fi4a3546

UKRAINOJE RANKOS NESVYRA: „Jūs sugriovėt – mes dar geriau atstatėm“

2023-10-27
PILOTAS.LT

Avdijivkos miestelyje, Ukrainoje, prieš dvejus metus lietuviai atstatė susprogdintą mokyklą. Šiandien šis miestelis yra bene didžiausias rusų armijos puolimo tikslas, o tuomet atstatyta mokykla – vėl visiškai sugriauta. Tačiau dėl tokio mokyklos likimo Ukrainos atstatymo programos vadovui Artūrui Žarnovskiui rankos nesvyra.
Su Ukrainos atstatymo programos vadovu Artūrui Žarnovskiu kalbasi Monika Augustaitytė.

Jūsų rekonstruota Avdijivkos miestelio mokykla – vėl nuniokota karo. Ar šis įvykis turėjo kokios nors įtakos jūsų motyvacijai dirbant su Ukrainos atstatymo projektais?
Man tai tik dar daugiau motyvacijos pridėjo. Šiame Avdijivkos miestelyje, beje, vyksta vienas ilgiausių mūšių – ukrainiečiai čia nuolatos atmuša atakas. Prieš metus Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą atstatyti griaunamą Ukrainą Kijevo regione, nors ten dar nebuvo visai ramu. Tarptautinėje bendruomenėje tuo metu visi laukė taikos ir planavo atstatinėti šalį tik karui pasibaigus. Bet mes turime veikti dabar.
Dėl covid19 pandemijos ir karo šiandien jau yra ketvirtokų, kurie fiziškai nebuvę mokykloje. Mokymasis per nuotolį negali pakeisti mokyklos ar darželio, todėl šių įstaigų atstatymas yra prioritetas. Ukrainos gyventojams psichologiškai svarbu matyti, kad vyksta statybos – jos suteikia viltį, kad gyvenimas gali gerėti ir normalizuotis. Antras dalykas, Rusija tuoj ims naudotis naratyvu „mes gi sakėm, kad jums niekas nepadės“, todėl svarbu parodyti, kad Ukraina neliko viena, kad su ja yra visa tarptautinė bendruomenė.
Šiuo metu atstatinėjame mokyklą Borodyankoje. Joje, beje, gyveno rusų kariai. Čia įrengėme pirmą slėptuvę – Ukrainoje daugiau niekas tokios neturi. Atstatėme ir didžiulį darželį Irpinėje – į jį galės vaikščioti daugiau nei 400 vaikų. Šie du projektai yra inicijuoti ir įgyvendinami Lietuvos valstybės. Mes veikiame ir humanitarinio išminavimo srityje, ir teikiame paramą kariuomenei logistikos, medicinos, inžinerijos srityse.
Sumanymų ateities projektams yra daug. Norime stipriai plėsti slėptuvių statymą, netrukus pradėsime psichologinės reabilitacijos projektus. Stipri Ukraina yra mūsų nacionalinis interesas. Manau, kad Lietuva su savo ribotais resursais jau nuveikė daug. Matydamas, kaip dirba vokiečiai, danai ar estai, galiu drąsiai sakyti, kad mes esame aukščiausiame lygyje. Turime kuo didžiuotis. Man sunku net perteikti žodžiais tą dėkingumą, kurį ukrainiečiai jaučia gaudami mūsų pagalbą.

Kokia dabar švietimo situacija Ukrainoje? Kokiomis sąlygomis vyksta vaikų mokymas ir kiek jis produktyvus?
Virš 3.000 mokyklų yra stipriai pažeistos. Labai daug vaikų neina į mokyklą vien dėl to, kad jose nėra slėptuvių, ypatingai Charkovo srity. Mes čia kalbame apie milijonus mokyklinukų. Kai kur mokyklos apskritai sugriautos. Švietimo krizė yra begalinė. Jungtinių Tautų ir UNICEF analizės rodo, kad moksleivių raštingumo ir pažangos rodikliai drastiškai prastėja. Žinių ir socialinėje srityse vaikų atsilikimas – didžiulis.
Labai daug yra vidinių pabėgėlių, migruojančių šalies viduje iš Mariupolio, Donecko sričių į Vakarų Ukrainą, Kijevo regioną. Kai į miestelį, turintį optimalų skaičių mokyklų ir darželių, atsikrausto dvigubai tiek naujų gyventojų, švietimo sistemai susidaro didžiulis krūvis. Tikrai yra įtampa. Mokiniai mokosi trimis pamainomis nuo ryto iki vakaro, mokytojai dirba už tą patį atlyginimą. Daug mokinių emigravo į kitas šalis, bet tik dalis jų pasirinko mokytis jose. Tarkime, Lietuvoje esantys ukrainiečių vaikai vis tiek dažnai lanko dvi mokyklas, po pamokų Lietuvoje jie jungiasi per nuotolį į pamokas Ukrainoje. Dėl to, kad nori mokytis ir pagal ukrainietišką programą, išlaikyti ryšį su klasiokais, vildamiesi sugrįžti, kai situacija leis.
Apie trečdalis vaikų Ukrainoje mokosi tik nuotoliniu būdu. Ir tai yra blogai, nes pridėjus dar ir kovidinį periodą tarpas, kurį reikia pasivyti, jau turi reikšmingų pasekmių. Oro pavojus ten – nuolatinis, bet kada gali tekti eiti į rūsį, kur nebus interneto ir pamokos nutrūks. Beje, nepamirškime, kad yra nemažai vaikų laikinai okupuotose teritorijose. Jose negalima eiti į mokyklą, jei nepasiėmei rusiško paso. Tie vaikai paslapčia nuotoliu mokosi partizaniniu būdu. Apie juos man net sunku kažką sakyti, nes nenoriu apsimesti, kad suprantu, kaip jie gali jaustis. Tai mokslo kokybė, deja, silpna.

Ar keitėsi Ukrainos bendrojo ugdymo programų turinys karo kontekste?
Vienas iš naujai įvestų reikalavimų dabar – saugumo pamokos. Didžiulė problema Ukrainoje yra išminavimas, kuris truks dar ilgai. Kaip atpažinti sprogmenis, kaip elgtis, kad nesusižaloti – vaikučiams šitie dalykai jau rodomi. Ne tik su minom, bet ir su kitom sprogstamom medžiagom bei karo liekanom dar susidurs kelios kartos. Kalbant apie švietimo turinį, mes buvome atsivežę iš Ukrainos į Lietuvą mokytojų kolektyvus, darželio auklėtojus, mokyklų vadovus. Parodyti, kaip mes dirbame. Jokiu būdu ne mokyti, nes iš Ukrainos pozicijos žiūrint jau ir taip yra per daug to ne visada pagrįsto „mes žinom, kaip jums reikia“.

Kaip atrodo kasdienis gyvenimas Ukrainos didmiesčiuose? Ar matyti žmonių nuovargis, ar vis dar yra mobilizacijos jausmas?
Nuvažiavus į Kijevą, miestas verda: kamščiai, restoranai, gyva muzika, šokiai. Atrodytų, kad gyvenimas švenčiamas. Bet pradėjęs kalbėtis su vietiniais po penkto sakinio jau matai, kad jų akyse tvenkiasi ašaros. Kiekvienas turi savų istorijų. Ir tu supranti, kad tam tikra prasme tai yra gyvenimas šia diena. Nežinai, kas bus rytoj, iš to atsiranda noras švęsti šiandieną. Nematau aš ten nuovargio ar apatijos, nemačiau, kad kažkas tinginiautų ar skųstųsi. Kaip tik matau dar didesnį mobilizavimąsi. Yra tokio nenusileidimo, nesusitaikymo.
Man asmeniškai Ukraina labai greitai keičiasi. Yra labai šviesių, aktyvių žmonių įvairiose srityse. Nežinau, iš kur jie turi stiprybės vienu metu pakelti tiek iššūkių. Jie sako, kad Ukrainos atstatymas yra dalis pasipriešinimo. Galit sugriauti miestą, bet mes privalome parodyti, kad negalite palaužti dvasios. Jūs sugriovėt – mes dar geriau atstatėm. Kad ir dešimt kartų sugriausit – mes dešimt kartų atstatysim.
Darbo etika, kultūra žmonių, su kuriais susiduriu (nuo biurokratų iki darbininkų), yra tikrai pavydėtina ir, sakyčiau, kad tai – didžios tautos požymis. Jie vienu metu ir kariauja, ir atstato miestus, ir reformas daro, ir į ES bando integruotis. Kaip man sakė: „dabar nėr kada, verksim vėliau.“ Kita vertus, aš suvokiu, kad tai tikrai duos savas pasekmes. Sekindamas organizmą gali važiuoti metus, du, tris, bet tu trumpini savo gyvenimą psichine, emocine prasme. Vistiek kažkuriuo metu tave nuovargis pasiveja. Tai aš su nerimu laukiu, kuo tai baigsis. Truputį ilgiau pasikalbėjus matyti, kad jų emocinė, psichologinė sveikata yra tikrai ant ribos.

Mes Lietuvoje susitelkę teikiame pagalbą Ukrainos žmonėms, kuriuos iš širdies atjaučiame: aukojame, integruojame, priimame į savo namus. Bet ar nėra taip, kad tuo pačiu vengiame atjausti tolimesnių šalių karo pabėgėlius ir kartais atsisakome išklausyti jų tokių pat skaudžių istorijų?
Puikiai suprantu apie ką jūs kalbate. Beje, šis pastebėjimas ir užsienyje linksniuojamas. Tarptautinėje žiniasklaidoje, ypač Italijoje, stebimasi selektyvia lietuvių empatijos forma. Nes tai paprasčiausiai yra netoliaregiškas žvilgsnis. Man įstrigo mano kirpėjo siro išsakyta mintis: „Mes juk jums sakėm, kad Putiną reikia stabdyti ten, Sirijoje“. Italams ar graikams susidūrus su pabėgėlių krize sakėme, kad nepriimsime to 1000 pabėgėlių. Nenorėjome solidarizuotis, tada mums tai atrodė tolima. O dabar, gerai suprasdami Ukrainos situaciją, reikalaujame iš kitų šalių partnerių padėti Ukrainai ir piktinamės, kodėl jie nesupranta. Bet mes vienodai nesupratome jų bėdų.
Kitas simptomiškas dalykas – prieš dvidešimt metų piktindavomės, kad į mus iš aukšto žiūri ispanai ar britai, kai mes skinam jų braškes, kad mus išnaudoja. Tai šiandien dokumentinis tyrimas „Fūrų vergai“ parodė, kad dabar su dviguba jėga tą patį darom su kitais. Čia yra pamoka, kurią, tikiuosi, visi išmoksime: svetimų problemų nebūna, o nesprendžiamos problemos auga. Pasaulis globalus, nieko nevyksta kažkur izoliuotai. Tai atsiridena iki tavęs, todėl galvos kišimas į smėlį geruoju nesibaigia.
Aš suprantu, kad vyksta karas, visi įsitempę, mato daugiau grėsmių. Tai veda visuomenę prie kategoriškumo: yra aiškus priešas, aiškus gėris, aiškus blogis. Tačiau jeigu kare toks mąstymas veikia, tai kitose srityse kategoriškumas paprastai veda prie kvailumo. Visi pabėgėliai turi savo istoriją ir išankstinės nuostatos apie juos niekada prie gero nepriveda.
Aš žiūriu dabar į situaciją Lenkijoje ir su nerimu laukiu, ar iki mūsų atsiridens tokios pat radikalios nuotaikos. Valdančioji partija ten skelbia referendumą, kurio pagrindinė mintis tokia: „Ar pritariate, kad Lenkijoje būtų nevaldomai vežami emigrantai iš Artimųjų Rytų pagal Briuselio biurokratų nurodymus?“. Klausimas formuluojamas tiesiog neįtikėtinai manipuliatyviai.
Asmeniškai aš nesu optimistas. Ukrainos kraujas davė šiek tiek laiko, bet turbūt pasaulis savo demokratijos piką jau išgyveno. Todėl mūsų stiprybė – būti kartu. Mums svarbu parodyti tiek Ukrainai, kad mes padedam, tiek ir diktatoriams, kad po vieną jie negali gaudyti šalių, nes susidurs su visa laisvo pasaulio bendruomene. Dėl to aš ir akcentuoju, kad Ukraina turi būti atstatyta su tarptautine pagalba.
Vis dėlto, aš manau, kad mes jau laipteliu aukščiau esame atjautos prasme. Kad gebam priimti pabėgėlį. Padėdami Ukrainai mes ir patys gerokai paaugome. Išmokome dirbti tarptautinėje aplinkoje, daugiau rodyti atjautos, strateguoti, aukoti. Čia ne tik pagalba kitam, bet ir galimybė mums augti kaip valstybei.

Šiuo metu vykstančiame dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“ galima pamatyti režisierių Claire Billet ir Olivier Jobard filmą „Kai užaugsiu“, pasakojantį apie sugriautas mokyklas ir vaikų pastangas tęsti mokslus humanitarinių krizių akivaizdoje. Kartu su partneriais – Užsienio reikalų ministerijos vystomojo bendradarbiavimo programa, festivalis pristato visą Ukrainai skirtą filmų programą „Mėlyna geltona“ – šią dokumentiką dar galima spėti pamatyti namie, festivalio virtualioje kino salėje, iki spalio 29 dienos.
Parengta pagal „Nepatogus kinas“ informaciją.
Titulinė nuotrauka: Artūras Žarnovskis ir Rūta Leitanaitė  pristato Ateities mokyklos Ukrainoje koncepcijos kūrimo projektą. Foto: Nepatogus kinas.

Lietuvių pastatytas vaikų darželis Irpinėje (Ukraina). Foto: Nepatogus kinas.

Lietuvių atstatytas vaikų darželis Irpinėje (Ukraina). Foto: Nepatogus kinas.

Filmo kadras „Laiškas Ukrainai“ (rež. Lietuvos kino bendruomenė).

Filmo kadras „Laiškas Ukrainai“ (rež. Lietuvos kino bendruomenė).

Filmo kadras „Kai užaugsiu“ (rež. Claire Billet, Olivier Jobard).

Filmo kadras „Kai užaugsiu“ (rež. Claire Billet, Olivier Jobard).

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

param_uk_241100_e01_xxx

IKI PERGALĖS!: Kviečia VDA Kalėdinė meno ir paramos Ukrainai mugė

2024 lapkričio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Artėjant Kalėdoms, Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto bendruomenė tradiciškai rengia kalėdinę meno ir paramos Ukrainai mugę. Kviečia visus susiburti bendrystei, žadinti artėjančių Kalėdų dvasią, o svarbiausia – paremti kovojančią Ukrainą.

atgim_kl_241100_e01_xxx

EKSTREMALIOJI SITUACIJA KLAIPĖDOJE: Atgimimo aikštėje toliau bus ieškoma sprogmenų

2024 lapkričio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Siekiant spręsti situaciją Klaipėdos Atgimimo aikštėje, sutelktos tarpinstitucinės pajėgos. Dėl galimai aikštėje likusių sprogmenų praėjusią savaitę paskelbta ekstremalioji situacija. Tolimesni veiksmai aptarti Klaipėdos savivaldybėje neseniai

Deržprom

ATAKAVO UNESCO PAVELDĄ: Rusų bomba sugriovė dalį modernistinio Deržpromo komplekso

2024 spalio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Rusų paleista bomba vakar Charkive sugriovė didžiąją dalį garsiojo Deržpromo pastato – į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukto vieno žymiausių Ukrainos konstruktyvizmo architektūros objekto. Laisvės

Ateities mokykla Ukrainai (arch. „Scandurra Studio Architeturra srl“ (Italija) su M. A. Vustianskyi), 1-oji vieta.

ATEITIES MOKYKLA UKRAINAI: Konkurso rezultatų pristatymas Nacionalinėje dailės galerijoje

2024 spalio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje, Vilniuje rengiamas tarptautinio architektūrinio konkurso „Ateities mokykla Ukrainai“ rezultatų pristatymas. Renginyje dalyvausiantys architektūros biuro „Scandurra Studio Architeturra“ architektai pristatys konkurse geriausiu

sprog_lt_241000_e01_xxx

GAMINSIME SPROGMENIS: Lietuvoje planuojama statyti trotilo gamyklą

2024 spalio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Valstybės valdoma sprogmenų gamybos AB „Detonas“, vertindama geopolitinę situaciją ir būtinas saugumo reikmes, planuoja investicijas gynybos srityje ir ruošiasi statyti sprogstamosios medžiagos trotilo (TNT) gamyklą.

svent_fi_241000_e01_xxx

NEPATOGUS KINAS KAUNE: Žiūrovų realybę sujudins rinktinė dokumentika

2024 spalio 10Be komentarųPILOTAS.LT

18-ąjį kartą sugrįžta dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Jo rengėjai sako, kad filmai vienareikšmiškų atsakymų gal ir nepateiks, bet žada, kad rinktinė dokumentika sujudins žiūrovų

borod_uk_240000_e02_xxx

UKRAINOS MIESTŲ ATSTATYMAS: Lietuviai sukūrė specialią interaktyvią 3D platformą

2024 rugsėjo 30Be komentarųPILOTAS.LT

Statybų sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) parengė interaktyvią 3D platformą Ukrainos miestų Bučos ir Borodiankos atstatymui. Didelės raiškos vizualizacijos ir papildomos programinės įrangos galimybės leidžia ne

eros_fi_240900_e01_xxx

NEPATOGUS KINAS 2024: Per pusšimtį ryškių naujų dokumentinių filmų

2024 rugsėjo 26Be komentarųPILOTAS.LT

Spalį pradžioje Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino teatruose, kiekvienų namų ekranuose, daugybėje bibliotekų ir net įkalinimo įstaigose vyks festivalis „Nepatogus kinas“. 18-asis festivalis šiemet

mokyk_uk_240900_tit_xxx

ATEITIES MOKYKLA UKRAINAI: Paskelbti tarptautinio architektūros konkurso laimėtojai

2024 rugsėjo 12Be komentarųPILOTAS.LT

Neseniai pasibaigė atviras tarptautinis architektūrinis konkursas „Ateities mokykla Ukrainai“. Pirmąją vietą tarptautinė konkurso žiuri skyrė Italijos architektų komandai „Scandurra Studio Architeturra srl“, bendradarbiavusiai su Ukrainos

daugi_pl_240900_e01_xxx

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS VILNIUJE: Sovietinių daugiabučių renovacija Ukrainoje ir Europoje

2024 rugsėjo 10Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje rengiamos kūrybinės dirbtuvės tema „Holistinė sovietmečio daugiabučių renovacija“. Renginio tikslas – kartu su Ukrainos ir Europos sąjungos profesionalais aptarti pokariu statytų masinių daugiabučių mikrorajonų

bachm_pl_240800_e03_xxx

GENOCIDO VEIDAI: Kauno IX forte atidaroma sukrečianti paroda apie Bachmutą

2024 rugpjūčio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmą kartą į Europos Sąjungą atvežama paroda iš Ukrainos „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“. Nacionalinio istorinio memorialinio draustinio „Babin Jar“ parengta paroda pristato Bachmuto praeities

slept_lt_231100_e01_xxx

SUDARĖ SAVANORIŲ SĄRAŠUS: Inventorizuoti priedangas padės savanoriai ekspertai

2024 rugpjūčio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Priedangų tinklas Lietuvoje pamažu didėja, tačiau vis dar yra nepakankamas sutalpinti didžiąją dalį šalies gyventojų. Kaip praneša LR Aplinkos ministerija, ekspertai savanoriai savivaldybėms padės inventorizuoti

borod_uk_240000_e02_xxx

BUČAI IR BORODIANKAI: Lietuva ir Taivanas perdavė 3D įrankio kompiuterinę įrangą

2024 liepos 26Be komentarųPILOTAS.LT

Bučos ir Borodiankos savivaldybėms Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) perdavė 5 kompiuterinės įrangos komplektus, skirtus šių miestų architektūros ir teritorijų planavimo skyriams. Šis projektas finansuojamas

karin_sl_240700_e01_xxx

STIPRINAMA LIETUVOS KARIUOMENĖ: Šiauliuose atidarytas naujas karinis miestelis

2024 liepos 23Be komentarųPILOTAS.LT

Šiauliuose oficialiai atidarytas naujai pastatytas karinis miestelis, skirtas Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono kariams ir KASP Prisikėlimo apygardos 6-ajai rinktinei. Tai jau trečiasis tokios apimties infrastruktūros

fresk_uk_240700_e01_xxx

VILTIES FRESKOS UKRAINAI: Lvive įgyvendintas „lietuviškas“ gatvės meno projektas

2024 liepos 9Be komentarųPILOTAS.LT

Neseniai Lvive įgyvendintas tarptautinis gatvės meno projektas „MaLonNY. Lviv“, kuriame dalyvavo 7 menininkai iš keturių šalių: Ray Bartkus (Lietuva-JAV), Ieva Voroneckytė (Lietuva), Judy Tuwaletstiwa (JAV),

sprecherio-dangoraizis-_laiptine

LVIVO MODERNIZMAS TARPUKARIU: Ukrainiečių architektūros istorikės fotografijų paroda

2024 gegužės 24Be komentarųPILOTAS.LT

Galaunių namuose-muziejuje, Kaune atidaroma ukrainietės architektūros istorikės ir fotografės Myroslavos Liakhovych fotografijų paroda „Išlikusi architektūra: Lvivo modernizmas tarpukariu“. Pristatomi ryškiausi išlikę Lvivo miesto (Ukraina) modernizmo

karas_uk_240500_e01_xxx

IŠRYŠKINS KULTŪROS SVARBĄ: Ukrainos atkūrimui skirta tarptautinė konferencija Vilniuje

2024 gegužės 23Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje rengiama tarptautinė konferencija „Ukrainos kultūros sektoriaus atkūrimo link“. Konferenciją rengia Lietuva, bendradarbiaudama su Ukraina ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO). DIDINAMAS

ukrai_fo_240500_e01_xxx

PRITAPUSIOS LIETUVOJE:8 Ukrainos moterų fotoistorijos Panevėžyje

2024 gegužės 17Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje atidaroma ukrainietės Svitlanos Diduch-Romanenko fotografijų paroda „Pritapti Lietuvoje. Ukrainos moterys“. Paroda vaizduoja ukrainietes, kurioms, nepaisant visų sunkumų ir kliūčių, pavyko

chark_uk_240500_e05_xxx

NORMANO FOSTERIO IŠŠŪKIS: Charkivo daugiabučių kvartalų atstatymo koncepcijos konkursas

2024 gegužės 7Be komentarųPILOTAS.LT

Vienas žymiausių šiuolaikinių britų architektų seras Normanas Fosteris įsitikinęs, jog pradėti rūpintis nuo Rusijos agresijos nukentėjusios Ukrainos atstatymu privaloma jau dabar. Normano Fosterio fondas neseniai

pried_kn_240400_e01_xxx

CIVILINĖ SAUGA KAUNE: Pirmieji patvirtino programą priedangų įrengimui daugiabučiuose

2024 balandžio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Papildomi avariniai išėjimai, ventiliacijos, apšvietimo ir vandens tiekimo sistemų įrengimas, instaliacijos sutvarkymas su galimybe pajungti autonominį elektros tiekimą, pastato konstrukcijų stiprinimas. Tokias priemones Kaunas numatęs

future-school-for-ukraine-pic

NAUJOJO EUROPOS BAUHAUZO FESTIVALIS: 2 lietuviški projektai ir laboratorijos paskelbimas

2024 balandžio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Balandžio 9-13 dienomis Briuselyje vyksiančiame Naujojo Europinio Bauhauzo (NEB) festivalyje bus pristatyti du Ukrainai skirti projektai, kartu su partneriais koordinuojami Lietuvos architektų sąjungos, ir LAS

Mantas Kvedaravičius

MANTAS KVEDARAVIČIUS (1976-2022): Biržuose atidaryta režisieriaus atminties ekspozicija

2024 balandžio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Biržų krašto muziejuje „Sėla“, arsenalo ekspozicijų salėse, atverta režisieriaus, archeologo, antropologijos mokslų dr. Manto Kvedaravičiaus atminties ekspozicija. Prieš dvejus metus kovo pabaigoje Mariupolyje rusų karių

ukrai_fo_240300_e01_xxx

KARO PABĖGĖLIŲ PORTRETAI: Lietuvos fotografų paroda Vašingtone

2024 kovo 4Be komentarųPILOTAS.LT

Ukrainos namuose, Vašingtone atidaryta žinomų Lietuvos fotografų paroda „Ne visi. Karo pabėgėlių portretai“. Projekto autoriai – tarptautiniu mastu pripažinti fotografai – dokumentinės fotografijos meistras Antanas

Naujasis europinis Bauhausas

VIEŠOJI INFRASTRUKTŪRA UKRAINAI: Steigiama Naujojo Europos Bauhauso laboratorija

2024 vasario 26Be komentarųPILOTAS.LT

Vasario 23 dieną, antrųjų Rusijos karo prieš Ukrainą metinių išvakarėse, Europos, Ukrainos ir pasaulio architektūros ir urbanistikos profesionalams buvo pristatyta naujai steigiama Naujojo Europos Bauhauso

mokyk_uk_240200_e01_xxx

ATEITIES MOKYKLA UKRAINOJE: Paskelbtas tarptautinis architektūros idėjų konkursas

2024 vasario 22Be komentarųPILOTAS.LT

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) šių metų vasario 22 dieną Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbė tarptautinį