8-ajame dešimtmetyje fotomenininkas Romualdas Požerskis, tuomet dar Žaliakalnio gyventojas, ėmė fotografuoti Kauno senamiesčio gyvenimą. Su to laiko fotografijose užfiksuotais išnykusiais ar radikaliai pasikeitusiais istorinės miesto dalies ženklais galima susipažinti Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijos „101“ parodoje „Senamiesčio atmintis Romualdo Požerskio fotografijose“.
9 SENAMIESČIO STEBĖJIMO METAI
Rugsėjo 23 dieną (trečiadienį) 17 val. VDU menų galerijoje „101“ (Muitinės. g. 7) atidaroma fotografijų paroda „Senamiesčio atmintis Romualdo Požerskio fotografijose“. Parodos kuratorė D.Citvarienė.
1974 – 1983 metais, įkvėptas Vakarų gatvės fotografijos tradicijos menininkas fiksavo vėlyvojo sovietmečio miesto gyvenimą – jo kiemus, gatves, mažas ir dideles šio kvartalo žmonių istorijas. Šie devyneri senamiesčio stebėjimo pro fotoobjektyvą metai bylojo ne tik apie profesinį autoriaus pasirengimą (maži kiemai reikalavo specialios technikos), bet ir tapimą neatsiejama šios vietos dalimi.
Fotografijose užfiksuoti išnykę ar radikaliai pasikeitę senamiesčio ženklai (gatvės, kiemai), jo gyvenimo fragmentai (šventės, nelaimės, buitis), brutali sovietmečio invazija, bei to laiko daugeliui kauniečių pažįstami miesto personažai: tapytojas Kampas ar moteris su raiščiu ant nosies, vis dar gyva vyresniosios kartos kauniečių atsiminimuose.
Galima teigti, kad tai paroda apie dingusį senamiestį – žmones, kurių čia seniai nebėra, nutilusį troleibusų ir automobilių dundėjimą, užmarštin nugarmėjusį gyvenimo būdą, išgriautus arba restauruotus kiemus, namus ir tokias vietas kaip išnykusi gatvelė, kažkada taip prasmingai sujungusi senamiestį su upe.
TIKRA PRAEITIES REKONSTRUKCIJA
Šiandien šios fotografijos tampa tarsi tam tikrais erdviniais nuorodos taškais, leidžiančiais vieniems įtvirtinti savo blėstančius prisiminimus, kitiems – ieškoti savo miesto praeities likučių jo kiemuose, dar nespėtų restauruoti namų sienose ar pasikeitusių gatvių peizaže. Todėl šios fotografijos kartu yra tam tikra praeities rekonstrukcija, nes jos leidžia atpasakoti laiką, susieti vietą su atmintimi.
Parodoje pristatomas ir R.Požerskio pasakojimas apie to laiko senamiesčio gyvenimą, jo žmones ir su parodos fotografijomis susijusias istorijas. Kaip teigia parodos kuratorė D.Citvarienė, „be istorijų, pasakojimų mūsų miestas ir jo kiemai bei gatvės būtų tušti. Tik per istorijas šios vietos tampa vėl gyvos. Kita vertus, šiose vietose slypi mūsų tapatybės paslaptis, atsakymas į klausimą, kas mes esame?“.
Parengta pagal galerijos „101“ informaciją.