Kauno senamiestyje planuojama atkurti griuvėsiais virtusį XIX amžiaus mūrinį svirną. 2 aukštų statinį numatoma atstatyti senojoje vietoje, išlaikant buvusį užstatymo kontūrą ir aukštingumą. Vis dėlto projekto autorių pasirinktas primityvokas atkūrimo kelias kelia pagrįsta susirūpinimą architektūros specialistams, kurie signalizuoja apie įsigalinčius žalingus architektūrinio elgesio istorinėje aplinkoje įpročius.
1866 metais Kauno Senamiestyje statytas (Palangos g. 9A) 2-jų aukštų mūrinis ūkinis pastatas – svirnas – glaudėsi prie gretimo sklypo 3- jų aukštų ugniasienės. Iki pat XX a. 8-to dešimtmečio jis buvo naudojamas pagal savo tiesioginę paskirtį. Tačiau nuo 1986 metų, ruošiantis kompleksiniai kvartalo dalies rekonstrukcijai, apleistas ir neprižiūrimas jis pamažu virto avarinės būklės griuvėsiais. Nors statinio architektūrinės išraiškos vertė menka, tai būdingas XIX a. antros pusės ūkinis utilitarinės paskirties statinys. Pasak projektinių pasiūlymų autorių, šis statinys traktuotinas kaip sudėtinis kultūros paveldo vietovės Senamiesčio elementas, respektuojantis Senamiesčio urbanistinės sandoros struktūrą, svarbus kaip autentiško kiemo kompozicijos formavimas.
Pastato tūrio atkūrimo projektą parengė mažoji bendrija „Archcentras“ (projekto vadovė – R.M.Preikšienė, arch. S.Gudas, A.Porutis). Išliko tik dalis pamatų ir vakarinės sienos, kuria pastatas buvo sublokuotas su gretimame sklype esančiais statiniais, todėl formuodami atstatomo pastato tūrį architektai atsižvelgė į buvusio pastato kadastrinius matavimus ir seną fotonuotrauką. Ant senųjų pamatų atstatomas pastatas, anot jų, atkurs prarastą Kauno senamiesčio sklypo vidaus užstatymą. 104 m² bendrojo ploto sandėlis bus dviejų aukštų su mansardos vienšlaičiu stogu, be rūsio. Tarpaukštinė perdanga projektuojama monolitinio betono, stogo konstrukcijos – medinės, o stogo danga numatyta keraminių čerpių „marselio“ tipo. Vidaus patalpos projektuotojų naujai planuojamos – pastato centre projektuojama laiptinė ir įėjimas į pastatą, kiekviename aukšte numatoma įrengti daiktų laikymo patalpas.
Projekto autorių pasirinktas senojo pastato atkūrimo būdas visgi kelia nemažai klausimų Kauno istorinės architektūros žinovams, lyginantiems atkuriamą tūrį su turima ikonografine medžiaga. Socialinio tinklo „Facebook“ svetainėje „Architektuomenė“ šiuo klausimu neseniai kilusioje architektūros ir kultūros paveldo specialistų diskusijoje architektas Rimvydas Jurgis Palys tokio „atkūrimo“ rezultatą išvadino tiesiai šviesiai – „muliažu“. Skambesnių epitetų negaili ir kiti architektūros specialistai, pastebintys imitacines elgesio šalies istorinėje aplinkoje tendencijas.
Parengta pagal Projektinių pasiūlymų ir „Architektuomenės“ informaciją.