images_phocagallery_1985_zoolo_gdan_1209_1985_liuta_kn_080300_e01_BRA

PAGALIAU PASTEBĖJO://KAUNO ZOOLOGIJOS SODĄ BANDYS ATNAUJINTI

Prieš 74 metus Kaune atidarytas Lietuvos zoologijos sodas pagal dydį ir gyvūnų skaičių galėtų lygiuotis į vidutinio dydžio Europos zoologijos sodus. Deja, jis kol kas yra apleistas, stokojantis valdžios dėmesio ir, palyginti su erdviais ir tvarka žėrinčiais vakarietiškais, panašesnis į gyvūnų prieglaudą nei šiuolaikišką stebėti gyvūnus skirtą parką. Tačiau jau pradeda rastis vilčių, kad tokia apverktina šio zoologijos sodo padėtis pagaliau pasikeis ir gyvūnai greitai jame neatrodys apleisti ir užmiršti.

LABIAU PRIMENA GYVŪNŲ PRIEGLAUDĄ

Kauno zoologijos sodo istorija prasidėjo 1935 metais, kai žymaus lietuvių gamtininko Tado Ivanausko iniciatyva pradėjo veikti Kauno zoologijos sodo akcinė bendrovė. Zoologijos sodui buvo parinktas Girstupio upelio slėnis Ąžuolyne. Tai raižyto reljefo 15 ha ploto teritorija, tinkama įvairių rūšių gyvūnams laikyti ir eksponuoti. Zoologijos sodas oficialiai atidarytas 1938 metų liepos 1 dieną. Atidarymo metu jame buvo vos 40 gyvūnų, tačiau per metus jų skaičius pasiekė 150.

Lietuvos zoologijos sodą dabar sudaro 11 skyrių, kuriuose dirba per 130 darbuotojų. Jame laikoma bemaž 3.000 gyvūnų. Vis dėlto ši įstaiga vargiai primena modernų zoologijos sodą. Lietuvos zoologijos sodas neatitinka net svarbiausių Europos Sąjungos reikalavimų. Didelė dalis jo voljerų, takų ir kitų zonų jame dar mena sovietmetį, kai galiojo visai kitos normos. Kai kurie iš gyvūnų voljerų čia pastatyti daugiau kaip prieš 50 metų ir metų metus buvo tvarkomi nebent kosmetiškai. Kai kurie gyvūnai įkurdinti tokiuose mažuose voljeruose ar narvuose, kad, atrodo, turėtų sukrusti ir gyvūnų teisių apsaugos entuziastai. Nesinori net vaikams rodyti.

TRŪKSTA IR LĖŠŲ, O GAL – IR SUPRATIMO

Tačiau ir pastaraisiais metais zoologijos sodas, atrodo, tvarkytas stichiškai ir be aiškaus plano. Su keliomis išimtimis, įstaiga dabar sukuria įspūdį labiau ūkinio objekto nei lankytojams skirto parko ar net gyvūnų prieglaudos, kurioje ne tik trūksta sąlygų patiems gyvūnams, bet ir dėmesio lankytojams. Viduje itin aiškus padalinimas, kurie yra laisvi, o kurie – uždaryti. Žmonės nuo gyvūnų čia kai kur atskirti net trigubomis grotomis bei užkardomis per kurias kartais įžiūrėti ką nors bemaž neįmanoma.

Atrodo, kad tvarkant trūksta ne vien lėšų, bet ir supratimo. Aplinka čia tai vienus, tiek kitur apleista, o joje stūksančiose varganuose kioskeliuose tokia pat menka ir maisto bei įvairių su gyvūnais ar zoologijos sodu susijusių smulkmenų pasiūla. Metų metais čia siūlomos tos pačios iki gyvo kaulo pabodusio paslaugos. Matyti, kad zoologijos sodo vystymui trūksta sistemingumo, o jo valdymui – profesionalumo. Tačiau, matyt, trūksta ir noro ką nors keisti. Gal įstaiga tiesiog pernelyg orientuota į gyvūnų įvairovę bei kiekį. Kartais geriau mažiau, bet geriau.

Akis čia bado ne vien prastos sąlygos gyvūnams, bet ir gana nepatogus zoologijos sodo išplanavimas su akligatviais (juose turėtų būti nebent patys populiariausi gyvūnai), skirtingų mažųjų architektūrinių formų chaosas, vargana daugelio statinių būklė: sienų dažai – apsilupę, plieno elementai – surūdiję, betonas – ištrupėjęs. Trūksta ir informacijos apie gyvūnus, nuorodų, poilsio zonų ir net paprasčiausių suoliukų. Tokiame zoologijos sode dažnas nenori pabūti ilgiau nei trunka gyvūnų apžiūra, nesiryžtama čia praleisti visą dieną ar bent popietę su šeima. Matyti, kad Kauno zoologijos sodas dar turi ir vidinių reervų plėstis, racionaliau tvarkytis.

RENGS GALIMYBIŲ STUDIJĄ IR DETALŲJĮ PLANĄ

Vis dėlto tokia apverktina situacija, atrodo, pagaliau gali imti taisytis. Kaip praneša Aplinkos ministerija, iki kitų metų rugsėjo, naudojantis Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo parama, bus parengta šio sodo teritorijos galimybių studija ir detalusis planas. Šiam tikslui pagal Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Lietuvos zoologijos sodo pasirašytą finansavimo sutartį skirta 260.00 litų.

Galimybių studija bus pradėta rengti gruodžio mėnesį, o šiuo metu vyksta konsultacijos su suburta darbo grupe, sudaryta iš zoologijos sodo, Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų specialistų. Iš galimybių studijos turėtų paaiškėti, kokių tiksliai investicijų reikėtų, norint pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas ir sukurti patrauklią aplinką sodo lankytojams. Akivaizdu, kad vien kosmetinių pertvarkymų neužteks – čia būtini ryžtingesni žingsniai.

Parengus galimybių studiją ir detalųjį planą, bus pradėti rengti techniniai projektai, o vėliau – paraiškos Europos Sąjungos 2014 – 2020 metų paramos laikotarpio finansavimui gauti. Šios lėšos būtų naudojamos jau konkretiems renovacijos darbams, kurie, kaip manoma, užtruktų apie 5 metus. Atnaujinus ir rekonstravus Kaune įsikūrusį Lietuvos zoologijos sodą, jau po kelerių metų jis galėtų tapti vienu moderniausių regione. Jame būtų galima ne tik susipažinti su gyvūnais, bet ir pailsėti. Taip pat būtų atnaujinta informacija apie laikomus gyvūnus, jų paplitimą, gyvenamą teritoriją ir pan. Gal tuomet bus zoologijos sodui pavyks išeiti iš užburto nepritekliaus rato.

YRA Į KĄ LYGIUOTIS

Šiuolaikiniai zoologijos sodai stengiasi tapti kuo patogesniais tiek lankytojams, tiek gyvūnams. Tai savotiški gyvūnų parkai, kuriose bandoma sukurti kuo natūralesnes sąlygas gyvūnams, atsisakoma storų grotų. Pasiūloma gyvūnams užsiėmimų, žaidimų, o lankytojams – atrakcijų. Čia ateinama ne tik pamatyti gyvūnų, bet ir turiningai pailsėti, praleisti laiką, sužinoti daug naujo apie gyvūnus.

Europoje galima paminėti 1828 metais Londone įkurtą seniausią zoologijos sodą pasaulyje ar retomis gyvūnų rūšimis žinomą Berlyno zoologijos parką. Abu šie zoologijos sodai garsėja ne vien savo gyvūnų gausą ar geromis sąlygomis, bet ir architektūrą, įdomiais statiniais, kurie prisideda prie įstaigų įvaizdžio bei padeda pritraukti dar daugiau lankytojų.

Pastariesiems turtingų šalių zoologijos sodams prilygti būtų, turbūt, neįmanoma, tačiau gerų pavyzdžių galima rasti ir kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, vos už kelių šimtų kilometrų esančiame Gdanske (Lenkija), kur veikia Olivos zoologijos sodas. Jis palieka visai kitą įspūdį nei lietuviškasis. Ir tikrai ne vien dėl to, kad turi daugiau retų ar didelių gyvūnų. Ši 1954 metais vaizdingame miesto slėnyje atidaryta įstaiga dabar yra šiuolaikiška, erdvi ir tarsi įrengta viena ranka. Joje gyvūnai nėra praradę gyvenimo džiaugsmo ir tai iš karto pajunti. Čia jie gali mėgautis gamta, žaisti, laipioti ir patys bendrauti su atėjusiais lankytojais. Na, o pastarieji lenkų zoologijos sode jaučiasi it gyvūnų gausiai apgyvendintame miesto parke, todėl neskuba kuo greičiau viską apibėgti, bet tiesiog maloniai leidžia laiką pasivaikščiodami, ilgam prisėsdami prie patikusio gyvūno. Ko gero, įdomiausia visgi į Olivos zoologijos sodą užsukti gyvūnų maitinimo valandą – tuomet gali ne vien pasigrožėti neįprastu reginiu, bet ir bemaž paliesti juos ranka. Į tokį zoologijos sodą norisi nueiti ne tik tuos 3 kartus per gyvenimą (vaikystėje, su savo vaikais ir su anūkais), kaip Lietuvoje, bet žymiai dažniau. Tuomet tikrai į zoologijos sodą būtų galima eiti kasmet ir gal ne po vieną, bet po kelis kartus. Bent jau kauniečiams.

Gdansko zoologijos sodas nė iš tolo neprimena gyvūnų kalėjimo:

Komentarai

  1. todel, kad gyvename pagal bezdzioniu ivesta tvarka, kuri nenumato konkursu begemotams ir kitiems luzeriams.

  2. O kodel nebus archkonkurso? KTU ruosia krastotvarkos specus, bet konkursu jiems ner…

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Algirdas Šeškus

CENTRINĖ-VIDURIO-RYTŲ: Lenkijoje pristatomi 3 lietuvių fotomenininkai

2017 spalio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Vienoje žymiausių galerijų Lenkijos šiuolaikinio meno žemėlapyje pristatoma paroda „Centralna Srodkowo-Wschodnia“ (liet. „Centrinė-Vidurio-Rytų“), kurioje eksponuojami Vidurio ir Rytų Europos regiono menininkų darbai. Joje – fotomenininkų

sunu_ba_170900_e03_xxx

GAURUOTAJAM ŠEIMOS NARIUI: Šuns gultas it skandinaviška sofa

2017 rugsėjo 21Be komentarųPILOTAS.LT

Daugelis gyvūnų mylėtojų savo keturkojus draugus laiko pilnaverčiais šeimos nariais. Tai turėdama galvoje šunų ir kačių prekių kompanija „MiaCara“ sukūrė ir gamina šiuolaikiškus šunų guolius,

Mokslo centro Krokuvoje konkursas

MOKSLO CENTRAS KROKUVOJE: Lenkai ieško architektūros idėjų

2017 rugsėjo 14Be komentarųPILOTAS.LT

Lenkijos architektų sąjunga paskelbė Mažosios Lenkijos mokslo centro Krokuvoje architektūrinių idėjų konkursą. Konkurso prizinis fondas siekia 150.000  zlotų (apie 35.000 Eur.), kurių trečdalis atiteks nugalėtojui.

gdans_vn_170900_e01_xxx

GDANSKAS VILNIUJE: Šiaurinio Lenkijos regiono menininkų kūryba „Titanike“

2017 rugsėjo 4Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ atidaroma Gdansko dailės akademijos ir Technikos universiteto tapytojų paroda „Gdanskas Vilniuje, Vilnius Gdanske“. Tai bendras Gdansko dailės akademijos, Gdansko

panda_170400_e05_xxx

HUMANIŠKA ARCHITEKTŪRA PANDOMS: Rytų simbolika ir bambukų giraitės Kopenhagoje

Žinomi architektai greta labiau įprastų muziejų, verslo centrų ar gyvenamųjų namų, vis dažniau imasi projektuoti ir ne tokius įprastus jiems statinius – namus gyvūnams. Danų

V.Sadaunykė, „Katės namai“

DU LIETUVIŠKI AKCENTAI MILANE: „Katės namai“ ir kūną pratęsiantys papuošalai

2017 kovo 291 KomentarasPILOTAS.LT

Baldų ir interjero dizainerė iš Lietuvos Virginija Sadaunykė neseniai sėkmingai sudalyvavo „Superstudiopiu“ organizuojamame konkurse „ Discovering: People&Stories“. Dizainerės sukurtas objektas „Katės namai“ buvo atrinktas kaip

vabzd_za_170300_e01_xxx

ARCHITEKTŪRA VABZDŽIAMS: Kuriasi pirmasis vabzdžių viešbučių kompleksas

2017 kovo 8Be komentarųArtūras Karka

Praėjusiais metais Žagarės regioninio parko vyšnių sode iškilo gana neįprastas statinys – vabzdžių viešbutis. Vyšnių sodas su pirmuoju vabzdžių viešbučiu, nepaisant šio primityvokos architektūros, šalyje

grafi_pl_170200_e01_xxx

ŽENKLŲ KALBA: Grandiozinė Lenkijos grafinių ženklų paroda

2017 vasario 3Be komentarųPILOTAS.LT

Ženklas – vienas svarbiausių vizualinės komunikacijos elementų. Abstraktūs simboliai, metaforos ir grafiniai trumpiniai yra lyg grafinės kalbos skiemenys arba raidės. Ženklai perteikia įvairią informaciją ir

images_pulsas_foto_4563_gelez_po_160600_e01_xxx

Į LENKIJĄ – TRAUKINIU://PER 77 METUS VAŽIAVIMO GELEŽINKELIU GREITIS NEPADIDĖJO

Po 77-erių metų atnaujinamas tarpvalstybinis susisiekimas traukiniais Lenkija-Lietuva. Neseniai pasirašytas susitarimas jau nuo birželio 17 dienos suteikia galimybę pradėti reguliarųjį susisiekimą europine vėže „Rail Baltica“

images_phocagallery_4441_gdans_tilt_1604_4441_tilta_pl_160400_e06_xxx

TILTAS DINAMIŠKAM GDANSKUI://FUNKCIONALI SKULPTŪRA PO SENUOJU KRANU

Tiltas Gdanske (arch. Studio Bednarski Ltd.), 1-oji v. Gdansko miesto savivaldybė pernai surengė tilto per Motlavos upę tarptautinį architektūros idėjų konkursą, kuriame dalyvavo 7 kviestiniai

images_phocagallery_4401_polic_gria_1603_4401_polic_gal2_1603_4401_polic_vn_160300_e03_ama

PALAIKYMO AKCIJA://GRETA BENDRAMINČIŲ POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO FONE

PILOTAS.LT neseniai rašė apie architektų Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio suprojektuoto raudonplyčio Kelių policijos pastato Vilniuje architektūrinę reikšmę, planus jį nugriauti ir opią naujojo paveldo

images_phocagallery_4250_sceci_teat_1601_4250_teatr_le_160101_e01

KULTŪRINIS LENKŲ VEIDRODIS://ŠCECINO TEATRO KONKURSĄ LAIMĖJO BRITAI

Šcecino miestas neseniai pasistatė įspūdingą filharmoniją, kuri jos autoriams (arch. F.Barozzi ir A.Veiga) pelnė prestižinę Mies van der Rohe (Europos architektūros) premiją ir miestą padėjo

images_phocagallery_4061_dainu_konk_1510_4061_dainu_ko_151008_e01_bra

LIŪDNOS KAUNO ARCHITEKTŪRINĖS DAINOS://PROJEKTINĘ IDĖJĄ PARINKO IŠ DVIEJŲ

Kaune ką tik pasibaigė Dainų slėnio renovacijos idėjų konkursas. Paaiškėjo, jog pirmoji vieta jame paskirta projektui „Spindulys“, kuris nurungė… vienintelį konkurentą. Konkursas formaliai lyg ir

images_phocagallery_3835_namuk_lenk_1506_3835_namuk_sk_150600_e05_xxx

NAUJASIS LENKIŠKAS NAMAS://INDIVIDUALIŲ NAMŲ ARCHITEKTŪROS PARODA

Prieš kelerius metus architekto Gintaro Balčyčio parengta paroda „Houses LT“ susilaukė didžiulio susidėmėjimo tiek gimtojoje šalyje, tiek užsienyje. Ne mažiau įdomu pastebėti kaimyninių šalių individualių

images_pulsas_foto_3771_serpy_fo_150500_e01_xxx

FOTOGRAFIJOS MĖNUO LENKIJOJE://I.ŠERPYTYTĖS FOTOPARODA MOCAK ERDVĖJE

Vienas žymiausių Lenkijoje tarptautinis fotografijos festivalis „Fotografijos mėnuo“ prasideda Indrės Šerpytytės fotografijų paroda „1944-1991“. Pirmą kartą Lenkijoje pristatomai fotomenininkės parodai, pasakojančiai apie pokario traumas ir

images_phocagallery_3677_konce_lenk_1504_3677_e04

PANARDINS MUZIKOJE://NAUJĄJĄ VARŠUVOS KONCERTŲ SALĘ APSIVYS BALKONŲ JUOSTOS

Garsusis Varšuvos simfoninis orkestras (Orkiestra Filharmonii Narodowej w Warszawie) turės naujus namus. Pastarųjų architektūros idėjų konkursą ką tik laimėjo austrų architektūros firma „Atelier Thomas Pucher“.

images_straipsniu_foto_3675_skulp_vn_140900_e01_bra

PATOGUS IR NEPATOGUS PAVELDAS://AKTUALUS SEMINARAS-DISKUSIJA VILNIUJE

Vilniuje, Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje rengiamas mokslinis seminaras-diskusija „Patogus ir nepatogus paveldas“. Aktualiame renginyje bus diskutuojama apie sovietmečio architektūros paveldą, kuris vertinamas itin nevienareikšmiškai ir

images_straipsniu_foto_3605_skulp_kn_120800_e03_BRA

BRĘSTA JUODASIS SCENARIJUS://IŠKILO PAVOJUS KULTŪRAI IR MENUI LIKTI BE PARAMOS

Jei išsipildys prognozuojamas liūdnasis scenarijus, Lietuvos kultūros ir meno sektoriui greitai ateis ypač sunkūs laikai. Mat Kultūros ministerijai nesugebėjus laiku pasirengti Europos Sąjungos paramai, iškilo

images_phocagallery_3588_zalew_taka_1502_3588_zalew_PL_150200_e02_xxx

VIETOJE BALKONO://LENKŲ KABAMASIS TAKELIS „WALK ON“ ĮDARBINO KIEMO ERDVĘ

Lenkų architektai neseniai sukūrė alternatyvą įprastam balkonui. Vietoje gana nuobodžios pastarojo erdvės jie pasiūlė koncepciją kabamojo takelio, kuriuo galima pasivaikščioti neišėjus iš biuro ar buto.

images_phocagallery_3493_stala_kate_1501_3493_stala_ba_150100_e01_xxx

PAGALVOJO APIE KATES://STALAS KAIP AUGINTINIO ŽAIDIMŲ AIKŠTELĖ

Dizaineris Hao Ruan iš Honkongo stalą „CATable“ kūrė galvodamas apie daugelio žmonių mylimas ir namuose laikomas kates. Tai ne vien dirbti ar pietauti tinkantis baldas,

images_pulsas_foto_3430_zooet_pl_141200_e01_xxx

ZOOETIKA://TARPDISCIPLININIS PASKAITŲ IR SEMINARŲ CIKLAS ZOOLOGIJOS SODO PAŠONĖJE

Tarpdisciplininių meninių tyrimų platforma „Jutempus“ pradeda aplinkos ateities fikcijų ir modelių tyrimą „Zooetika“ (angl. Zooetics), kuris tęsis 5 metus. Šis tyrimas pradedamas paskaitų ir seminarų

images_phocagallery_3241_MMC projekto svarstymas_3241_MMC projketo svarstymas_tit

MMC PASUKO IŠ KELIO://PROJEKTAVIMĄ TĘSIA PASKATINAMOSIOS PREMIJOS LAIMĖTOJAI

 MMC projektas, arch. FlexiForma Nepaisant daugybės sėkmingų estų bei latvių architektūrinės kultūros pavyzdžių ir pavienių vietos architektūros entuziastų pastangų, demokratiškoji architektūros konkursų praktika Lietuvoje taip

images_phocagallery_3231_kompl_meno_1408_3231_meno_LE_140800_e03_xxx

MENĄ ATVERS APLINKAI://VARŠUVA STATYS ŠIUOLAIKIŠKĄ MUZIEJAUS IR TEATRO KOMPLEKSĄ

2014 rugpjūčio 262 KomentaraiAlmantas Bružas

Varšuva kuria naują šiuolaikinį kultūros židinį – Modernaus meno muziejus kartu su Varšuvos teatru TR (Teatr Rozmaitości) išsirinko architektų kompaniją, kuri turės suprojektuoti kultūros ir

images_phocagallery_3146_ziraf_zoo_1406_3146_ziraf_AU_140600_e05_xxx

FUNKCIONALUS NAMAS ŽIRAFOMS://SUDERINO ŽMOGAUS IR ŽIRAFOS MASTELIUS

Padidėti planuojanti Oklando (Naujoji Zelandija) zoologijos sodo žirafų šeima neseniai gavo naują šiuolaikišką namą. Firmų „Monk Mackenzie“ ir „Glamuzina Patterson“ architektų suprojektuota neįprasto dydžio pašiūrė

images_phocagallery_3017_kpd stalas

PAVELDININKŲ STALAS://LENKAI IR LIETUVIAI SUTARĖ DĖL BENDRO DARBO

Vilniuje, aštuntajame Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo ekspertų grupės posėdyje aptartos abiejų šalių kultūros paveldo išsaugojimui ir istorijos puoselėjimui svarbios temos, pasirašytas susitarimų protokolas.