Didžiausia „žaliąją“ energiją Lietuvoje gaminanti jėgainė – Kauno hidroelektrinė (KHE) – dar praėjusio amžiaus viduryje atkirto Nemuną ir tapo kliūtimi vientisam laivybos keliui. Įrengus šliuzą, laivybai būtų prieinama visa beveik 500 km mūsų šalyje ir pasienio ruožuose
Vilniaus miesto taryba svarstymui komitetuose priėmė Neries krantinėje, T.Kosčiuškos gatvėje, esančio valčių elingo projekto vystymo koncepciją. Istorinio Vilniaus statinio atkūrimo darbai būtų atliekami lygiagrečiai su numatytu krantinės projektavimu bei tvarkymu. Vilnius nūnai akivaizdžiai pernelyg menkai išnaudoja upę,
Šventosios uostas ką tik įtrauktas į Vyriausybės įgyvendinimo programą. Uosto atstatymo pradžia – jau netrukus. BE VALSTYBĖS PARAMOS – NEĮMANOMAS Kaip praneša Palangos savivaldybė, Šventosios jūrų uosto atstatymo projektas jau įtrauktas į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėl pandemijos sukeltų iššūkių kritimo nefiksuoja, priešingai – augo tiek pajamos, tiek pelnas. Išskirtiniai uosto krovinių apyvartos ir finansiniai rezultatai rodo, kad Klaipėdos jūrų uostas išlieka reikšminga Lietuvos ekonomikos dalimi. Praėjusių
Seimas palaiko siekį atkurti Šventosios jūrų uostą – šiai idėjai ką tik pritarė Ekonomikos komitetas. Šalies jūrinei laivybai svarbų uostą numatyta atstatyti 6 etapais, kurių svarbiausias ir brangiausias – pirmasis. Ekonomikos komitetas parlamentinės kontrolės tvarka, dalyvaujant Palangos
Pandemijos sukaustyti metai nesėkmingi ne visiems – 2020-ieji į Klaipėdos jūrų uosto istoriją įeis kaip sėkmingiausi metai per visą jūrų uosto gyvavimo laikotarpį. Geriausias visų laikų rezultatas pernai pasiektas net 4 krovinių kategorijose. Kaip praneša Klaipėdos valstybinio
Nepaisant uostamiestyje kilusių diskusijų, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė, jog dalis dešinės Danės upės krantinės prie Pilies tilto, priešais Karlskronos aikštę, būtų įtraukta į panaudai perduodamo turto sąrašą. Taip sudaryta galimybė perduoti šią krantinės dalį pagal panaudos
Poilsiautojų ir žvejų pamėgti Klaipėdos ir Šilutės rajonų vidaus vandenų keliai, Kuršių mariose įrengtas vandens kelias į Ventę bei Nemuno deltos Pakalnės ir Rusnaitės upės taps Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliais. Šiam Susisiekimo ministerijos siūlymui jau
Vakarų Baltijos laivų statykla pradėjo įgyvendinti reikšmingą projektą – kelto „Klaipėda“ statybą. Naujuoju keltu tarp Klaipėdos ir Smiltynės vienu metu galės plaukti iki 1.000 keleivių ar 8 krovininius automobiliai. Vakarų laivų gamykloje (VLG) neseniai įvyko keleivinio-krovinio kelto
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė atvirą architektūrinės koncepcijos konkursą uosto radiolokacinės kontrolės sistemos bokšto koncepcijai sukurti. Pasiūlymų, kaip galėtų atrodyti uosto laivybos saugumui svarbus statinys, laukiama iki rugsėjo 3 dienos. Konkursas rengiamas viešųjų pirkimų būdu.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija per 3 metus planuoja rekonstruoti uosto bangolaužius bei įrengti apžvalgos aikšteles. Dėl šios rekonstrukcijos finansavimo ji jau yra pasirašiusi sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Kaip skelbia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
Prieš metus po ilgos pertraukos į Nemuną buvo iškilmingai nuleistas keleivinis kateris „Raketa“, tačiau pernai leidimo plukdyti keleivius jis taip ir negavo. Į vandenį laivą gegužės pabaigoje vėl nuleidę jos šeimininkai jau džiūgauja – leidimas gautas, o
Visuotinis karantinas diktuoja naujas veiklos sąlygas net uostams. Klaipėda – vienas iš nedaugelio jūrų uostų Europoje, kuriame locmanai gali vykdyti operacijas ne vien tiesiai iš laivo, bet ir nuotoliniu būdu. LOCMANAS Į LAIVĄ GALI NELIPTI Karantino metu, kai stengiamasi kaip
Preilos senajame žvejų uoste pradėta įgyvendinti taikos sutartis tarp Neringos savivaldybės ir bendrovės „Preilos uostas“. Pirmas reikšmingesnis jos ženklas – ką tik įrengtas pontoninis tiltas, skirtas mažiesiems laivams. Pietinėje Preilos gyvenvietės dalyje, senojo žvejų uosto teritorijoje, įrengtas inžinerinis statinys
Kol kamuojami nostalgijos svajojame atgaivinti laivybą sovietinėmis „Raketomis“ Nemunu, prancūzai nesidairo atgal. Paryžiuje, Senoje jie jau išbandomi pažangūs sparnuoti elektriniai taksi laiveliai. Siekiant sumažinti automobilių taršą Paryžiuje, planuojama išnaudoti istorinio susisiekimo Senos upe teikiamas galimybes. Šiuo metu
Medinį tiltą (arch. R.Palys) neseniai pasistatę Kėdainiai, siūlo prisiminti Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) laikų laivybą mediniais laivais. Šeštadienį naujojoje prieplaukoje bus pristatyta neseniai čia į vandenį nuleista istorinio burlaivio kopija – vytinė „Vėtra“ bei apžvelgta šlovinga miesto
Kone 8 metus krante „ilsėjęsis“ keleivinis kateris „Raketa“ nuo šiandien Kaune vėl bortais plaką vandenį. Planuojama, kad reguliarios kelionės iš Laikinosios sostinės į Nidą prasidės jau kito mėnesio pradžioje, o laivas Nemuno vandenis galės skrosti iki 70
Vakar į Klaipėdos uostą bandomuoju reisu sėkmingai įplaukė didžiausias laivybos linijos „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) operuojamas laivas – 19.462 konteinerių talpos „MSC Ingy“. Sėkmingas šio laivo įplaukimas Klaipėdos uosto statusą kilstelėjo į „aukščiausią konteinerių lygą“: Kaip praneša
Navigacijos sezonas šiemet svarbiausiuose valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose prasidės balandžio 16 dieną. Tai 10-čia dienų anksčiau nei įprastai. 199 DIENŲ SEZONAS Navigacijos sezonas šiemet truks 199 paras – nuo balandžio 16-osios iki spalio 31 dienos. Dar
Uosto funkcijas praradęs Šventosios uostas, nūnai atlieka vien ramaus pajūrio kurorto misiją. Tačiau šią situaciją planuojama jau greitu laiku pakeisti – Šventosios jūrų uosto žemę valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise perima Palangos miesto savivaldybė, kuri turėtų
Vakarų Baltijos laivų statykla neseniai pasirašė sutartį su Norvegijos kompanija „Ulstein Verft AS“ dėl didžiausio pasaulyje ekspedicinio-kruizinio laivo antstato statybos. Vakarų Baltijos laivų statyklai tai jau antras norvegų kompanijos užsakymas. Galutinis šio projekto užsakovas – pasaulinio lygio
Klaipėdos jūrų uosto molai bus rekonstruojami neilginant jų ir nekeičiant planinės padėties. Atmetusi maksimalią alternatyvą, tokiai pietinio ir šiaurinio bangolaužių rekonstrukcijai pritarė Klaipėdos uosto plėtojimo taryba. PAGERINS UOSTO ĮVAIZDĮ IR SAUGUMĄ Kaip skelbia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
Lietuvos jūrų muziejus organizuoja tarptautinę konferenciją „Laivas audroje. Istorinis Baltijos jūros kontekstas“. Renginys siekia įvertinti iki šiol neišvengiamų laivų avarijų įtaką Baltijos jūros laivininkystės ir uostų istorinei raidai. PRATĘSIA MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS TEMĄ Šiandien, lapkričio 9 dieną rengiama
AB „Klaipėdos nafta“ simboliškai pradeda mažos apimties antžeminės suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stoties veiklą. Ši paskirstymo stotis skirta aprūpinti Baltijos jūros regiono rinką ir skatinti švaraus kuro vartojimą laivyboje, sunkiajame transporte bei užtikrinti galimybę jį tiekti
Klaipėdoje prasidėjo laivybos sezonas. Apie tai simboliškai pranešė neseniai į uostą atplaukęs kruizinis laivas „National Geographic Orion“. Šiemet uostamiestis žada sulaukti rekordinio tiek kruizinių laivų, tiek ir jais atkeliaujančių turistų skaičiaus. „National Geographic Orion“ – Tai specialiai
Norvegijos vyriausybė pritarė pirmojo pasaulyje laivų tunelio statybai. Dėl šio Norvegijos vakarinėje pakrantėje projektuojamo tunelio buvo diskutuojama daugiau nei šimtmetį. Neįprastą inžinerinį statinį projektuoja žinoma vietos architektūros firma „Snohetta“, garsiojo Oslo operos teatro autorė. Diskusijos dėl laivų
Nidos uostas pernai pasipildė naujais pontonais. Tačiau plėtojant laivybą Neringa vien tuo apsiriboti neketina. Kurorto savivaldybės mero Dariaus Jasaičio ką tik pristatytuose planuose – pietinio Nidos uosto molo rekonstrukcija, Kuršių marių farvaterio gilinimas, o taip pat –
Legendinėje Palangos viloje „Anapilis“ neseniai įsikūrusiame Palangos kurorto muziejuje rengiamuose susitikimuose pasakojamos jūrų istorijos. Šį ketvirtadienį čia bus galima sužinoti Kuršių marių laivų – kurėnų – istoriją bei visas jų atkūrimo peripetijas. Vasario 9 dieną (ketvirtadienį) 17
Jau septintąjį kartą Klaipėdoje vartus į vasarą atkels ryškiausias pavasario renginys – „Laivų paradas“. Europos jūros dienai skirta šventė, uostamiesčio gyventojus ir svečius sukvies į daugybę jūriškų ir ypatingų renginių. Bus galima aplankyti NATO laivus, jachtą „Lietuva“,
Susisiekimo ministerija, siekdama aktyvinti krovininę laivybą vidaus vandens keliais, paskelbė koncesininko atrankos konkursą projektui „Nemuno uostų (prieplaukų) išvystymas“ įgyvendinti. Su konkurso laimėtoju numatoma pasirašyti 25 metų trukmės koncesijos sutartį, pagal kurią jis turės išplėsti Kauno mieste prie
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001