images_pulsas_foto_1310_butku_kn_110200_e01_xxx

KAUNAS KAIP ĮVYKIS//TOMO S.BUTKAUS MONOGRAFIJA IR DISKUSIJA

„Miestas kaip įvykis. Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija“ – naujausia idėjų menininko, poeto, leidėjo ir architekto Tomo S. Butkaus knyga. Vilniečiai turėjo progą padiskutuoti su knygos autoriumi šiemetinėje Vilniaus knygų mugėje ir Šiuolaikinio meno centre. Dabar T.S.Butkus atvyksta į Kauną, kur portalo PILOTAS.LT redakcijoje šį penktadienį ne tik pristatys savo monografiją, bet ir surengs diskusiją „Kaunas kaip įvykis“. Be autoriaus, diskusijoje dalyvaus filosofas Gintautas Mažeikis, architektas ir architektūros mokslininkas Tomas Grunskis bei architektas ir architektūros kritikas Audrys Karalius.

Pagrindinė knygos tema lietuvio akiai gali atrodyti kiek neįprasta. Šiuolaikiniai miestai, autoriaus nuomone, jau nebe tie miestai, kuriuos mes įpratę matyti pro savo langą ar išėję į gatvę. Poindustrinis miestas yra įvykis, keičiantis įprastą mūsų supratimą apie konkrečią miesto erdvę, pastatą ar net kultūros reiškinį. T.S.Butkus teigia: „Jei nėra įvykio, nėra ir paties miesto. Pažvelkime į šį nuogą faktą iš asmeninės perspektyvos: eidami į vonią ar tiesiog pamiršę savo telefoną, imame nerimauti, kad galėjome praleisti kažką svarbaus. Tai yra naujasis miestas arba naujosios socialinės erdvės raidos sąlygos, kur visi yra susieti su visais ir nuolat kažkas vyksta.“

Kalbant apie urbanistinės kultūros erdvę, o šiai temai knygoje skiriama daugiausia dėmesio, knygos autorius akcentuoja, kad miestai yra formuojami žiniasklaidos ir pramogų industrijos. Eifelio bokštas, Reichstago rūmai, buvę Niujorko bokštai dvyniai yra geriausios miesto kaip ivykio iliustracijos, kurių populiarumui įtakos turėjo šių įvaizdžių kartojimas pasaulinėse žiniasklaidos priemonėse.

Knygoje galima rasti ir lietuviškų pavyzdžių. Trakų pilis, Gedimino bokštas, Operos ir baleto rūmai, T.S.Butkaus nuomone, svarbūs ne tik simboline, bet ir ekonomine prasme. Dar daugiau, knygos autorius teigia, kad pirmieji lietuviški kultūros paveldo atnaujinimo ir panaudojimo projektai yra pasaulyje precedento neturintis reiškinys. Gūdaus sovietmečio metais realizuoti Trakų pilies ir Gedimino pilies bokšto atstatymo darbai, kaip teigia T.S.Butkus, suvaidino milžinišką vaidmenį formuojantis nacionalinei kultūros politikai, kuri tuometinėmis sąlygomis turėjo būti laikoma mažų mažiausiu nesusipratimu.

T.S.Butkaus įsitikinimu, Operos ir baleto teatro rūmai (arch. Nijolė Bučiūtė) turėtų būti laikomi išskirtiniu lietuviškos moderniosios kultūros objektu. Jie niekuo nenusileidžia tuo metu Vakaruose realizuotiems kultūros centrų projektams ir laikytini vienu geriausių pavyzdžių Baltijos šalių architektūros ir kultūros politikos kontekste.

Lietuviškai urbanistikai ir miestų planuotojams turėtų būti įdomios ir kitos šio autoriaus mintys. T.S.Butkus teigia, kad bet kuriame miesto taške vykstančių procesų svarba priklauso ne tik nuo kultūrinio, socialinio ir ekonominio tos vietos konteksto, bet ir nuo to, koks šių įvykių pobūdis ir mastas. Autorius teigia: „Pažiūrėkime į šį reikalą iš paprasto vartotojo pozicijos. Kas žmones traukia ir jaudina? Jie važiuoja būriais į naująsias pramogų sostines, prekybos centrus. Kodėl? Nes ten kažkas vyksta.

Pažymėtina, kad visgi T.S.Butkus į masines prekybos centrų ir kitokios infrastruktūros statybas žvelgia įtariai: „Turėtų būti peržiūrėti miestų plėtros ir atgaivinimo programose dabar taikomi metodai ir raidos modeliai, gal net nuosavybės principai, akcentuojantys neribotą inžinerinės bei kitokios infrastruktūros plėtimą ir naujų kompleksų statybą.“ Knygos autorius siūlo išeitį: „Urbanistinė reprodukcija turėtų telktis ties apleistomis ir užmirštomis miesto teritorijomis, atkreipti dėmesį į neišnaudojamą kultūrinį potencialą ir prioritetinius jo sektorius: nekilnojamąjį kultūros paveldą, rekreacinius išteklius, kūrybines industrijas, viešuosius plotus ir erdves.“

Neatsitiktinai „Mieste kaip įvykyje“ dėmesys kreipiamas ne tik į kultūros idėjų lauką (šiai temai skirta pirma knygos dalis), bet ir akcentuojama kultūrinio potencialo svarba naujajai miestų ekonomikai. Minėtieji sektoriai autoriaus įvardijami prioritetine miesto plėtros baze ir šiai temai skiriama antra knygos dalis. Trečioje knygos dalyje T.S.Butkus kalba apie kultūrinių funkcijų (vietų, objektų ir reiškinių) raiškos formas ir modelius, dėl kurių daugelis Vakarų Europos ir Amerikos miestų jau įsiliejo į pasaulinę kūrybinę ekonomiką.

Nors knyga parašyta moksline kalba, kuri kai kuriems skaitytojams gali pasirodyti sudėtinga, apskritai naujoji T.S.Butkaus knyga įdomi ir provokuojanti, kviečianti permąstyti mus supančią aplinką, bandyti suprasti sudėtingą miesto sanklodą ir jame vykstančius kultūros procesus. Anot filosofo Vytauto Rubavičiaus, ši knyga – „jauno žmogaus kūrinys, kuriuo bandoma sugriebti dabar vykstančių dalykų esmę, svarbi kaip autentiškas Lietuviškos urbanistinės kultūros liudijimas“.

Knygą taip pat galima laikyti savotišku postmoderniosios miestų kultūros idėjų banku, pateikiančiu išsamią miesto kultūros formų ir modelių įvairovę, atskleidžiančiu Vilniaus ir Klaipėdos miestų kultūrinio potencialo ypatumus. Šio darbo išskirtinumas – platus tarpdalykinis požiūris, į lietuvišką miestų planavimą įvedantis naujas koncepcijas ir teorijas (kultūros paveldo terminalai, gyvenamųjų terpių domenai, urbantektoniniai lūžiai galėtų drąsiai varžytis ir vakarietiškoje mokslinėje erdvėje). Knygoje lietuviška patirtis lyginama su įvairiais Vakarų pasaulio miestų kultūros reiškiniais, iliustruotais gausia vaizdine ir analitine medžiaga.

„Miestas kaip įvykis“ turėtų sudominti tuos, kurie neabejingi šiandieninei miestų kultūros politikai, tiems, kurie sprendžia gyvybiškai svarbius ir miestų plėtrai aktualius klausimus.

Renginio pradžia: spalio 28 d. 18 val., PILOTAS.LT redakcija Kurpių g. 29, Kaunas

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Klaipėdos uostas

VAKARŲ GALIA: Forumas apie Klaipėdos miesto ir uosto plėtros viziją

2018 spalio 3Be komentarųPILOTAS.LT

„Klaipėda ID“ ir žurnalas IQ rengia forumą „Vakarų galia 2018: kaip Klaipėdai tapti Baltijos regiono žvaigžde?“. Forume bus kalbama ir diskutuojama apie ekonominius, urbanistinius, socialinius

Klaipėdos plėtra

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS KLAIPĖDOJE: Nagrinėjama rytinės miesto dalies plėtra

2018 rugsėjo 5Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija pakvietė architektus ir suinteresuotą visuomenę dalyvauti Klaipėdos miesto rytinės dalies vystymo idėjų kūrybinėse dirbtuvėse. Jų idėjas Klaipėdos miesto savivaldybės

„Amos Rex“

MENAS IR MIESTO KULTŪRA: Helsinkyje atidarytas privatus požeminis muziejus „Amos Rex“

2018 rugsėjo 4Be komentarųPILOTAS.LT

Helsinkyje, Lasipalatsi aikštėje ką tik atidarytas privatus požeminis meno muziejus „Amos Rex“. Naujasis muziejus sumanytas kaip vieta, kur menas susitinka su miesto kultūra. 13.000 m²

Klaipėdos bendrasis planas

UOSTAMIESČIO ARCHITEKTŲ KLUBAS : Diskusija apie Klaipėdos bendrąjį planą

2018 birželio 61 KomentarasPILOTAS.LT

Gegužę Klaipėdos šv. Jono bažnyčios atstatymą aptarę uostamiesčio architektai, šį penktadienį renkasi vėl. Šįkart ant diskusijų stalo – Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcija. Birželio 8

Panevėžys

PANEVĖŽYS ŠAUNA Į LYDERIUS: Suskaičiavo didžiųjų miestų plėtros projektus

2018 gegužės 312 KomentaraiPILOTAS.LT

Vidaus reikalų ministerija suskaičiavo, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio savivaldybėms pasirašyti ES finansavimo sutartis įgyvendinti projektus pagal „Didžiųjų miestų plėtros“ (URBAN) priemonę sekasi

panev_fo_180300_e01_xxx

APIE PANEVĖŽIO PROJEKTUS: Aptarė miesto urbanistinę ateitį

2018 kovo 301 KomentarasPILOTAS.LT

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai surengė verslo forumą, kuriame aptarė miesto urbanistinę ateitį. Buvo diskutuojama apie naujos autobusų stoties, 50 metrų ilgio baseino, S.Eidrigevičiaus

G.Pompidou meno centras

ŠIUOLAIKINĖ ARCHITEKTŪRA: Prof. A.Vyšniūno paskaitos Klaipėdoje ir Šiauliuose

2018 vasario 26Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdoje ir Šiauliuose pradedamas paskaitų ciklas „Šiuolaikinė architektūra ir urbanistika“. Paskaitas skaitys vilnietis urbanistas prof. Algis Vyšniūnas. Vasario 27 dieną (antradienį) 17 val. Klaipėdos miesto

Vytautas Dičius

ARCHITEKTŪROS PATRIARCHAI: Kada išpirksime dvi didžiausias Vilniaus nuodėmes?

2018 sausio 2413 KomentarųPILOTAS.LT

Žmonės, kurie neprisimena praeities, yra priversti ją kartoti (George Santavan). Architektai Vytautas Brėdikis, Vytautas Dičius, Algimantas Mačiulis ir Algimantas Nasvytis įsitikinę, kad tas seniai praeito

Eimutis Markūnas

MIESTO SPALVINIS KODAS: Eimučio Markūno tapyba ant OSB plokščių

2017 lapkričio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos (VDA) galerijoje „Akademija“ atidaroma kauniečio menininko Eimučio Markūno personalinė paroda „Miesto spalvinis kodas“. Netikėtumu ir ekspresija grįstos didelio formato tapybos plokštumos yra

Kėdainių tiltas

KONTRAVERSIŠKAS TILTAS GRETA SANTAKOS: Konkursas sulaukė 12 projektų

2017 lapkričio 2013 KomentarųPILOTAS.LT

Kauno savivaldybei nutarus statyti tiltą prie pat Nemuno ir Neries santakos, suorganizuotas atviras architektūrinis konkursas, kuriam pateikta 12 projektų. Nuo antradienio konkursinių projektų ekspoziciją bus

Beatriz Colomina

BEATRIZ COLOMINA: Žiniasklaida sukūrė naujos rūšies miestą

2017 lapkričio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Socialinė žiniasklaida sukūrė naujos rūšies virtualų miestą, kuris perėmė daugybę tradicinio miesto funkcijų. Apie tai išsamiai Architektūros [pokalbių] fondo Nacionalinėje dailės galerijoje rengiamoje paskaitoje pakalbės

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

NAUJA ŠALIES VIZIJA: Pradedamas rengti Lietuvos bendrasis planas

2017 spalio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Aplinkos ministerija pakvietė Lietuvos ir užsienio šalių teritorijų planavimo specialistus dalyvauti rengiant naują Lietuvos teritorijos bendrąjį planą. Šis valstybės lygmens pokyčių planas rengiamas siekiant ne

Kėdainių tiltas

NAUJAS TILTAS KAUNE: Konkursas paskelbtas, abejonės liko

2017 rugsėjo 187 KomentaraiAudrys Karalius

Ilgus metus abejota dėl miesto Bendrajame plane dar sovietmečiu numatyto tilto racionalumo greta Nemuno ir Neries santakos bei senamiesčio. Kauno savivaldybei staiga paskelbus architektūrinį konkursą

Vilniaus urbanistika

ESTETIKA AR FUNKCIJA? K.Kučiausko paskaita apie Vilniaus prieškario urbanistiką

2017 rugsėjo 81 KomentarasPILOTAS.LT

Estetika bei funkcija – vienas ryškiausių architektūrinių dialogų, stebimų nuo pat urbanistikos pradžios. Istorikas Karolis Kučiauskas paskaitoje šiais dviem aspektais nušvies pagrindinius prieškario Vilniaus urbanistikos

Talino uosto gen.planas

SROVIŲ MIESTAS: Genplanio Taline konkursą laimėjo „Zaha Hadid Architects“

2017 rugsėjo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Talinas nusiteikęs rimtai. Estijos sostinės 2030 metų uosto vizijos konkursą ką tik laimėjo žinoma architektūros firma „Zaha Hadid Architects“ iš Londono. Su reikšmingą urbanistinę plėtrą

Dislokacijos

MONOTONIŠKOS KASDIENYBĖS DYKUMOS: E.Ivanausko paroda „Dislokacijos“

2017 rugpjūčio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma Evaldo Ivanausko fotografijų paroda „Dislokacijos“. Tai yra gyvenamo miesto fotografija, intelektuali, faktūriška, sluoksniška, nors ir bylojanti apie klajones po virtualiai

site_fr_170300_e01_xxx

GAIVINS PARYŽIAUS ŠIRDĮ: Parengta Sitė salos urbanistinė studija

2017 kovo 13Be komentarųPILOTAS.LT

Pačioje Paryžiaus širdyje esančioje Sitė saloje nuo XIX amžiaus vis mažėjo gyvenamųjų namų, kuriuos pamažu keitė įvairūs administraciniai. Taip iš šios svarbios miesto vietos pamažu

gamta_vn_170100_e02_xxx

APIE GAMTĄ KITU KAMPU: Meninis mokslinis Vilniaus tyrimas

2017 vasario 2Be komentarųPILOTAS.LT

Miestas dažnai yra suvokiamas kaip gamtos antitezė – „ieškoti“ gamtos važiuojame į kaimą, mišką ar kalnus. Paroda „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ siūlo radikaliai kitą požiūrį:

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

SUSITIKIMO PRADŽIA: Ritualizuotas atsisveikinimas su „Lietuvos“ kino teatru

2017 sausio 27Be komentarųPILOTAS.LT

Modernaus meno centras pakvietė stebėti kino teatro „Lietuva“ virsmą naujais meno namais. Modernaus meno centro pastato (arch. „Studio Libeskind“ ir „Do architects“) statybų pradžią šio

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

PRISIMINĖ URBANISTIKĄ: Sutarta dėl Lietuvos urbanistinės chartijos metmenų

2017 sausio 271 KomentarasPILOTAS.LT

Susitikime su Lietuvos architektų rūmų valdžia Aplinkos ministerija pademonstravo nuostatas architektūrines problemas spręsti bendradarbiaujant su architektų bendruomene. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas bei viceministė Rėda Brandišauskienė

images_phocagallery_4844_patri_inte_1610_4844_tit3

VILNIUS PRARANDA KRYPTĮ: Teigia keturi architektūros patriarchai

Vilniaus urbanistikoje ramybės niekad nebuvo per daug. Natūralu, sostinė – aktyviausia seisminė kapitalo zona Lietuvoje. Tačiau keturi įvykiai per vienerius metus, kuriuos švelniai pavadinsime kontraversiškais,

images_pulsas_foto_4811_baltr_po_161000_e01_xxx

12 URBANISTINIŲ STRATEGIJŲ://POKALBIS SU NOVATORIUMI D.BALTRUŠAIČIU

Architektė Kristin Solhaug Naess Kauno architektūros bendruomenei prieš savaitę papasakojo apie kūrybinius procesus Trondheimo mieste. 18-ąjį Architektūros [pokalbių] fondo ciklą „Bendradarbiavimo erdvės mieste“ čia pratęs

images_pulsas_foto_4473_vilni_pa_110300_e01_bra

VILNIAUS PLĖTROS PERSPEKTYVOS://DISKUSIJA SU VYR. ARCHITEKTU M.PAKALNIU

Vilniaus miesto urbanistinė plėtra neišvengiamai yra susijusi su Neries kairiuoju bei dešiniuoju krantais bei pakrantėmis. Šį kartą plėtros tema bus gvildenama akademinėje aplinkoje – Vilniaus

images_pulsas_foto_4466_posad_pr_160400_e01_xxx

ERDVINĖS STRATEGIJOS://OLANDŲ URBANISTO HANO DIJKO PASKAITOS KAUNE

Lietuvoje viešintis olandų urbanistas Hanas Dijkas (Han Dijk) Kauno architektų namuose skaitys atvirą paskaitą „Spatial strategies.’ By Posad“. H.Dijkas yra vienas iš „POSAD spatial strategies“

images_phocagallery_4200_urban_konf_1512_4200_tit_2_urbanbaltic2015

URBANISTIKA BALTIJOS ŠALYSE://MOKSLINĖS KONFERENCIJOS ATGARSIAI

Urbanistika yra sudėtinė architektūros kaip meninės, mokslinės ir praktinės veiklos dalis. Konferencija „Urbanistika Baltijos šalyse: studijos, mokslas, praktika“ buvo skirta architekto-urbanisto vaidmeniui esmingai kintančioje postsovietinės