images_straipsniu_foto_2055 Lukiskiu a _tit

LAISVĖS INVENTORIZACIJA//PENKTASIS KONKURSAS LUKIŠKIŲ AIKŠTĖJE RAMYBĖS NEŽADA

Ilgai lauktas ir dar ilgiau įvairiausiose instancijose styguotas konkursas Lietuvos laisvės kovų monumentui Vilniaus Lukiškių aikštėje sukurti prieš kelias dienas pasiekė bejausmes Centrinio viešųjų pirkimų portalo lentynas. Skelbimas apie Kultūros ministerijos vykdomą Laisvės monumento idėjos „pirkimą“ tyliai, be reklamos atgulė 128423-uoju numeriu tarp medicininės diagnostikos reagentų, greiderio, metalo halogeno lempų ir kitų kasdieninių nacionalinio ūkio „mitybos“ produktų…

LAISVĖ NULEISTA ANT ŽEMĖS

Matyt, leidžiama suprasti, kad Lietuvoje jau instaliuota universali ir indiferentiška turiniui valstybės administravimo inžinerija, kuri iš principo nemato skirtumų tarp kūrybinio produkto ir elementaraus pramoninio gaminio.

Pastaraisiais metais apsčiai prijuokauta maustant ant kampuoto Viešųjų pirkimų kurpaliaus architektūrinius konkursus, tačiau kai šiai trumparegiškai mašinerijai pavedama aptarnauti valstybę kuriant meno kūrinius „įprasminančius laisvę“, juokas nebeima. Neįmanoma nepastebėti, kad ir pats Laisvės kovų monumento viešojo pirkimo žodynas bei procedūrinė mechanika iškalbingai panaši į sovietinio biurokratizmo marazmyną.

Gal būtų visai neprošal griežtąjį konkurso reikalavimą „menininkas arba menininkų grupė privalo pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymą, įrodančią, jog (…) nėra pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis“ visų pirma išbandyti ant konkurso rengėjų.

Bent jau tam, kad atkristų įtarimas, jog paskelbtojo Laisvės kovų įamžinimo konkurso pavidalas nėra bandymas diskredituoti laisvės ir laisvės kovų sakralumą, o viso labo – eilinė biurokratinė patologija.

SKULPTŪRINIS KONKURSAS BE SKULPTORIŲ

Įdomus ir kitas Laisvės kovų monumento Vilniaus Lukiškių aikštėje konkurso aspektas – vertinimo komisijoje nėra nė vieno skulptoriaus.

Žinoma, pagal viešųjų pirkimų papročius, konkurso vertinimo komisija yra slapta ir jos narių sąrašas patikimai saugomas tame pačiame lagaminėlyje, kaip ir kultūros ministro bilietai į UNESCO būstinę Paryžiuje. Tačiau neoficialiai žinoma, jog 9 narių komisija sudaryta iš Lukiškių aikštės sutvarkymo ir Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo komisijos narių bei Kultūros ir meno tarybos narių.

Kultūros ministerijai, organizuojančiai skulptūrinį konkursą, kažkodėl neatrodė būtina pasikviesti į vertinimo komisiją skulptūros profesionalų, renkant „geriausią, įtaigų, lengvai identifikuojamą, visuotinai priimtą, tautos dvasią ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą įprasminantį skulptūrinės kompozicijos projektą“. Dailininkų sąjungai, pasiūliusiai 4 patyrusius skulptorius į konkurso komisiją, tebuvo paaiškinta, kad jie gal bus pakviesti recenzuoti ar šiaip patarti.

Ar apskritai anoniminių „teisėjų“ komisija, neturinti savo gretose skulptorių, gali imtis užduoties išrinkti „geriausią projektą“ profesionalių skulptorių turnyre…?

Čia būtų galima pasimokinti bent jau iš Kauno „šerifo“ S.Buškevičiaus nuotykių monumentaliosios skulptūros srityje, kai liguistas noras absoliučiai valdyti procesą ir jo rezultatą virto Lietuvos sukilėlių vado Antano Mackevičiaus atminimo viešu paniekinimu.

LIGOS ISTORIJAI 16 METŲ

Panašu, kad chroniškos lietuviškų konkursų ligos – pernelyg plati, nekonkretizuota konkursinė užduotis, pertekliniai formalumai ir nesugebėjimas išrinkti geriausio projekto – įgauna vis grėsmingesnes komplikacijas, lemiančias vis keistesnių mutantų gimimą mūsų miestuose.

Neramu, kad ši grėsmė pakibo ir ant vieno svarbiausio tautai ką tik paskelbto Laivės kovų monumento Lukiškių aikštėje konkurso.

Apskritai derėtų pripažinti, kad visi keturi nuo 1996-ųjų Lukiškių aikštėje vykę konkursai buvo paženklinti kažkokio keisto nesusikalbėjimo ir socialinės įtampos žyme. Diskusijos viešoje erdvėje dėl vienos svarbiausių Vilniaus aikščių konversijos nebuvo normalios temperatūros ir labiau priminė chaotišką pilietinį karą, o ne darnų Laisvės kovų įpaminklinimo procesą.

Net ir pernai aikštės architektūrinio pertvarkymo konkursą laimėjęs projektas „Ramybė“ (architektai Rolandas Palekas, Petras Išora ir bendradarbiai Bartas Puzonas, Alma Palekienė, Matas Šiupšinskas, Sabina Grincevičiūtė) labiau vertintinas, kaip trapus kompromisas, o ne stipri naujos miesto erdvinės tapatybės paraiška su laisvės užtaisu.  

MES ŽINOME KAIP

Tačiau, nepaisant kritikos ir neišsipildžiusių lūkesčių, galima pagirti bent jau tai, kad pernykščio konkurso rezultatai gerbiami ir naujojo Kultūros ministerijos konkurso dalyviai dirbs jau aikštės pertvarkymo projekto „Ramybė“ rėmuose.

Konkurso objektas – Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektiniai pasiūlymai, kurie „turi raiškia meno kalba įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą“.

Projektų pateikimo terminas – 2013-ųjų kovo 8, 16:00, Vilniaus įgulos karininkų ramovė, (Pamėnkalnio g.13, Vilnius)

Projektų vertinimo kriterijai – Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninėsidėjos originalumasir aktualumas. Taip pat – siūlomo projekto organiškas santykis su Lukiškių aikštės erdve (pagal projektą „Ramybė“).

Konkurso premijos: I vieta – 10.000 litų premija, II vieta – 5 000 litų, III vieta – 3 000 litų, o IV ir V vietos laimėtojams – po 2 000 Lt.

Pastaba desertui – „projektų konkursą laimėjęs tiekėjas viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka gali būti kviečiamas dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose dėl Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Vilniaus Lukiškių aikštėje neskelbiamų derybų būdu, jeigu bus skirtos lėšos, reikalingos projektui įgyvendinti“…

TADAGUTAUSKIŠKŲ REINKARNACIJŲ TRAUKA

Pabaigai dar sykį norėtųsi stabtelti prie konkursinės užduoties. Nurodoma, kad monumentalios skulptūrinės kompozicijos autoriai turi įkomponuoti užrašą „Kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Taip pat – užrašus, įvardinančius kovų už Lietuvos laisvę laikotarpius: „Senovės amžių laisvės kovos ir LDK gynyba (V-XVII a.)“, „Sukilimai prieš Rusijos okupaciją (1794 m.; 1831 m.; 1863m.)“ ir „Nepriklausomybės karas, Klaipėdos krašto sukilimas (1919 m.-1920 m.; 1923 m.)“ bei „Kova prieš sovietinę okupaciją (1941 m., 1944 m. -1953 m. -1969 m.; 1991 m.)“.

Taip pat nurodoma, kad projekte turi būti integruota: ugnis (arba jos simbolinė išraiška); nacionalinis simbolis (-iai);  nežinomo partizano kapas.

Nė kiek neabejoju, kad visi čia išvardinti istoriniai įvykiai, periodai ir ženklai yra mūsų tautos istorijai ir nesibaigiančioms kovoms „už Lietuvą“ svarbūs ir verti amžinos pagarbos.

Abejoju kitu – ar tokia muziejinė nacionalinės istorijos inventorizacija kompaktiškoje miesto erdvėje nedevalvuoja pačių istorinių įvykių reikšmės ir mastelio? Tiek Lietuvos, tiek Europos istorijos ir erdvės kontekste.

Ar įpareigojantis užmojis suregistruoti ir įpaminklinti ne tik lietuvių, bet ir kuršių, prūsų, jotvingių šimtmetines kovas „vienoje vietoje“ ant vilnietiško (būtent!) grindinio nekvepia imperine tuštybe?

Ar apskritai nerizikuojame paversti Lukiškių aikštės, smulkmenišku ir disciplinuotu patriotinės savasties lageriu, labiau skleidžiančiu perkrauto Nojaus laivo depresiją, nei natūralų ir neįkyrų pasididžiavimą viena seniausių Europos tautų ir jos Laisve.

Nesinori tikėti, bet „tadagutauskiška“ Lietuvos istorijos monumentalizavimo praktika, atrodo, bus padariusi lemtingos įtakos Kultūros ministerijai, paskelbusiai konkursą Nr.128423 Lukiškių aikštėje.

Komentarai

  1. argi gelunas ir kiti valdininkai uz ka nors atsakingi ?

  2. juokdariai

  3. pritariu gyteniui umbrasui. vezimas, stovintis pries arkli, niekur nenuves…

  4. Gelūnas išvažiuodamas į Paryžių numetė ateinančiam ministeriui karštą bulvę. Taip jie ir mėto Lietuvos laisvę 22 m.
    Į domu ar „Tarptautiniame“ konkurse skulptorius užsienietis turės atnešti pažymą iš VRM ir Genocido centrų, kad nėra teistas, ar kolaboravęs 🙂
    Lukiškėse niekada nebuvo kapinių, bet nuo šiol bus nežinomo kareivio kapinės. Užsakovas konkurso sąlygose įrašė „guziką-amžiną ugniį“ ir reikalauja „guzikui“ pasiūti kostiumą, kostiumui pagaminti spintą, spintai pastatyti namą…


  5. lukas 2012.10.24 ———————————
    „Geriausia būtų sutvarkyti aikštę architektūriniu požiūriu, galbūt ją pervadinti, o paminklų jau turime į valias – geriau padėtų įrengti Šv. Jokūbo bažnyčios bokšte kariljoną, kuriuo būtų nuolat skambinama – labai aiški ir suprantama laisvės ir atminimo už mirusius metafora.“
    Taigi, kiši božnycinį žydų folklorą Lietuvai.
    ———————–

  6. Gelunas kelis metus buvo Kultūros ministru.Daug kalbėjo, daug žadėjo. O kokie jo veiklos rezultatai?

  7. Taip, dar vienas pavyzdys į nūdienos Lietuvos konkursus.

    Smagu smagiai ir šmaikščiai komentuoti, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į mūsų, architektų ir skulptorių, bendruomenes ir paraginti laikytis vieningos pozicijos ir kolegialiai ignoruoti šį ir visus kitus CVP IS rėmuose PERKAMUS intelektinės veiklos rezultatus. Nemirsime juk badu, yra ir kitų darbų.
    Žinoma, įdomu bus pamatyti tų pačių Lietuvos architektūros – skulptūros grandų komandų pateiktus konkurinius projektus, parodant masėms, kad karavanui šunys nerūpi.

  8. Gal kaip tik gerai, kad Gelunas asmeniskai pasimautu ant viesuju pirkimu sistemos taikymo kurybiniuose projektuose. Gal bent jau tada suprastu, kad tai yra absoliuti nesamone.

  9. Geriausia būtų sutvarkyti aikštę architektūriniu požiūriu, galbūt ją pervadinti, o paminklų jau turime į valias – geriau padėtų įrengti Šv. Jokūbo bažnyčios bokšte kariljoną, kuriuo būtų nuolat skambinama – labai aiški ir suprantama laisvės ir atminimo už mirusius metafora.

  10. puikus straipsnis, reiktų skleisti plačiau (t.y. persiusti į „didžiąją“ žiniasklaidą).

  11. Viesieji pirkimai skulptūrai :DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD va va visai dasigyvenom

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Lukiškių kalėjimas. Foto: PILOTAS.LT archyvas

LUKIŠKĖMS ŽADA GYVYBĘ: Nuomos konkursą laimėjo mįslingasis „Aštuntas elementas“

2021 balandžio 301 KomentarasPILOTAS.LT

Lukiškių kalėjimo komplekso laikinos nuomos konkursą laimėjo mįslinga bendrovė „Aštuntas elementas“. Žadama Lukiškes paversti muzikos, modernaus meno, dizaino ir kultūros židiniu, tačiau nutylimos finansinės nuomos

Heritas‘2020

(Į)KRAUK PAVELDĄ!: Į festivalį „Heritas“ išaugusi iniciatyva kviečia į Lukiškes

2020 vasario 28Be komentarųPILOTAS.LT

„Heritas“ kartą per metus po vienu stogu suburia nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų specialistus, įmones, valstybines įstaigas bei visuomenę. Šiemet gegužės viduryje jis vyks

Lukiškių kalėjimas. Foto: PILOTAS.LT archyvas

LUKIŠKIŲ VIZIJA: Turto bankas rengia atvirą diskusiją buvusiame kalėjime

2020 sausio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Valstybės turtą valdantis Turto bankas kartu su partneriais Lukiškių kalėjime organizuoja atvirą kūrybinę diskusiją „Lukiškių vizija:“ Į atvirą renginį pakviesti įvairių sričių specialistai, suinteresuotų pusių,

Andrius Labašauskas

LAISVĖS KALVA MASTELIU 1:1: Lukiškių aikštėje – planuojamos skulptūros fragmentai

2019 rugsėjo 245 KomentaraiPILOTAS.LT

Šiandien Lukiškių aikštėje pastatytas skulptoriaus Andriaus Labašausko sukurtos „Laisvės kalvos“ maketas iš karto įplieskė diskusijas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Architektuomenė“ bei kituose socialinėse erdvėse. Norintys

Felix Ackermann

MIESTO ANTROPOLOGAS F.ACKERMANN: Apie Lukiškių kalėjimo išskirtinumą ir galimą panaudojimą

2019 rugsėjo 91 KomentarasPILOTAS.LT

Kaip jau skelbė PILOTAS.LT, šį rudenį leidykla „Lapas“ pirmą kartą rengia viešų paskaitų ciklą „Aktualu šiandien“. Leidyklos autoriai, talentingi mokslininkai humanitarai ir vienas menininkas įvairiais

Šv. Jokūbo pastatų kompleksas

KPD VERTINIMO TARYBA: Šv. Jokūbo ligoninės komplekso klausimas atidėtas iki rudens

2018 liepos 25Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros paveldo departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo svarstomas Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo

Archinova

VILNIAUS RAT DĖL JOKŪBO: Projektas turi esminių trūkumų, kuriuos šalinti privalu

2018 gegužės 104 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniaus regioninė architektūros taryba (Vilniaus RAT) išnagrinėjo UAB „Archinova“ suprojektuotą viešbučio su konferencijų centru ir biurais prie Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bei Lukiškių

Lukiškių a. memorialas

LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS MEMORIALAS: ŠMC konkursą laimėjo A.Labašausko kūrinys

2017 lapkričio 27Be komentarųPILOTAS.LT

Ką tik paskelbtas Laisvės kovotojų įamžinimo Vilniaus Lukiškių aikštėje memorialo idėjos nugalėtojas. Susumavus visuomenės bei ekspertų vertinimo balus, paaiškėjo, jog svarbiausioje šalies aikštėje bus įgyvendinamas

ŠMC

LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS MEMORIALAS: 5 projektinių pasiūlymų paroda ŠMC

2017 lapkričio 221 KomentarasPILOTAS.LT

PILOTAS.LT jau rašė apie Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) pasirinktus 5 Lukiškių aikštės memorialo pasiūlymus, kurie vėliau buvo tobulinami kūrybinėse dirbtuvėse. Nuo rytojaus su projektais bus

Lukiškių aikštė

ATIDARYTA LUKIŠKIŲ AIKŠTĖ: Ryškėja pirmieji komunalinio tvarkymo rezultatai

2017 lapkričio 33 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniuje po rekonstrukcijos ką tik atidaryta Lukiškių aikštė. Pranešama, kad aikštėje per pusantrų metų buvo atlikti svarbiausi tvarkybos darbai, pagal pėsčiųjų srautus perplanuoti bei naujai

Lukiškių memorialas

PRAVĖRĖ JUODĄ UŽDANGĄ: Viešinamos „patobulintos“ Lukiškių aikštės memorialo idėjos

2017 spalio 412 KomentarųPILOTAS.LT

Iš daugiau nei 30 dalyvavusių konkurse ŠMC ekspertų komisija vasarą atrinko 5 autorius į savo organizuojamas kūrybines dirbtuves, skirtas Lukiškių aikštės memorialui sukurti. Kaip tuomet

Lukiškių a. kūrybinės dirbtuvės

LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS MEMORIALO POSŪKIAI: ŠMC visiškoje tamsoje atrinko 5 autorius

2017 liepos 282 KomentaraiPILOTAS.LT

ŠMC ekspertų komisija atrinko 5 autorius į savo organizuojamas kūrybines dirbtuves, skirtas Lukiškių aikštės memorialui sukurti. Nors ŠMC teigė, jog kūrybinės dirbtuvės organizuojamos, siekiant kompetencijų

„Laisvės karys 1“, A.Sakalauskas, 1-oji vieta

VYČIO SKULPTŪROS KONKURSAS: Laimėjo realistinis „Laisvės karys“

2017 vasario 2013 KomentarųPILOTAS.LT

Vasario 16-ąją baigėsi Vyčio skulptūros Vilniaus Lukiškių aikštėje idėjos konkursas, organizuotas privataus Vyčio paramos fondo. Vertinimo komisijos sprendimu konkursą laimėjo Nacionalinės premijos laureatas Arūnas Sakalauskas

images_pulsas_foto_4375_lukis_vn_110300_e01_bra

XVI A. VILNIAUS UOSTAS://DR. E.MEILAUS PASKAITA APIE NEŽINOMĄ LUKIŠKIŲ ISTORIJĄ

Vilniui niekaip nesisekant rasti deramo Lukiškių aikštės sutvarkymo sprendimo, galbūt verta būtų atsigręžti ir į menkai žinomą šios sostinės vietos istoriją. Mat XVI amžiuje Lukiškės

images_straipsniu_foto_4346_tit2_basan_160200_e01_xxx

KANTRUSIS LIETUVIS://KUR VILNIUS PRIIMS PAMINKLĄ DAKTARUI JONUI BASANAVIČIUI?

Tautos patriarchas yra prasitaręs, kad nepriklausomos Lietuvos paskelbimas iš tiesų nebuvo jo tikslas. Daktaras Jonas Basanavičius ir kiti aušrininkai savo misiją matė kantriame ir nuosekliame

images_straipsniu_foto_4336_lukis_vn_160200_e01

KOMUNALININKŲ BALIUS://5000 KVADRATŲ KIETOS DEMOKRATIJOS LUKIŠKIŲ AIKŠTEI

Kas neturite nuomonės Lukiškių aikštės klausimu – meskite į mane akmenį. Nenustebau, tylu… Štai ir Vilniaus meras R.Šimašius dar nespėjus suvynioti vasario šešioliktinių vėliavų paskelbė

images_phocagallery_3839_lukis_pale_1506_3839_e03_xxx

„RAMYBĘ“ REALIZUOS ETAPAIS://APTARTOS LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS PERSPEKTYVOS

Naujoji Vilniaus valdžia, atrodo, pasiryžo iš mirties taško išjudinti Vilnius Lukiškių aikštės rekonstrukciją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius jau susitiko su architektais Rolandu Paleku ir Petru

images_phocagallery_2568_laisv konk_PAV_2568_titjpg

TAS SPRANGUS ŽODIS LAISVĖ://KULTŪROS MINISTERIJOS KONKURSINIAI NUOTYKIAI

Laisvės monumento Lukiškių aikštėje konkursas visiems atsibodo. 17 metų trunkantis „Laisvės“ įpaminklinimas Vilniuje apsivėlė nesibaigiančio kūrybinio ir biurokratinio nuovargio dulkėmis, skepsiu ir nepasitikėjimu savimi, savo

LAISVĖS PAMINKLO KONKURSAS://LAIMĖJO V.GYLIKIO KOMANDOS PROJEKTAS

Kultūros ministerija surengė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektų konkursą. Ką tik atplėšti konkurso vokai su autorių vardais bei paskelbti

LAISVĖS PAMINKLO KONKURSAS://LAIMĖJO V.GYLIKIO KOMANDOS PROJEKTAS

Tautos dvasia (1-oji vieta; autoriai V. Gylikis, V.Hansell, R.Švedaitė

images_phocagallery_2497_Luk_Lais_proj_foto_2497_tit_Laisve Luk

LAISVĖS PIRKIMAS SU VAROVAIS://KULTŪROS MINISTERIJA TYČIOJASI IŠ AUTORIŲ

Dar niekada Lietuvoje Laisvė nebuvo šitaip ištąsyta, išbiurokratinta, pažeminta ir devalvuota, kaip šiandien. Tam neprireikė jokios okupacinės kariuomenės ar nuožmaus spectarnybų desanto. Pasirodo, visą nešvarų

images_phocagallery_2433_tit_Lukiu a

LAISVĖS MONUMENTO KONKURSAS://14 PROJEKTŲ SUKLUPO ANT SLENKSČIO

Šį sezoną Lukiškių aikštės konversijos seriale visai tautai turime retą progą stebėti nenuobodų ir neordinarinį septyniolika metų trunkančio konkursavimosi maratono finišą. Nors konkursiniai projektai dar

images_phocagallery_2325_Grunskis_pav_2325_Laisves kelias_tit

PAMINKLAS LAISVEI://ERDVĖS IR DAIKTO DILEMA ŠIUOLAIKINIUOSE KONTEKSTUOSE

Laisvės ir nepriklausomybės įamžinimas Lietuvos viešose erdvėse tapo akivaizdžia problema, kurią nutylėti jau nebemandagu bent jau dėl dviejų aspektų. Laisvės įpaminklinimas skulptūriniu ir architektūriniu požiūriu

images_straipsniu_foto_2305_e01_KAA

METANO TORPEDA LUKIŠKĖMS://KONKURSO TERMINAS NUKELTAS PRIEŠ PAT FINIŠĄ

Šiandieną, likus vos parai iki Laisvės kovotojų įamžinimo Lukiškių aikštėje konkurso pabaigos, Kultūros ministerija arogantiškai pareiškė, kad… ji nukelianti konkursinių projektų pridavimo datą beveik dviems

images_straipsniu_foto_2123_lukis_vn_110300_e01_BRA

ĮTEISINO PASKIRTĮ IR PARKINGĄ://PATVIRTINTAS LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS DETALUSIS

Vilniaus miesto savivaldybės taryba neseniai patvirtino Lukiškių aikštės detalųjį planą. Šiuo dokumentu įtvirtinta aikštės visuomeninė paskirtis, nustatytos aikštės ribos, numatyta, kad ateityje po aikšte galėtų