images_pulsas_foto_3730_karik_lt_150400_e01_xxx

IŠLIKTI IR KURTI://APIE LIETUVIŲ DAILĘ POKARIO VOKIETIJOJE

Pasibaigus II pasauliniam karui, Vokietijos teritorijoje, pabėgėlių stovyklose gyveno apie 60.000 lietuvių. Vokietijoje susibūrė didelės lietuvių inteligentijos pajėgos. Lietuvių dailės vokiškojo periodo, vadinamo egziliniu, gilesniam pažinimui skirtas 4 paskaitų ciklas, vedamas Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dėstytojos dr. Rasos Žukienės.

YPATINGO KŪRYBINGUMO LAIKAS

Po 1990-ųjų į Lietuvos muziejus sugrįžusi išeivių dailė pristatoma parodose, publikuojama meno albumuose, bet gilesnės egzilio dailės refleksijos vis dar trūksta. Šią spragą iš dalies turėtų užpildyti menotyrininkės dr. Rasos Žukienės vedamas 4 paskaitų ciklas „Išlikti ir kurti: lietuvių dailės gyvenimas pokario Vokietijoje“. Paskaitos vyks Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V.Putvinskio g. 55).

Dailininkams Vokietijos laikotarpis buvo ne tik skurdo ir kankinusios nežinios dėl savo ateities, bet ir ypatingo kūrybingumo laikas. 1946-1950 m. Vokietijoje buvo tęsiamos lietuvių nacionalinio meno tradicijos, kurias Lietuvoje, tapusioje LTSR, drastiškai užgniaužė Stalino režimas. Prieškario kultūros tąsą Vokietijos pabėgėlių stovyklose liudija brandūs dailės kūriniai, leidyklų ir meno būrelių veikla. Politiškai nestabilioje aplinkoje išryškėjo ne tik menininkų kūrybiškumas, bet ir pilietiškumas, aiškiai suvokta, kad dailė pajėgi reprezentuoti šalį ir savą kultūrą, kad parodos – puiki galimybė karo laimėtojams anglams, amerikiečiams, prancūzams priminti apie iš Europos žemėlapio ištrintas nepriklausomas Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją, Estiją.

BANDOMA ATSAKYTI Į EGZILIO DAILĖS KLAUSIMUS

Dr. Rasos Žukienės paskaitų cikle „Išlikti ir kurti: lietuvių dailės gyvenimas pokario Vokietijoje“ nušviečiamos įvairios išeivijos dailininkų veiklos pusės, ir bandoma atsakyti į aktualius egzilio dailės tyrimo klausimus: ką kūrėjams reiškė buvimas, „kitu“, „svetimu“; kaip okupacija ir egzilis įtakojo jų tapatybę; kodėl Europos meno žinovai, įvertinę lietuvių dailės profesionalumą, vis dėlto nenorėjo jos laikyti sava ir modernia? Paskaitose bus galima išgirsti, kaip pietų Vokietijos mieste veikė Kauno meno mokyklos pakaitalas, kaip dailininkai puoselėjo santykius su sąjungininkų karinės valdžios atstovais; apie kokias parodas, skirtas amerikiečiams mąstyta, emigruojant į JAV; kokia menotyrininko tezė Vakaruose niekad nebuvo pamiršta, ir, pagaliau, kas yra vadinamasis „tremties humoras“, priversdavęs dypuką – „žmogų be vietos“ – nusišypsoti.

Paskaitų ciklas parengtas vykdant projektą „Lietuva karuose“ kultūra, tapatybės, egzilis“ (LMT), finansuojamą pagal Europos sąjungos 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai. “

PROGRAMA

Balandžio 30 diena

17 val. Baltijos šalių dailininkai Vokietijoje (1945-1949).

Gegužės 7 diena

17 val. Reprezentacinės lietuvių dailės parodos Vokietijoje po II pasaulinio karo.

Gegužės 14 diena

17 val. Menotyrininko Aleksio Rannito (1914-1985) žygis Vakaruose: vieno pranešimo reikšmė M.K.Čiurlionio tyrimuose.

Gegužės 21 diena

17 val. Juokas pro ašaras: Vokietijos laikotarpio lietuvių spaudos karikatūros ir jų kūrėjai.

Parengta pagal nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus informaciją.

REDAKCIJOS PASTABA:atsiprašome gerb.skaitytojo, kad dėl techninių priežaščių laikinai nėra galimybės komentuoti PILOTAS.LT straipsnių. Prašytume pasidalinti nuomone facebukiniame PILOTE.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Bauhaus

BAUHAUZO IDĖJOS IR SĄSAJOS: VU bibliotekoje susitikimas su prof. M.Drėmaite

2019 spalio 161 KomentarasPILOTAS.LT

1919-aisiais Veimaro Vokietijoje įkurta Bauhauzo dizaino mokykla pasižymėjo novatorišku požiūriu į žmogų supančią aplinką bei jų santykį. Šios mokyklos 100-mečio proga architektūros istorikė dr. Marija

Vilniaus tarpukario architektūra

NEMATOMA ARCHITEKTŪRA: Naujausi Vilniaus tarpukario architektūros tyrimai

2019 kovo 29Be komentarųPILOTAS.LT

Lenkijos architektūros tyrinėtojai 1919–1939 metų Vilniaus atvejį neretai laiko menkaverte periferijos apraiška, mano, kad tuo metu statybinė veikla buvo apskritai apmirusi, o Lietuvoje šio laikotarpio

Misionierių vienuolynas

PAUKŠTIS NUKIRSTU SPARNU: Apie barokinį Vilniaus misionierių vienuolyną

2018 gruodžio 201 KomentarasPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvos nacionaliniame muziejuje architektūrologė Jūratė Markevičienė skaitys paskaitą apie vieną unikaliausių Vilniaus senamiesčio architektūros ansamblį – Misionierių vienuolyną ant Išganytojo kalvos. Bus pristatyta šio

Xiao Yong

KONCEPTUALUS DIZAINAS: Kinų profesoriaus paskaita Vilniaus dailės akademijoje

2018 lapkričio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Prof. Xiao Yongo (Xiao Yong) kuriami grafinio dizaino projektai yra vieni labiausiai atpažįstamų Kinijoje ir vertinami kaip turintys itin didelę įtaką grafinio ir komunikacinio dizaino

Jörg Heiser

MENAS PAVOJUJE: Prof. J.Heiserio paskaita globalaus dešinėjimo akivaizdoje

2018 lapkričio 161 KomentarasPILOTAS.LT

Pastaraisiais metais aktyvėja dešiniųjų populistų ir neoliberalios ekonomikos spaudimas, su kuriuo vis dažniau susiduria šiuolaikinis menas ir institucijos. Apie tai išsamiai bus kalbama prof. Jorgo

Keičiant mąstyseną

KEIČIANT MĄSTYSENĄ: Urbanistikos klasiko paskaita ir paroda Vilniuje

2018 spalio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma paroda „Keičiant mąstyseną. Jano Gehlo gyvenimas ir veikla“. Prieš parodos atidarymą moderniosios urbanistikos klasikas iš danijos Janas Gehlas pristatys viešą

Merima Bruncevic,  Esther van Zimmeren

AUTORINIŲ TEISIŲ DILEMOS: Užsienio eksperčių paskaitos

2018 gegužės 30Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų rūmai rengia viešas paskaitas autorių teisių įgyvendinimo architektūroje tema. Jas skaityti atvyksta dvi ekspertės iš užsienio – dr. Merima Bruncevic (Švedija) ir dr.

Pokario architektūra

POKARIO ARCHITEKTŪROS PAVELDAS: Sieks atkreipti dėmesį į inventorizavimą ir vertinimą

2018 gegužės 11Be komentarųPILOTAS.LT

Vos keli pokariu sukurti architektūros kompleksai ir objektai šiandien yra pripažinti kultūros paveldu. Neįvertinti ir netekę teisinės apsaugos, daugelis šio laikotarpio pastatų yra neatpažįstamai rekonstruojami

images_pulsas_foto_4466_posad_pr_160400_e01_xxx

ERDVINĖS STRATEGIJOS://OLANDŲ URBANISTO HANO DIJKO PASKAITOS KAUNE

Lietuvoje viešintis olandų urbanistas Hanas Dijkas (Han Dijk) Kauno architektų namuose skaitys atvirą paskaitą „Spatial strategies.’ By Posad“. H.Dijkas yra vienas iš „POSAD spatial strategies“

images_pulsas_foto_4397_drema_pa_160300_www

PROGRESO METEORAS://M.DRĖMAITĖS PASKAITA APIE PRAMONĖS ARCHITEKTŪRĄ

Architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė ką tik parašė monografiją „Progreso meteoras. Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1918–1940 m“. Leidyklos „Lapas“ kartu su Vilniaus universitetu išleistą

images_pulsas_foto_4133_dorri_pa_151100_e02_xxx

NUOTYKIAI VERTIKALĖJE://M.DORRIAN PASKAITA NACIONALINĖJE DAILĖS GALERIJOJE

Architektūros [pokalbių] fondo ciklas „Ekskursijų galios“ pakvietė į 4-ąją paskaitą. Nacionalinėje dailės galerijoje architektas, Edinburgo universiteto architektūros katedros profesorius Markas Dorrianas (Mark Dorrian) paskaitoje „Nuotykiai

images_pulsas_foto_3905_supyn_po_130800_e01_bra

H.DROOGH PASKAITA KLAIPĖDOJE://MIESTO PLANAVIMAS, ATGAIVINIMAS, MARKETINGAS

Klaipėdoje viešintis architektas-urbanistas Huub Droogh uostamiesčio architektus bei visus besidominčius miestų planavimu pakvietė į paskaitą-pokalbį. Renginio tema – „Miesto planavimas, atgaivinimas ir miesto marketingas“.

images_pulsas_foto_3730_karik_lt_150400_e01_xxx

IŠLIKTI IR KURTI://APIE LIETUVIŲ DAILĘ POKARIO VOKIETIJOJE

Pasibaigus II pasauliniam karui, Vokietijos teritorijoje, pabėgėlių stovyklose gyveno apie 60.000 lietuvių. Vokietijoje susibūrė didelės lietuvių inteligentijos pajėgos. Lietuvių dailės vokiškojo periodo, vadinamo egziliniu, gilesniam

images_pulsas_foto_nacio_ga_110300_bra_e02

POSTINTERNETINIS MENAS://TRYS PRANEŠIMAI NACIONALINĖJE DAILĖS GALERIJOJE

Vilniuje, Nacionalinės dailės galerijos (NDG) auditorijoje bus skaitomi trys pranešimai apie postinternetinį meną ir vizualiojo meno santykį su skaitmeninėmis technologijomis. taip pat bus pristatytas internetinis

images_pulsas_foto_3396_pokar_pl_141100_e01_xxx

POKARIO ISTORIJOS://ŠIUOLAIKINIAI VIZUALINIAI PASAKOJIMAI FOTOPARODOJE

Kaune atidaroma fotografijos paroda „Pokario istorijos“ – vizualinis pasakojimas, šiuolaikine meno kalba savitai reflektuojantis po karo Lietuvoje susiklosčiusias istorijas ir naujai aktualizuojantis praeitį. Parodoje pristatomi

images_pulsas_foto_3190_skulp_vn_140500_e01_BRA

SKULPTŪROS EKONOMIKA://TREČIASIS ARCHITEKTŪROS FONDO CIKLO POKALBIS

Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) tęsiasi Architektūros fondo pokalbiai apie nebendradarbiavimą skulptūroje. Trečiajame ciklo renginyje „Skulptūros ekonomika“ , šiandien svečiuojasi ekonomistė Aušra Maldeikienė ir menotyrininkas

images_pulsas_foto_2768_jalow_da_131100_e01_xxx

APIE SALDUTIŠKIO DVARO SAVININKĄ://VIEŠA PASKAITA VDU GALERIJOJE „101“

Šiandien Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje „101“ įvyks paskaita, skirta Mieczyslawui Jalowieckiui ir Lietuvos piešiniams Stanfordo (JAV) universiteto Hooverio institute. Paskaitoje inžinierius restauratorius, paveldosaugos ekspertas

images_phocagallery_2689_verme_kafe_1310_2989_verme_po_131000_e01_xxx

VANDENS GRĖSMĖS://ARCHITEKTAMS IŠŠŪKIS, BET IR NAUJOS GALIMYBĖS

M.Vermeulenas,  foto: AF Ateities miestų planavimo sprendimai turės ne vien susidoroti su vandens keliamomis problemomis, bet ir kurti patrauklią aplinką gyventi. Tai ypač aktualu Olandijai,

images_pulsas_foto_2369_anima_ES_130400_e01_xxx

POPMENO ATSPINDŽIAI://ROŽANSKAITĖS KŪRYBA IR 8-OJO DEŠIMTMEČIO ESTŲ ANIMACIJA

Nacionalinėje dailės galerijoje vyks Marijos Teresės Rožanskaitės parodą „Rentgenogramos“ papildantis renginys. Parodos kuratorė Laima Kreivytė čia skaitys paskaitą „Popmeno atspindžiai: Marija Teresė Rožanskaitė ir estų

images_phocagallery_2340_Kunnapu_pav_2340_tit_Vilen_Kunnapu

ARCHFONDO POKALBIS://TALINO MOKYKLA, ARCHITEKTŪRINIS EKSTREMISTAS VILEN KUNNAPU

Estų architektūra sovietmečiu buvo klusni, nyki ir kolaboruojanti. Jie neturėjo savo nasvyčių, čekanauskų, dičių ar čepių. Tačiau 1978-aisiais stambiaplokštė estų ramybė dingo. Užaugo neakivaizdinę Suomijos

images_pulsas_foto_2335_schib_po_130300_e01_xxx

M.SCHIBLI’O PASKAITA ŠMC://NAUJOJI ŠVEDŲ MENININKŲ KARTA

Vilniuje vieši švedų Kalmaro meno muziejaus parodų kuratorius Martinas Schibli’s, į Lietuvą atvežęs grupinę parodą „Falling from Grace“. Šiuolaikinio meno centre rengiamame susitikime jis atskleis

images_phocagallery_2286_disident_pav_2289_disident_tit

ARCHITEKTŪRINIS DISIDENTIŠKUMAS://ARCHFONDO POKALBIAI APIE KRITINĘ PRAKTIKĄ

Architektūra jau seniai yra politika. Jeigu ir ne visai tiesiogine prasme, tai bent jau instrumentine ir propagandine. Drąsu yra politinę architektūros temą šiandien Lietuvoje nagrinėti

images_straipsniu_foto_2050_bouma_po_121000_e01_xxx

OLE BOUMANAS://ARCHITEKTŪRĄ REIKIA ATRASTI IŠ NAUJO

8-asis Architektūros [pokalbių] fondo ciklas toliau pristato antropologinį požiūrį į architektūrą bei kviečia patyrinėti architektūrą kaip socialinį reiškinį. Spalio 25 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG)

images_pulsas_foto_1989_Arch_pokalb_tit

ERDVĖS ANTROPOLOGIJA://VIII ARCHITEKTŪROS POKALBIŲ FONDO CIKLAS

Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje šiandien prasideda jau aštuntasis Architektūros [pokalbių] fondo paskaitų ciklas „Vieta. Erdvės antropologija“, kurį rengia menotyrininkė Ūla Tornau ir sociologė Vita Petrušauskaitė.

images_pulsas_foto_1677_Parulskis_TIT

MEMORIALINĖS LENTOS LAZDYNUOSE//E.PARULSKIS: MODERNIOJO PAVELDO CIKLE

VII Architektūros fondo pokalbių ciklas „Modernieji paveldai“ skirtas ribinei architektūrai –  brandaus amžiaus sulaukusiems moderniosios architektūros objektams, po truputį mūsų akivaizdoje tampantiems naujuoju paveldu. Balandžio