KĖDAINIAI GAIVINA LAIVYBĄ: Pristatys LDK pavyzdžio medinę vytinę

Medinį tiltą (arch. R.Palys) neseniai pasistatę Kėdainiai, siūlo prisiminti Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) laikų laivybą mediniais laivais. Šeštadienį naujojoje prieplaukoje bus pristatyta neseniai čia į vandenį nuleista istorinio burlaivio kopija – vytinė „Vėtra“ bei apžvelgta šlovinga miesto laivybos istorija XVII-XVIII amžiuje.

KĖDAINIUOSE PLAUKIOJO 20 BURINIŲ LAIVŲ
Birželio 8 dieną (šeštadienį) 12 valandą Kėdainių prieplaukoje įvyks teatralizuota pažintis su laivadirbio Dariaus Petkevičiaus rankų darbo kūriniu – medine vytine „Vėtra“. Kultūros centras kartu su muziejumi rengia vytinės pasitikimą ir edukaciją apie laivybą Kėdainiuose XVII-XVIII amžiuje.
Atkurtas tipiškas LDK vidaus vandenų laivas sėkmingai nuleistas naujojoje prieplaukoje gegužės 24 dieną. Tai senoviško XV−VVIII amžiais Lietuvos vidaus vandenyse plaukiojusio, burlaivio kopija.
Prie jo kasdien buriuojasi vaikai ir suaugusieji. Manoma, kad neužilgo bus galima laivu pasiplaukioti, tačiau tam reikia atidaryti vietinės reikšmės vandens kelią, nes dabar čia laivyba savaeigėmis priemonėmis yra draudžiama.
Kėdainių vytinė yra antrasis laivas, pastatytas pagal atkurtą taip vadinamą. Merkinės radinį – XVIII a senąjį lietuvišką laivą. Panemunių muziejuje yra  saugomas seniausio Lietuvoje atrasto Merkinės laivo dugnas. Kėdainių krašto istorikai teigia, kad VVII amžiuje. Kėdainių gyventojai galėjo turėti apie 20 burinių laivų, kurie buvo 120 ir daugiau statinių (1 statinė – 400 litrų) talpos. Dauguma jų priklausė protestantams.

PIRMOJI REPLIKA DALYVAVO „NACIONALINĖJE EKSPEDICIJOJE“
Pirmoji senosios vytinės replika „Vytautas Didysis“ dalyvavo „Nacionalinėje ekspedicijoje“. Su laivadirbiu D.Petkevičiumi brėžiniais pasidalino Rusnės laivadirbys ir kapitonas Simas Knapkis.
Apie nacionalinius burlaivius yra likusios labai šykščios istorinės žinios. Pasak S.Knapkio, laivams atkurti tėra viena nuotrauka, graviūra ir paveikslas. Laivadirbiys S.Knapkis su komanda studijavo laivą, paruošė jo brėžinius. Pagal juos ir buvo statomas laivas „Vytautas Didysis“.
Nacionalinio lietuviško burlaivio kopijos Kėdainių vytinės „Vėtra“ ilgis − 12,70 metrų, plotis − 2,85 metrų. Naujajam laivui buvo sunaudota beveik 10 kubų pušų medienos. Pušis naudojama dėl to, kad tai lengva mediena. Net 40 litrų pušies deguto – dervos iš Suomijos – buvo sunaudota impregnuoti medinėms laivo lentoms. Sunaudota dar beveik tiek pat litrų ir linų aliejaus. Pakulos, kurių vytinei prireikė 10 kilogramų, naudojamos kaip sandariklis. Dar buvo sunaudota apie 60 kg didžiųjų vinių.

PASIEKDAVO KARALIAUČIŲ IR DANCINGĄ
Senovėje Nevėžiu plaukiojo vidutinio dydžio − 23,5 metrų ilgio, 5,8 metrų pločio, 2,5 m borto aukštumo ir 1 metro grimzlės vytinės. Į didžiausius Kėdainių prekybos partnerius Karaliaučių ir Dancigą (dabar – Gdanskas) vytinės plaukdavo kelias savaites: pasiekdavo Nemuną ir juo – Kuršmares, iš jų sukdavo į Deimenos upę, plaukdavo į Karaliaučių pro Labguvą ir Vėluvą, iš Karaliaučiaus Priegliaus upe patekdavo į Aistmares, iš jų Vyslos upe pro Elbingą plaukdavo į Dancigą. Vytinės tarnaudavo apie 6 metus. Jos valdytos irklu. Vytinės būdavo ir traukiamos nuo kranto virvėmis, p laivui plaukti padėdavo viena tiesi burė. Teigiama, kad vytinėje laivininkai turėjo net duonkepį pečių.
Vytinės Kėdainiuose švartavosi uosto medinėje prieplaukoje, kuri buvo 130 metrų ilgio. 1581 metais uostas miesto savininko Jono Kiškos valia buvo įsteigtas pietrytiniame miesto pakraštyje, vadinamajame Skongalyje. Į šiaurę nuo uosto vytinės neplaukdavo – joms trukdė Nevėžio sala ir prie jos, maždaug dabartinės M.Daukšos viešosios bibliotekos vietoje, stovėjęs malūnas.
Parengta pagal Kėdainių rajono savivaldybės informaciją.
Nuotrauka: Kėdainių rajono savivaldybė.

Foto: PILOTAS.LT archyvas