images_phocagallery_4271_moksl_sala_1601_4271_tit-3_lufva_fo_350000_e01

GREITIS PATEISINA VISKĄ://MOKSLO SALA SMINGA Į KAUNĄ REAKTYVINIU GREIČIU

Mokslo muziejai ir įvairaus pobūdžio centrai pasaulyje vis labiau tampa madingu įrankiu, priartinančiu mokslo ir technologijų aukštumas iki eilinio žmogaus ir, žinoma, vaiko. Mokslo populiarinimo flirtas ir Lietuvoje įgauna kūną – praeitą savaitę nutarta Kaune, Nemuno saloje statyti Mokslo ir technologijų populiarinimo centrą.

Švietimo ir mokslo ministerija modernaus Mokslo ir technologijų populiarinimo centro steigimą Lietuvoje inicijavo siekdama paskatinti visuomenės susidomėjimą mokslu. Interaktyviame centre lankytojai galėtų susipažinti su pasaulio mokslo atradimais, išradimais, mokslo  ir technologijų naujovėmis, jame būtų pristatomos inovatyvios Lietuvos įmonės. Kaip ir kituose pasaulio Mokslo centruose, itin didelį dėmesį ketinama skirti vaikams ir jaunimui.

Sprendimą dėl Mokslo ir technologijų populiarinimo centro statybos Kaune priėmė bendra Ūkio ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos, Turizmo departamento, Mokslo tarybos, Mokslų akademijos ir Universitetų rektorių konferencijos atstovų darbo grupė, kuriai vadovavo švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė. 

MOKSLO CENTRĄ NUTARTA STATYTI LIETUVOS CENTRE – KAUNE

Pranešta, kad Kauno pasiūlymas kurti Mokslo centrą Nemuno saloje pasirinktas dėl vietos, didesnio ploto, geresnės logistikos ir dėl galimybių plėstis. Vilnius siūlė Mokslo centrą statyti dešiniajame Neries krante, vietoje Vilniaus universiteto Planetariumo.

Taip pat minėta, kad Kaunas šiame turnyre buvo aktyvesnis ir subūrė stipresnę Mokslo centro rėmėjų-verslininkų bei mokslo partnerių komandą. Kauno savivaldybė šiuo atveju ypatingai didžiuojasi, kad jai pavyko pasirašyti partnerystės protokolą su Europos branduolinių-moksliniųtyrimų organizacija CERN, kurios bazė išsidėsčiusi abipus Šveicarijos ir Prancūzijos sienos.

Tikimasi, jog per metus Mokslo centras Kaune sulauktų apie 300.000 lankytojų, iš kurių 70% sudarytų miesto svečiai. Turint omenyje, kad Kaunas įsikūręs beveik geografiniame šalies centre, šis rodiklis tampa reikšmingu.

PROJEKTAVIMĄ IR STATYBĄ ŽADAMA PRASUKTI PER DU METUS

Mokslo centro (viešosios įstaigos) steigėjais bus Kauno savivaldybė ir Švietimo ir mokslo ministerija, kurios kartu turėtų 51% sprendimo teisės. Dar 49% sprendimo teisės valdytų penki Lietuvos universitetai.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė, jog ketina kreiptis į Vyriausybę siekdama įtraukti Mokslo centrą į valstybinės reikšmės objektų sąrašą.

Savo ruožtu Kauno savivaldybė pranešė, jog Mokslo centro statybai yra numatytas apie 23 mln. eurų biudžetas. Iš jų 10 mln. turėtų skirti Švietimo ir mokslo ministerija, o 2,5 mln. – pati Kauno savivaldybė. Be to, Mokslo centrui finansuoti numatyta pasitelkti ir privatų kapitalą (apie 1,5 mln. eurų),  bei regioninės plėtros ir universitetų investicijas. Tikinama, kad jau 2017 metais prasidės statybos darbai, kurie bus užbaigti per metus (!)…

Apie šį unikalų, analogų Lietuvoje neturintį projektą, kurį ketinama vystyti kosminiu greičiu „auksinėje“ Kauno teritorijoje – Nemuno saloje, be jokių iš anksto paruoštų urbanistinių dokumentų, kalbamės su vienu Mokslo ir technologijų populiarinimo centro iniciatorių, Kauno vicemeru POVILU MAČIULIU.

Kauno Savivaldybė teigia, jog „kurti Mokslo centrą Nemuno saloje patrauklus ir dėl vietos, ir dėl ploto, ir dėl galimybių plėstis“. Tačiau šiandieną miestas neturi jokio tam tinkamo urbanistinio dokumento (iki šiol sala traktuota kaip „žalia zona“). Ką darysite? Kaip ketinate patikrinti žodinę koncepciją „Mokslo sala“ urbanistiniais instrumentais?

Planuojame, jog Mokslo centro pastatas bus iki 10.000 m2.  Likusi centro ekspozicinė erdvė gali plėsti į Nemuno salą, susilieti su gamta, o galbūt net panirti į vandenį. Tai puiki galimybė architektams ir ekspozicijas projektuojančiai komandai sukurti ryšius tarp pastato ir salos, kurie išryškins „Mokslo salos“ išskirtinumą.

Mokslo centras neturėtų nubraukti to, ką architektai ir urbanistai sukūrė planuodami Nemuno salos urbanistinę idėją. Nemuno sala taps aktyvaus laisvalaikio erdve, kurioje bendraus gamta, sportas, mokslas. „Mokslo salos“ architektūrinis konkursas neišvengiamai bus praplėstas ir urbanistine užduotimi, nes reikės nustatyti mokslo centro vietą ir santykį su sala, bei „Žalgirio“ arena.

Kaip bus su Mažųjų laivų uostu saloje, kurį nesėkmingai “Kauno planas” bandė projektuoti? Ar jis gali rasti savo vietą bene paskutinėje tam tinkamoje teritorijoje Kauno centre?

Mane nustebino KAUET abejonės dėl laivų prieplaukos įrengimo. Mažųjų laivų uostas privalo būti įgyvendintas Nemuno saloje, nes tai vienintelis kelias artėti link upių transporto civilizavimo. Esame parengę paraišką integruotų teritorijų vystymo kontekste ir tikimės finansavimo iš VRM uosto įrengimui.  

Šiuo metu mokslininkų ir mokslo centrų ekspertų komanda detalizuoja ekspozicinę Mokslo centro ašį ir suformuos poreikį erdvėms. Aš manau, kad “Mokslo sala” gali tapti racionaliu partneriu prieplaukai. Tai Kauno išskirtinumas, kurio neturi kiti mokslo centrus turintys miestai.

Kauno savivaldybė teigė norinti, “jog pats centro pastatas atrodytų išskirtinai ir taptų meno kūriniu, atvaizduojamu ant atviručių.” Tačiau čia pat sakoma, jog “birželį jau bus paruoštas techninis bei investicinis projektas ir gauti statybos leidimai”. Ar neatrodo, kad rengiant tikrą, ne fiktyvų, urbanistinį salos ir architektūrinį pastato konkursą bei rengiant tikrą individualų statybinį projektą, terminą derėtų adekvačiai išplėsti bent jau iki 2 metų, kad rezultatas tikrai būtų „atvirutinis“…?

Architektūriniam konkursui esame numatę pusę metų, dar tiek pat užtruks ir techninio projekto parengimas. Artimiausiu metu „Mokslo salos“ iniciatyvinė grupė suformuos komandą, kuri parengs ekspozicijos koncepciją bei suformuos architektūrinę užduotį konkursui.

Salos urbanistinės idėjos paieškos vyksta nuo 2009 metų, 2014 metais pristatyti detalaus plano sprendiniai… 2018 metais tikimės atverti mokslo populiarinimo centro duris. „Mokslo salos“ integravimas į Nemuno salą nesipriešina su  vizija šią erdvę paversti aktyvaus laisvalaikio oaze.  Priešingai, sumanus projektuotojas galės pasiūlyti sprendimus kaip išryškinti gamtos, architektūros ir mokslo sąveika ir sukurti sinergiją Nemuno saloje.

Kaip ir minėjau, netolimoje ateityje skelbiamą architektūrinį konkursą turėtų sudaryti ir urbanistinė dalis, kuri suformuos „Mokslo centro“, Nemuno salos ir „Žalgirio“ arenos ryšius.

MOKSLININKAS ATKREIPĖ DĖMESĮ Į KETURIS ANALOGUS

Žinomas mokslo pasaulyje žmogus, daug dirbantis su įvairaus pobūdžio mokslo populiarinimo projektais, triūsęs ir lietuviškojo Mokslo centro darbo grupėje, – Rolandas Maskoliūnas – patarė Kaune didelių amerikų neišradinėti ir pasidomėti analogiškų objektų istorija, patirtimi bei rezultatais.

Kaip patrauklius, sėkmingai veikiančius ir vertus didžiausių komplimentų R.Maskoliūnas analizei pasiūlė Barselonos Mokslo centrą CosmoCaixa po rekonstrukcijos atsidariusį 2004-aisiais, nedideliame Šiaurės Italijos regiono centre Trente įsikūrusį MuSe, kuris veikia konvertuotame„Michelin“ padangų fabrike (2013, architektas Renzo Piano) ir to paties Renzo Piano chrestomatiniu tapusį opusą – Mokslo centrą Nemo (1997) Amsterdamo centre, pakibusį virš upės ir paslėpusį po savimi galingą automagistralę.

Nors olandų „Nemo“ galima daug nedvejojant laikyti vienu sėkmingiausių Mokslo centrų Europoje (daugiau nei pusė milijono lankytojų kasmet) tiek ekspozicijos, tiek įspūdingų viešųjų erdvių ar „atvirukinio“ vaidmens miesto panoramose aspektu, visgi R.Maskoliūnas patarė atidžiau patyrinėti būtent Varšuvos Koperniko mokslo centrą.

KUR SLYPI GAISRINĖS ARCHITEKTŪROS PRIEŽASTYS?

Paralelė intriguojanti – Varšuvoje, panašiai kaip ir Kaune, Mokslo centras yra ant upės kranto, greta judrios magistralės ir Švento Kryžiaus tilto. Jis didesnis pusantro karto nei kauniškis. Tačiau skirtingai nei Kauno sprinteriai, Varšuvos mokslo aktyvistai kūrė savo centrą net 15 metų, kol 2005-aisiais surengė Koperniko mokslo centro tarptautinį architektūrinį konkursą. Šį laimėjo jauni ir niekam nežinomi jauni architektai Jan Kubec ir Magdalena Gilder (Rar-2 Architektūros laboratorija), kurie (ar ne keista?!) ir realizavo savo kūrinį ant Vyslos kranto 2010. Žinoma, Koperniko mokslo centrą tik drąsiausi galėtų vadinti „atvirutinės“ architektūros pavyzdžiu, tačiau lauko erdvių prasme ir jų jungtimis su upe, jis gana neblogai atlieka savo viešąją misiją.

Ar pavyks Kauno savivaldybės „greičio mėgėjams“ sukalti Europos „atvirutinio“ dėmesio vertą Mokslo centrą Nemuno saloje, kurios visas „urbanistinis įdirbis“ iki šiol tėra nukritusi iš dangaus „Žalgiro“ arena viename gale ir pėsčiųjų takų paraitymo variantai bei neįpareigojančios sporto aikštelių dėlionės kitame…?

O gal nežinomas XXI amžiaus architektūrinių atviručių paišymo meistrelis jau triūsia saugioje tyloje…? Ir masuotei tereikia sudalyvauti vaikštynėse su ženklintais planšetais, kad pastotų Viešųjų Pirkimų mašina, kuri jau seniai išdresuota gimdyti greitai, klusniai ir „be pykčio“…

Titulinė nuotrauka: Kaunas, 1935. PILOTAS.LT archyvas

Komentarai

  1. Kaune visada būdavo veikėjų, kurie rėkdavo, jeigu mums neleisite statyti ten, kur mes norime ir taip, kaip mes norime, tai mes išeisime statyti į Vilnių!!! Realiai tai yra pats baisiausias grąsinimas. Mirtinas. Prieš jį Kaunas neturi imuniteto.

  2. Dar nevėlu- reikia rašyti peticiją,kad Mokslo muziejus būtų steigiamas rekonstruotame Vilniaus planetariume,Kauno sala tokiu atveju liks žaliuoti.

  3. Bet tai kaip ponas Užpelkis nepailstamai trolina! Įžvelgiu ir teigiamą pusę – atsiranda daugiau komentarų po dažnai bekomentariais tekstais

  4. Kaip gyliai sovietizmas įsismelkęs į žmonių smegenis… Intrigų meistrai, viso ko žlugdytojai. Stovėjo ta sala iki 2009 m., niekam nerūpėjo ir nekliuvo. Smirdantis užakęs kanalas skyrė ją nuo K. Mindaugo krantinės. Ramiai žėlė krūmai, šuniukai atlikinėdavo savo reikalus. Kitoje pusėje užžėlę krantai, surūdiję vamzdžiai ir pnš. Dabar pasirodo tai gyvybiškai svarbi žalioji zona, urbanistinis Kauno miesto stuburas. Čia nieko negalima statyti, visiškai nieko. Galima tik šimtus kartu diskutuoti apie statymą architektų tarybose… Paskesti diskusijose ir vėl iškilti į paviršių, vėl kaltinti Vilnių, kad jis pasiima visas investicijas. Gerai, kad šiandien Kaune nuo tokių plepėtojų mažai kas priklauso.

  5. Vis paskaitydavau jusu smaikscias replikas Pilote ir berods gal Kauno dienoje ir man atrode, kad jums rupi Kaunas ir jo pazanga. Bet siandiena matau, kad jus paprasciausiai nesugebate diskutuoti su architektais deramame lygyje. Gali buti, kaip sakoma, kad pamatu duobese praleista jaunyste paliko savo stampa mastyme. Atsitokekite pagaliau. Sala nera saskiu lenta, po kuria galima stumdyti juodus ir baltus pastatus, tikintis winning combination. Su Arena buvo skubeta, bet buvo tartasi architektu tarybose simtus kartu ir ji pastatyta salos kamputyje prie pat Akropolio, kad sala liktu laisva. Jus galite nezinoti, jums atleistina. Bet nusiimkite viena karta ta prarabisko visazinio kauke, isgirskite architekturinius-urbanistinius argumentus. O jau tada girkites su kuo ir kokiame viesbutyje Varsuvoje gyvenote. Tai jums sekasi nepalyginamai geriau.

  6. Na, kaip pasakyti žmogui, kad jis šika ne į unitazą, bet į vazą, jei jis aklas ir kurčias. Visiems, bent kiek susidūrusiems su konkursais aišku, kad per pusę metų galima tik suimituoti konkursą, bet visokiems užpelkiams neaišku – jie visų galų meistrai, jie Lenkijoje buvę, jie viską išmano tiek, kad galėtų visiems paaiškinti… tokie labai padeda politikams irgi patikėti nebūtais dalykais ir juos skelbti kaip tiesą. Užpelki, prašau, patylėk toje vietoje, kurioje esi visiškai durnas!!! Labai prašau, yra gi temų, kuriose bent kiek nusimanai – geriau pasisakinėk apie architektūros poveikį žmogui (tikiuosi esi žmogus) bet ne apie konkursų terminus!

  7. Dėl pasiūlymo panaudoti Merkurijaus ar Pergalės teritorijas, pasakysiu eilinį kartą, kad žmonės save įsivaizduoja europiečiais, o yra tikrų tikriausi tarybiniai. Negi nesuprantate, kad tie žemės sklypai yra PRIVATŪS, kad jie priklauso ne miestui, ne valstybei, ne mums su jumis, o konkrečiam asmeniui. Pasiūlykite parduoti, tai tokioje suituacijoje išgirsite tokią kainą, kad net Kataro šeichui plaukai ant visų kūno vietų atsistotu. Ir nereikia naudoti įmantrių terminų: „mokslo kompleksas“, „statybos procesas“. Įprato žmonės nedirbti, tai ir elementarus dalykas atrodo kaip žvaigždžių karai. Vilniuje tokius dalykus atlieka įprastine darbine tvarka. O Kauną konservatoriai pavertė visiška provincija, toliau gatvių asfaltavimo nematančia. Atsibuskit, žmonės. Užteks saloje vietos viskam. Dabar ten vos kelis žmones savaitgaliais gali pamatyti. Svarbu tik zirsti kažkam, kad tik niekas nevyktu.

  8. Lenkijoje buvau pernai du kartus. Vieną kartą gyvenau Varšuvos „Regent“ viešbutyje, kur gyvena diplomatinio korpuso žmonės. Pasižiūrėkite internete, kokio lygio tai viešbutis. Ten konkursų ir terminų, tai gerai esu su jais susipažinęs. Mane stebina žmonių noras viską taip užvelti, kad galiausiai nieko neįvyktu. Nors tikslai atrodo kilnus, remiamasi net „užsienio šalių patirtimi“. Kalbama aukštomis frazėmis apie salos koncepciją, apie pastato koncepciją… O kas kalbėjo apie koncepcijas kai Areną statė ? Niekas. Saviems atidavė projektuoti, tie suprojektavo, uždirbo ir viskas gerai. Arena gavosi reikiamam lygyje, nes Kaune yra gerų architektų, kurie žino kokios mados vyrauja pasaulyje. Ir dviračio čia neišrasi. Ir Mokslo muziejų reikia suprojektuoti tame pačiame lygyje. Nieko čia antgamtiško nėra. Nepūskit burbulo. Tiesiog yra žmonių kurie visą dieną kalbės kaip reikia vinį į sieną kalti, bet taip jo ir neįkals. Tik keliolika cigarečių sučiulps… O kitas per tą laiką ne tik vinį, bet ir visą sieną naujai išmūrys. Dirbti reikia, o ne filosofuoti ratu sustojus. Brežnevo laikai seniai praėjo…

  9. Visame pasaulyje yra įprasta, jog vakarietiškos kultūros savivaldžių miestų administratoriai pagarbiai pasitaria su miestiečiais dėl svarbiausių viešojo naudojimo ir miestovaizdį formuojančių erdvių naudojimo būdų, ir ypač dėl tų erdvių urbanizacijos. Mandagumo dėlei bent jau pasiteirauja išankstinės nuomonės. Atsižvelgę į miestiečių nuomonę organizuoja architektūrinius konkursus (dažnai tarptautinius). Na bent jau imituoja. Kitaip tariant siekia rasti geriausią būdą ir tai daro viešai. Turbūt nerasime pastato-miesto vizitinės kortelės, kuriam parenkama statybos vieta, parengiamas statybos projektas ir parenkamas rangovas konspiratyviai. Nesuprantu kas atsitiko Kaune, kad veikta slapstantis nuo visuomenės lyg nuo konkuruojančios organizacijos, ją pamaloninant išdidžia informacija apie tai kas jau kažkieno nuspręsta. „Piloto“ aprašomas atvejis būtent toks – neradau jokios info, kad projekto iniciatoriai būtų taręsi su kauniečiais dėl naujų pastatų statybos Nemuno saloje. Nei aplausos, nei įtikinimų. Tiesiog nuspręsta ir tiek. Kažkas čia ne taip – įniciatyvą gi ketinama realiuzuoti visuomeninėmis lėšomis visuomeninėje teritorijoje, todėl viešumas ir viešasis interesas turi būti privalomi pagal nutylėjimą. Gerbiami oponentai, visiškai su jumis sutinku juk iš anksto esame pakviesti teikti pasiūlymus slidžių trasos vietos parinkimui
    Neseniai spaudoje perskaičiau žinią, kad Kaunas taps kaip Niujorkas. Šaunu. Intriguojanti vizija. Tuo tarpu bandau įsivaizduot kas nutiktų Niujorko galvoms jei koks nors olimpietis iš Niujorko administracijos viešai pareikštų apie jau priimtą sprendimą pastatyti kokį nors „centrą“ Niujorko centriniame parke…
    Pati mokslo ir technologijų centro idėja yra tikrai puiki. Klausimas kaip efektyviausiai ją realizuoti. Ar tikrai tinkamiausias sprendimas visiškai naujo pastato statyba centriniame miesto parke? Suprantu, kad „plyno lauko“ investiciją galima „įsisavint“ per trumpesnį laiką (skubiai) nei, kad užsiimti „vaiduoklių“ pritaikymais ir renovacijomis. Pastarieji kaip stovėjo taip ir stovės, akys juk jau prie jų įpratusios. Kodėl lygiagrečiai nespręsti apleistų nenaudojamų namų problemos pasinaudojant mokslo centro iniciatyva? Akivaizdžiai 2 zuikiai vienu „pykšt“. Pasirinkimas miesto centre tikrai didelis, juolab, kad mokslo centras galėtų veikti keliuose pastatuose. Asmeniškai labai palaikyčiau „vaiduoklio“ Karaliaus Mindaugo pr. ir A. Mickevičiaus g. sankryža pritaikymui ar tiesiog naujo toje vietoje atsiradimui. Taip pat pat yra daugelis kitų tinkamų, labai seniai laukiančių šeimininko, teritorijų – turgus ties Šauklių gatve, Pergalės gamykla ir apylinkės, KTU pokavimo centras, Merkurijus… Abejojate? – nepatingėkit atsispausdinę Kauno centro žemėlapį pawsižymėti apleistus pastatus. Gali būti kat sunaudosite visą markerį wink emoticon

  10. Kažkaip nesigėdina mūsuose žmonės kalbėti apie specifines sritis su užtikrintu žinovo tonu apie konkursų terminus, apie techninius projektus ir apie viską. Nori gyventi kaip Šveicarijoje, bet elgiasi, kaip Saratove. Specializuotos konkursų organizaviomo kompanijos Europoje, turinčios keliolikos metų konkursų organizavimo patirtis, nesugeba per pusę metų pravesti konkurso, bet Užpelkiui tai vieni niekai. Kol toks požiūris bus visokiuose užpelkiuose gajus, tol būsime labai toli ne tik nuo Šveicarijos, bet ir nuo Lenkijos.

  11. Jo, Užpelkis supranta apie architektūra ir juo labiau apie visą apimantį procesą. Labai jaučiasi. Atėjo ir viską išaiškino – pasirodo tik dirbti reikia.

  12. Jūsų kaunietiškas entuziazmas negali nežavėti. Kadangi su Kauno Naujamiesčiu esu šiek tiek dirbęs, žinau jo specifiką, leisiu sau paklausti. Konkursas Nemuno saloje per pusę metų jūsų nuomone turėtų įvykti kam: Mokslo centro vietos parinkimui (įvertinant visos salos vystymą ir raidą) ar pačiam Mokslo centro kompleksui saloje?
    Beje, Lenkija labai pasikeitusi. Arba buvote seniai, arba judėjote ne architektūriniais maršrutais. Turėtumėt progos nustebti.

  13. Praėjusios miesto valdžios įpratino kauniečius prie „gyvenimo po sniegu“, anot J. Erlicko. Todėl dabar atrodo, kad „dangus griūva“. Ar pusės metų mažai konkursui pravesti ? Jūs ką ? Per akis. O pusės metų techniniam projektui parengti ? Jei dirbsime taip mūsų kritikuojamų tarybinių laikų tempais, tuomet taip. Pasižiūrėjau tą Koperniko centrą – nieko ten ypatingo. Net lauko šviestuvai tokie patys kaip prie Kauno pilies sumontuoti. Matyt iš tų pačių Lenkijos „hurtownių“ pirkti. Ir kas čia gali būti ypatingo ? Svarbu tam tikrose ribose išsilaikyti. Pas mus tik daug kalbama tam tikroje aplinkoje, o kai apsidairai aplinkui – nieko kokybiško nepamatysi. Tas pats ir Lenkijoje. Pirmiausia į akis krenta pakelės „karčmos“, tas baisus kaimietiškas kičas su rastiniais suolais. Kai atsiduri Andoroje, Šveicarijoje, Katalonijoje ar Slovėnijoje pajauti, kas yra aukšto lygio architektūra. Taip kad pasakysiu trumpai – dirbti reikia. Ne plepėti leidžiantis į begalines diskusijas, o dirbti. Aukščiau bambos ar dambos neiššoksim…

  14. nesiseka su greiciais dakare, gal pasiseks architekturoje! always look on the bright side of life!

  15. „Architektūriniam konkursui esame numatę pusę metų, dar tiek pat užtruks ir techninio projekto parengimas“ – per tokį laiką galima tik imituoti konkursą, turint omeny, kad jam net salygos nepradėtos rengti.
    Stebiuosi sasvivaldybės vyrų užsispyrimu apgaudinėti save ir visus kauniečius tokiais planais, kurie gali būti įgyvendinti skelbiamais tempais, tik jei norima padaryti visišką niekalą.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Mokslo sala

UŽDEGĖ ŽALIĄ ŠVIESĄ: Pasirašė sutartį dėl 23 mln. eurų vertės „Mokslo salos“ projektavimo

2018 gegužės 141 KomentarasPILOTAS.LT

Kaune bunda Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“ projektas. Po bene pusantrų metų tylos pagaliau paskelbta, kad su projektuotojais pasirašyta sutartis dėl techninio projekto

Mokslo centro Krokuvoje konkursas

MOKSLO CENTRAS KROKUVOJE: Lenkai ieško architektūros idėjų

2017 rugsėjo 14Be komentarųPILOTAS.LT

Lenkijos architektų sąjunga paskelbė Mažosios Lenkijos mokslo centro Krokuvoje architektūrinių idėjų konkursą. Konkurso prizinis fondas siekia 150.000  zlotų (apie 35.000 Eur.), kurių trečdalis atiteks nugalėtojui.

images_phocagallery_4803_moksl_sala_4803_4803_tit2_bublysparodoje

SALOS APVAISINIMO PARADAS_1: Kodėl tatuiruotės laimėjo prieš receptus?

Pasiūlymas Nacionalinį Mokslo ir inovacijų centrą statyti nuobodžiaujančioje vidury Kauno Nemuno saloje – viena perspektyviausių idėjų, kada nors gimusių Kauno valdžios galvose. Tačiau tuščiose galvose

images_phocagallery_4798_vdu_putv_1610_4798_vdu_pu_161006_e09_bra

VDU PASTATAS-SODAS://KAUNE ATIDARYTAS DAUGIAFUNKCINIS MOKSLO IR STUDIJŲ CENTRAS

Kaune, tarpukarinėje V.Putvinskio gatvėje ką tik atidarytas naujas modernus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) daugiafunkcinis mokslo ir studijų centras. Architektės G.Janulytės-Bernotienės kolektyvo suprojektuotas pastatas išsiskiria savo

images_straipsniu_foto_4784_sala_kn_160900_e01_xxx

VIEŠOJI DISKUSIJA KAUNE://MUZIEJAUS VAIDMUO ĮTINKLINTOJE VISUOMENĖJE

Šiuolaikiniai kūrybingi miestai pagrindiniu urbanistiniu akcentu dažnai mato muziejų, kuris būtų ne vien žinių šaltinis, bet ir reprezantatyvus miesto statinys.  „Mokslo salos“ projekto akivaizdoje pastarųjų

images_pulsas_foto_4764_moksl_ko_160920_e02_bra

MOKSLO SALA://KAUNE ATIDARYTA TARPTAUTINIO KONKURSO PROJEKTŲ PARODA

Kauno „Žalgirio“ arenoje atidaryta Lietuvos Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro tarptautinio architektūrinio konkurso projektų paroda. Projektai arenoje bus eksponuojami 8 dienas.

images_phocagallery_4751_moksl_1609_4751_tit1

146 PROJEKTAI: TARPTAUTINIS „MOKSLO SALOS“ KONKURSAS PRASIDĖJO MASYVIU STARTU

Birželį paskelbtas “Mokslo salos” tarptautinis architektūros idėjų konkursas šiandieną prasidėjo masyviu startu – finišo liniją Kauno architektų namuose kirto net 146 projektai. Labai panašu, kad

images_phocagallery_4618_mokslo_konk_1606_4618_tit_konk_nmic

PIRMAS KARTAS://TARPTAUTINIS „MOKSLO SALOS“ KONKURSAS TAPS RIMTU IŠBANDYMU

Karščio anomalija, sekmadienio vakarą pratrūkusi škvalais, žaibais ir perkūnijomis, atrodo, nepraėjo be pėdsako. Orai keičiasi ne tik danguje. Vangią pirmadienio tylą išsprogdino du laiškai: Kaune

images_phocagallery_4510_maciu_inte_1605_4510_tit_1408_kaunas fkaa

DRĄSIŲJŲ KELIAI://AR TARPTAUTINIS MOKSLO SALOS KONKURSAS NEUŽMINS “LORDŲ” GRĖBLIO?

Kauno architektūriniai konkursai jau senokai tapę anekdotiniu reiškiniu, gaminančiu niekam nereikalingą produkciją, pagal atsainiai sukaltas taisykles, kurių, dažniausiai, nepaiso nei dalyviai, nei vertintojai. Ilgainiui provincialios

images_phocagallery_4493_moksl_prist_1604_4491_moksl_kn_160426_e02_xxx

PLATUS ŽINGSNIS Į MOKSLO SALĄ:// MRC RENGS TARPTAUTINĮ KONKURSĄ KAUNE

Kauno mieste neregėtas architektūrinis įvykis – rengti Kauno mokslo salos konkursą pakviesta gerai žinoma tarptautinių konkursų organizatorių kompanija „Malcolm Reading Consultants“. Į Kauno architektūrinius reikalus

images_phocagallery_4396_moksl_cent_1603_4396_tit-3_fkaa

NAUJAS LIETUVOS MOKSLO ETAPAS://DU AMBICINGI MOKSLO CENTRAI VILNIUJE

Lietuvoje turime esminį įvykį: Saulėtekio slėnyje Vilniaus studentų miestelyje vakar atidaryti du nauji mokslo centrai. Ekspertai tvirtina – Jungtinio gyvybės mokslų centro ir Nacionalinio fizinių

images_straipsniu_foto_4340_tit2_moksl_kn__160200_e01_xxx

GREITIS VS PROTAS://AR SULAUKS “MOKSLO SALA” ADEKVATAUS ARCHITEKTŪRINIO KONKURSO?

Garsiai ir džiaugsmingai apskelbtas sprendimas Kaune, Nemuno saloje statyti Mokslo ir technologijų populiarinimo centrą kuriam laikui dingo iš viešos erdvės. Populistiškai žadėjusi analogų Lietuvoje neturintį

images_phocagallery_4271_moksl_sala_1601_4271_tit-3_lufva_fo_350000_e01

GREITIS PATEISINA VISKĄ://MOKSLO SALA SMINGA Į KAUNĄ REAKTYVINIU GREIČIU

Mokslo muziejai ir įvairaus pobūdžio centrai pasaulyje vis labiau tampa madingu įrankiu, priartinančiu mokslo ir technologijų aukštumas iki eilinio žmogaus ir, žinoma, vaiko. Mokslo populiarinimo