu užuojautą Agnei ir visai šeimai.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

438058398_10160715905192950_1404144258428664054_n

KAUNAS NETEKO ŽYMIAUSIO STATYBININKO: Staiga mirė Antanas Butkus

2024 balandžio 30Be komentarųAudrys Karalius

Kauniečiai žino – nėra mieste ir ko gero nebus žymesnio statybininko už Antaną Butkų. Nėra ir nebuvo žmogaus, kuris Kauną mylėjo, kaip savo kūdikį ir

pavel_lt_240400_e01_xxx

NUSIPELNĘ PAVELDUI: Profesinės šventės dieną apdovanojo paveldosaugininkus

2024 balandžio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Balandžio 18-ąją pasaulyje minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos savo profesinę šventės dieną šventė neseniai baigtuose

Didžiosios kapinės

IŠSAUGOTI ATEITIES KARTOMS: Didžiųjų kapinių idėjų konkursas Rygoje

2024 vasario 7Be komentarųPILOTAS.LT

Rygos miestas neseniai paskelbė istorinių kapinių išsaugojimo tarptautinį architektūros idėjų konkursą. Rengėjai tikisi projektinių idėjų, kaip pagarbiai išsaugoti ateities kartoms Didžiųjų kapinių palaidojimus, jų kultūrines-istorines ir

Mėlynasis skydas

MĖLYNOJO SKYDO GARANTIJOS: Kultūros paminklus žymės pagal Hagos konvenciją

2024 sausio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros paminklai bus pažymėti „Mėlynojo skydo“ (Blue Shield) ženklu. Tai UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijoje, kuri dar žinoma kaip Hagos konvencija,

Atlantas

ISTORINIAI PASTATAI ATRODYS GERIAU: Vilnius paleidžia atnaujintą tvarkymo paramos programą

2024 sausio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra jau priima gyventojų prašymus finansuoti kultūriškai vertingų pastatų išorės tvarkymą. Nuo šiol į dalinį finansavimą gali pretenduoti ne tik Senamiestyje, bet

paber_lt_231100_e012xxx

TĖVO STANISLOVO PALIKIMAS: Baigti tvarkyti dvasinį autoritetą menantys Paberžės statiniai

2023 lapkričio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Atokų Paberžės bažnytkaimį Kėdainių rajone labiausiai išgarsino Tėvas Stanislovas pas kurį dar sovietmečiu plūsdavo minios žmonių. Rengiant Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso

Kauno miesto gaisrinė

SĄRAŠAS PILDOSI: Saugomi kultūros paveldo objektai – nuo archeologijos iki tarpukario statinių

2023 lapkričio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Artimiausiu metu kultūros paminklų ir valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą papildys nauji objektai. Jau rengiami kultūros ministro įsakymai Didžiosios Daunoravos dvaro sodybos, Libertavos dvaro

unit_pl_231023_e01_xxx

PRIMIRŠTAS LDK TAPATYBĖS DĖMUO: Pristatomas unitų architektūros paveldas Vilniuje

2023 spalio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tapatybėje slypi gerokai primirštas, tačiau kadaise ypatingą vietą užėmęs Unitų bažnyčios dėmuo. Remiantis ikonografine, istorine medžiaga parodoje „SUNAIKINTAS. Unitų architektūros paveldas

Paveldo DNR 2023

„PAVELDO DNR“ APDOVANOJIMAI: Prezidentūroje pagerbti pirmieji laureatai

2023 spalio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmą kartą rengiamuose Valstybinės kultūros paveldo komisijos apdovanojimuose „Paveldo DNR“ įvertinti geriausiai tvarkomi kultūros paveldo objektai, labiausiai šioje srityje pasižymėję žmonės ir sėkmingiausios iniciatyvos bei

mazei_pa_230900_e02_xxx

MAŽEIKIAI IR PAVELDAS: Fotografijų paroda pėsčiųjų tilte

2023 rugsėjo 25Be komentarųPILOTAS.LT

Rugsėjo 27-osios ryte Mažeikiuose, pėsčiųjų tilte per geležinkelį skambės muzika, kvepės kava, sklandys gera nuotaika. Neįprastu laiku, kai miesto gyventojai eina į darbus, vyks Pasaulinei

2094_senam_vn_110300_e01_BRA

PRADĖTAS PAGRINDINIS DOKUMENTAS: Rengiamas Vilniaus senamiesčio specialusis planas

2023 rugsėjo 7Be komentarųPILOTAS.LT

Pradedamas rengti Vilniaus senamiesčio specialusis planas. Parengtas, šis dokumentas taps pagrindiniu Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zonos teritorijų planavimo dokumentu, kuriuo, be kita ko, bus

Baisiogalos dvaro ledainė

PAVYZDINIS DVARO ŪKIS: Sutvarkyta Baisogalos dvaro sodybos ledainė

2023 rugpjūčio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu Radviliškio rajone baigta tvarkyti klasicizmo ir romantizmo architektūra garsėjančio Baisogalos dvaro sodybos ledainė – viena iš  19 šio didžiulio komplekso

kalėjimas Klaipėdoje

KALĖJIMAS ANT PREKYSTALIO: Išskirtinis Turto banko aukcionas uostamiestyje

2023 liepos 21Be komentarųPILOTAS.LT

Turto bankas paskelbė neeilinį aukcioną uostamiestyje – už pradinę 2,21 mln. eurų kainą investuotojams siūloma įsigyti buvusį teismų ir kalėjimo kompleksą, kuriame nepriklausomybės laikotarpiu veikė

Šiluva

NUO PAVELDO LINK ŠVENTENYBĖS: Dr. Kastyčio Rudoko paskaitų ir diskusijų ciklas Šiluvoje

2023 liepos 14Be komentarųPILOTAS.LT

Gyvename laikotarpiu, kuomet materialios prigimties vartojimas, malonumai ir pagundos užgožia tikrosios prasmės ieškojimą. Žmogus dažnai siekia laimingo, o ne prasmingo gyvenimo. Juo labiau – mūsų

Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso ir jo prieigų sutvarkymas, arch. UAB „Processoffice“, 1-oji vieta.

KRITIKAVO IR KĖLĖ KLAUSIMUS: Kultūros paveldo komisija apsvarstė du projektus

2023 gegužės 34 KomentaraiPILOTAS.LT

Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdyje, reaguojant į sistemines paveldo apsaugos problemas, buvo aptarti šiuo metu visuomenės susidomėjimo susilaukę ir prieštaringai vertinami projektai saugomose teritorijose. Tai

Visvaldas Matijošaitis

V.MATIJOŠAITIS TURĖS SUMOKĖTI: Teismas nurodė atlyginti beveik 34.000 eurų žalą dvarui

2023 gegužės 3Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis 2017 metais Kauno rajone Nevėžio pakrantėje įsigijo Kačiūniškės dvarą, kuri iš karto ėmėsi tvarkyti ir puošti pagal save, nekreipdamas dėmesio į

Romuva

KAUNIEČIAI VERTINO PAVELDĄ: Geriausiu projektu mieste išrinko „Romuvą“

2023 balandžio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kauniečiai išrinko geriausius pastarųjų metų kultūros paveldo projektus mieste. Antrosios šalies savivaldybės surengtuose rinkimuose neabejotinu lyderiu tapo prieš metus vėl lankytojams atsivėręs atnaujintas tarpukarinis kino

Kauno paveldas

KULTŪROS PAVELDO APDOVANOJIMAI: Kauniečiai pirmiausia išrinks savo laureatus

2023 balandžio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Valstybinė kultūros paveldo komisija pirmą kartą paskelbė Lietuvos kultūros paveldo apdovanojimus. Laureatai renkami 3 kategorijose: gerųjų paveldo sutvarkymo pavyzdžių, veiklių žmonių ir pavyzdinių iniciatyvų. Kauniečiai

Seserų benediktinių klebonija

GRĄŽINO SPALVĄ: Kaune baigta restauruoti Seserų benediktinių vienuolyno klebonija

2023 vasario 28Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune baigta restauruoti Seserų benediktinių vienuolyno komplekso klebonija. Iš Šauklių gatvės geriausiai matomam pastatui sugrąžintos istorinės fasado spalvos bei puošybos elementai. BAŽNYČIA GALĖJO BŪTI PIRMOJI

Kauno medinukas

MEDINUKAMS – IKI 75 PROC.: Kauno Paveldotvarkos programa laukia paraiškų

2023 vasario 3Be komentarųPILOTAS.LT

Kasmetinė Kauno paveldotvarkos programa pradeda naujų paraiškų priėmimą 2023-iesiems. Ypatingas dėmesys žadamas nykstantiems Kauno medinukams. Kaip skelbia Kauno miesto savivaldybė, dalinį miesto finansavimą pretenduoti gali

Šv. Kotrynos bažnyčia

VĖLYVOJO BAROKO TRIUMFAS: Sužibs restauruota Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia

2023 vasario 1Be komentarųPILOTAS.LT

Po šventinės Vilniaus gimtadienio savaitės, sostinės senamiestyje sužibs dar viena puošmena – šalia S.Moniuškos skvero, restauruota šv. Kotrynos bažnyčia. Atnaujintas vėlyvojo baroko laikų pastatas, pagal

Kamariškių dvaro saldainių fabrikas

SALDAINIŲ „KARVUTĖ“ FABRIKAS: Atstatomas vienas Kamariškių dvaro pasididžiavimų

2023 sausio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Zarasų rajone į pabaigą krypsta Kamariškių dvaro saldainių fabriko atstatymo darbai. Restauravimo darbus inicijavusio „Inovatorių slėnio“ atstovai atskleidžia ypatingą šio saldainių fabriko istoriją – būtent

Alfred Marasigan

NELAISVĖS PAVELDAS: Paroda apie Filipinų ežero gyvatę naujoje Vilniaus meno erdvėje

2023 sausio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje duris atveriančioje naujoje erdvėje „InTheCloset: Vilnius“ daroma menininko Alfredo Marasigano paroda Nelaisvės paveldas“. Parodoje pristatomas tęstinis Taalo jūros gyvatės projektas, skirtas duhol matapang (lot.

Kazbėjų tiltas

REMONTUOS KAZBĖJŲ TILTĄ: Prikels visuomenės išsaugotą tarpukarinį tiltą per Vokę

2022 gruodžio 221 KomentarasPILOTAS.LT

Vilniaus savivaldybė imasi į Kultūros paveldo registrą įrašyto Kazbėjų tilto remonto. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai, tikimasi, kad gyventojai tiltu saugiai vėl galės naudotis po

kino teatras "Daina"

KAUNO PAVELDOSAUGOS PROGRAMA: Šiemet skaičiai – rekordiniai

2022 gruodžio 21Be komentarųPILOTAS.LT

8 metus vykdomoje Kauno paveldotvarkos programoje – rekordiniai skaičiai. Šiemet  daugiau kaip 60 mūrinių ir medinių pastatų savininkų sudarė sutartis su miestu dėl jiems priklausančių